- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- T-1325-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- M. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. teikimą dėl M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Probacijos pabaiga 2021 m. kovo 1 d.
2019 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus administracijos teikimas, kuriame nurodoma, kad M. K. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) kontroliuoja nuo 2019 m. kovo 8 d. M. K. 2019 m. kovo 19 d. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių, jam buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, aptartos teismo skirto įpareigojimo nevykdymo teisinės pasekmės, aptartas individualus darbas atvykstant į Vilniaus regiono skyrių. M. K. nuo 2019 m. birželio 17 d. vykdo individualią veiklą: jo paties teigimu, jis dirba statybų sektoriuje. Nuo 2019 m. kovo 25 d. M. K. pradėjo gydytis Respublikiniame priklausomybės ligų centre (toliau – ir RPLC), įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančiose programose įvykdė, IRD duomenimis, M. K. probacijos laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, tačiau 2019 m. birželio 19 d. jam buvo skirtas įspėjimas už probacijos sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, nes nuteistasis paskirtu laiku neatvyko į Probacijos tarnybą atsiskaityti už probacijos sąlygų vykdymą, o 2019 m. birželio 11 d. M. K. buvo tikrinamas namuose nuo 22.00 vai. iki 06.00 val., tačiau pareigūnai nepateko iki M. K. buto, kadangi įėjimas į laiptinę buvo užrakintas, o skambinant telefonu M. K. neatsiliepė, tokiu būdu M. K. nesudarė pareigūnams sąlygų būti patikrintam nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Po paskirto įspėjimo M. K. du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis: 2019 m. liepos 2 d. jis nubaustas už tai, kad parduotuvėje „LIDL“ iš salės paėmė degtinės butelį, pastarąjį nusinešė į tualetą, atidarė ir nugėrė, paliko sugadintą, o išėjęs pro kasas už prekę nesumokėjo, taip M. K. nevykdė bendrųjų probuojamųjų pareigų ir įpareigojimo nevartoti alkoholio. Dėl pažeidimo M. K. buvo įspėtas. Po paskirtų įspėjimų M. K. toliau darė pažeidimus: 2019 m. liepos 29 d. jis nubaustas už tai, kad važiavo autobusu be bilieto, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra. 2019 m. spalio 9 d. M. K. buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas. 2019 m. spalio 14 d. gautame RPLC išraše iš medicininių dokumentų užfiksuoti šie pažeidimai: M. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nesilankė RPLC, 2019 m. spalio 9 d. jam buvo nustatytas 0,18 promilių girtumas, 2019 m. lapkričio 14 d. M. K. vėl pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, t. y. atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių individualiam darbui buvo patikrintas alkotesteriu ir jam buvo nustatytas 0,25 promilių neblaivumo laipsnis. Įvertinus pakartotino teistumo riziką pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, M. K. priskiriamas vidutinei rizikos grupei (59 balai iš 168 galimų), nustatytos probleminės sritys – lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė. Atsižvelgiant į tai, siūloma panaikinti M. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Teismo posėdžio metu M. K. prašė teikimo netenkinti, nurodė, kad jis nori pasitaisyti, stengiasi nevartoti alkoholio, tačiau kartais norėdamas nusiraminti nesusilaiko ir išgeria. Šiuo metu jis pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų susitikimus, kas mėnesį vaikšto į Gerosios Vilties centrą, lankė smurtinį elgesį keičiančius kursus, dirba. Probacijos periodu jis buvo nubaustas už važiavimą be bilietėlio, kurį pasižymėti pamiršo užsikalbėjęs telefonu. Taip pat jis parduotuvėje „LIDL“ pirko vyšnių ir ledų, buvo paėmęs butelį degtinės, bet pastarąjį paliko tualete. Pusės butelio jis tikrai neišgėrė. Jis sutiktų atlikti nemokamus darbus.
Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė prašė teikimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti ir prašė skirti M. K. keturiasdešimt valandų nemokamų darbų, juos atliekant per tris mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. To paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Iš M. K. asmens bylos matyti, kad M. K. įvykdė teismo paskirtą įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančiose programose, nuo 2019 m. birželio 17 d. dirba, teismas neturi duomenų apie paskirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimus. Visgi M. K. nesilaikė teismo paskirto įpareigojimo nevartoti alkoholio ir 2019 m. liepos 2 d. parduotuvės „LIDL“, esančios Žirmūnų g. 67, Vilniuje, tualete M. K. išgėrė dalį degtinės butelio, 2019 m. spalio 9 d. jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, o 2019 m. lapkričio 14 d. – 0,25 promilės neblaivumas. M. K. netinkamai vykdė ir teismo paskirtą įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo ir, nors 2019 m. kovo 25 d. nuvyko į RPLC, kur pasirašė sutartį dėl gydymo, 2019 m. balandžio 23 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 31 d. pakartotinai vyko į RPLC, tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. šioje įstaigoje nebesilankė, o jam atvykus 2019 m. spalio 9 d. jam buvo nustatytas 0,18 promilės neblaivumas. M. K. taip pat nepilnai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu: 2019 m. birželio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pareigūnams tikrinant nuteistojo buvimą jo gyvenamosios vietos adresu ir negalint patekti į namo laiptinę, telefonu M. K. neatsiliepė, taip nesudarydamas sąlygų patikrinti jo buvimą namuose.
M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu du kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis – 2019 m. liepos 2 d. nutarimu už tai, kad parduotuvėje paėmęs butelį degtinės, jo dalį išgėrė tualete, po ko išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už sugadintą prekę, o 2019 m. liepos 27 d. nutarimu – už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtų nuobaudų M. K. nesumokėjo.
Vertindamas šiuos M. K. pažeidimus teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors M. K. netinkamai vykdė tris paskirtus teismo paskirtus įpareigojimus, be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs M. K. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, sprendžia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog M. K. padaryti pažeidimai yra šiurkštūs. M. K. įvykdė teismo paskirtą įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančiose programose, dirba, kurį laiką periodiškai vyko į gydytojo konsultacijas RPLC, namuose nerastas buvo tik vieną kartą, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo naikinti M. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, teismo įsitikinimu, M. K. dėl savo paties neatsakingo ir nerūpestingo elgesio privalo patirti negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, nes tokie nepalankūs, nemalonūs nuteistajam padariniai yra būtina sąlyga tam, kad būtų užtikrinta veiksminga probuojamojo resocializacija. Priešingu atveju bausmės, nedarydamos poveikio, negrasindamos negatyviais padariniais pačiam asmeniui, būtų beprasmiškos. Teismo vertinimu M. K. turi patirti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas teisines pasekmes – atsižvelgus į M. K. nusikalstamo elgesio riziką (vidutinė), jo elgesio problemines sritis – lėšų tvarkymą piktnaudžiavimą alkoholiu, administracinių nusižengimų darymą, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant trijų mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nemokamiems darbams atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl M. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.
Skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant trijų mėnesių terminą nemokamiems darbams atlikti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.