Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-08-25 · Byla Nr. A2.6.-331-269/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-25
Bylos Nr.
A2.6.-331-269/2015
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-3-00139-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Nukentėjusysis
V. K.
Pažeidėjas
M. P.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylosNr. A 2.6.-331-269/2015Teisminio procesoNr. 4-52-3-3-00139-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4., 45.4.5.; 39.3.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

sekretoriaujant Irenai Mialdūnienei ir Donatai Jusaitei,dalyvaujant M. P. (M. P.),nukentėjusiajam V. K.,

išnagrinėjęs M. P. (M. P.) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini)., bausto administracine tvarka, gyv. Vilniaus r., Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2015 m. sausio 21 d., 13.09 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Vilniaus g. 52, vairuodamas A. P. vardu registruotą automobilį ,,R. L.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127. punkto reikalavimus, tuo kad nepaliko tarpo iš šono ir kliudė V. K. namo tvorą ir ją apgadino, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

M. P. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino dalinai ir teisme paaiškino, kad privažiavo prie tvoros, važiavo pro šalį, tačiau į ją neatsitrenkė. Tačiau jei ją kliudė, tai atsiprašo nukentėjusiojo. Buvo slydus kelias, automobilį užnešė, prisilietė prie tvoros. Išlipo iš mašinos, pažiūrėjo ar neapgadinta tvora ir automobilis ir nuvažiavo prie garažo. Dar kartą priėjo prie tvoros patikrinti ar nelūžo lentos. Įsitikino, kad nėra sugadinimų. Nepamena ar pataisė tvorą. Kai priėjo, nukentėjusysis sakė, kad kvies policiją, todėl pasakė jam, „kvieskite“. Po darbų garaže nuėjo į namus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo namie. Policija darė nuotraukos, nebuvo nustatyta, kad automobilis apgadintas. Nuo nieko nesislapstė, gyvena tame pačiame kaime, kur ir nukentėjusysis. Jei padarė žalą – pažada atlyginti (b.l. 8, 21-22).

Nukentėjusysis V. K. rašytiniame paaiškinime nurodė ir teisme paaiškino, kad per langą matė, kaip sumėtė M. P. vairuojamą automobilį ir jis stuktelėjo į jo namo tvorą. Vartai prasivėrė. Kol apsirengė, M. P. išvažiavo. Nuėjęs jo klausė, ką jis padarė. Šis jam atsakė, kad neva jis neturėjo nieko matyti. Priėjęs pradėjo tiesinti vartus. Tada nuėjo paimti fotoaparato. Paskambino policijai. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai. Į įvykio vietą atvažiavo ir M. P. tėvai. Nuo smūgio buvo sulankstytos vartų fiksavimo metalinės dalys. Draudimas buvo atvažiavęs iš „BTA“. Specialistai įvertino, surašė apgadinimo aktą, pasirašė jį, jie fotografavo. Akto jam neįteikė, nes laukė policijos sprendimo. Nesumokėjo žalos, ją įvertino apie 100 eurų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, M. P. sugrįžo, neigė kaltę. Policijos pareigūnai fotografavo, stebėjosi, kad vienas šonas automobilio nubrauktas (b.l. 7, 19-21).

Liudytojas V. T. tarnybiniame pranešime nurodė ir teisme paaiškino, kad kartu su kolega A. R. važiavo pagal iškvietimą į įvykio vietą, nes buvo pranešta, kad automobilis apgadino namo tvorą, o vairuotojas išvažiavo. Kai jie atvažiavo, automobilį rado 10 metrų nuo tvoros. Pats vairuotojas pirma neigė, kad lietė tvorą, o po to lyg ir sutiko. Nukentėjusysis paaiškino, kad vairuotojas pirma išvažiavo. Kai jis išėjo iš namų, tai jis tvarkė tvorą, o kai pasakė, kad reikia kviesti policiją – išvažiavo. Ant tvoros matėsi sugadinimai, tačiau mažareikšmiai. Ant automobilio pažeidimų nesimatė. Nuotraukos buvo darytos įvykio vietoje mobiliuoju telefonu. Nukentėjusysis sakė, kad jis ne specialistas, kad turi draudimą, atvažiuos ekspertai ir pasakys ar padaryta žala, ir tada su kaimynu aiškinsis. Prisilietimas prie tvoros buvo matomas, nes tvora medinė, kaip tik ties ta vieta, kuri atidaroma, t. y. kur varstomi vartai (b.l. 4, 29-30).

Liudytojas A. R. teisme paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal nukentėjusiojo paaiškinimus. Atvykę į vietą matė automobilio žymes ant sniego. Nukentėjusysis asmuo minėjo, kad turi pretenzijų dėl tvoros. Matėsi žymės ant tvoros, ji buvo įlenkta (b.l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas virš aptartais kitais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo nustatyta pažeidimo esmė (b. l. 1-2); eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), kuria užfiksuotas eismo įvykio mechanizmas; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažyma, kurioje nurodyta, kad automobiliui ,,R. L.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio 2015-01-21 13.09 metu buvo padaryti apgadinimai (b. l. 14).

M. P. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 6, 44).

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ,,R. L.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas M. P. važiuodamas 2015 m. sausio 21 d., 13.09 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Vilniaus g. 52, nepasirinko saugaus greičio ir kliudė V. K. namo tvorą. Šio fakto M. P. neginčijo ir teisme pripažino padaręs žalą ir žadėjo ją atlyginti, bei atsiprašė nukentėjusiojo.

Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 222. punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta neįrodyta, kad žinodamas apie padarytą pažeidimą (svetimo turto sugadinimą eismo įvykio metu) M. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Byloje pateikti duomenys apie kito asmens sugadintą turtą yra pateikti. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad M. P. suprato apgadinęs svetimą turtą ir nors pažeidimo tyrimo metu neigė kaltę, kas užfiksuota jo paties rašytiniame paaiškinime, visgi teisme patvirtino, kad kliudė V. K. tvorą. Teisme apklaustas policijos pareigūnas V. T. paaiškino, kad jiems atvykus pagal iškvietimą M. P. buvo eismo įvykio vietoje, jie turėjo galimybę apžiūrėti jo automobilį ir įvertinti eismo įvykio mechanizmą. Pats V. K. teisme nurodė, kad M. P. gyvena šalia, jie eismo įvykio metu aiškinosi padarytos žalos mastą ir tiktai jiems nesutarus, buvo iškviesta policija, kvietė draudimo kompanijos „BTA“ darbuotojus dėl žalos įvertinimo. AAC „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje pranešimu nustatyta, kad bendrovėje 2015-01-21 draudimo įvykis kuriame būti dalyvavę M. P. ir V. K. neįregistruotas (b.l. 44).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei vertinant (duomenys neskelbtini) Punkto esmę, pripažintina, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, jog M. P. turėjo pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, nes nukentėjusysis asmuo įvykio vietoje buvo bei žinojo apie eismo įvykį, todėl negali būti laikomas padaręs (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, nes nėra šio pažeidimo sudėties. Todėl bylos teisena pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, į M. P. asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka 1 kartą, padarė prieš pirmesnės nuobaudos paskyrimą, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena lengvinanti, todėl jam skirtina minimali sankcijose už padarytą pažeidimą, numatyta (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuobauda (b.l. 3, 9-11).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- M. P. (M. P.) vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir saugomas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje jam grąžintinas (b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 ir 2 p.

nutarė:

M. P. (M. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.6.-331-269/2015 M. P. (M. P.) dalyje pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- M. P. (M. P.) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir saugomą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje jam grąžinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, šio teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A 2.6.-331-269/2015 numerį ir pažeidimų identifikacinį numerį ROIK: 07-15-9034377.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis