Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartis

2020-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-3-266/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
II-3-266/2020
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00125-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Zita Gavėnienė (pirm.)
Institucija
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Bylos Nr. II-3-266/2020
Proceso Nr. 4-14-3-00125-2019-2
Procesinės sprendimo kategorijos:21.10.4(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 24 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. K., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą - Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovui Sauliui Pakėnui,

teismo posėdyje išnagrinėjo T. K. skundą dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019-10-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR-N-1274- 2019 , (ROIK(duomenys neskelbtini)) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 17d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Saulius Pakėnas nutarimu T. K. pripažino kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje , dėl to, jog jis nuo 2019m. rugpjūčio 1d., iki 2019m. rugsėjo 25d., (duomenys neskelbtini) su traktoriumi dirbdamas savo žemės sklypą, tyčia išvažinėjo ir sugadino dalį šalimais esančios K. L. priklausančios pievos, padarydamas jam 20 eurų turtinę žalą. Nutarimu T. K. paskirta 400 eurų bauda , bei jis įpareigotas nukentėjusiajam K. L. atlyginti padarytą 20 eurų turtinę žalą.

2019 m. lapkričio 4d., policijos komisariate buvo gautas T. K. skundas dėl priimto 2019-10-17 nutarimo, kuriame jis nurodė, jog nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje jis nepadarė, nes policijos pareigūnai įvykio neištyrė ir jo kaltės neįrodė, todėl prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

Institucijos priėmusios nutarimą - Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariatas atsiliepime į T. K. skundą, su skundo motyvai nesutiko. Nurodė, jog nutarimas byloje buvo priimtas visapusiškai , išsamiai ir objektyviai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes. Pats T. K. kaltę neigia ir tai yra jo gynybinė pozicija. Prašė skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavusi institucijos atstovė Kristina Sriubienė, kuri tyrė įvykį, paaiškino, jog pernai rugsėjo mėnesį buvo gautas K. L. pareiškimas apie (duomenys neskelbtini) išvažinėta jo pievą ir , kad jam tuo padaryta žala. Ji kartu su kitu pareigūnu E. J. vyko į įvykio vietą. Buvo nustatyta, jog K. L. sklypas- pieva ribojasi su T. K. žemės sklypu, kur tuo metu buvo dirbama žemė. Įvykio vietoje akivaizdžiai matėsi išvažinėta K. L. pieva. Matėsi, jog traktoriumi išvažiuojant iš T. K. sklypo buvo įvažiuota K. L. žemės sklypą- pievą ir buvo kelis kartus apsisukta. Akivaizdžiai matėsi daugybinės traktoriaus padangų vėžės, Buvo važiuota daug kartų, nes vėžės persidengė. Tą rodė vietoje, tačiau T. K. viską neigė. Jis nurodė, jog dirbo savo sklype, tačiau pievos neišvažinėjo. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, padarytos nuotraukos. Buvo apklaustas ir liudytojas R. J.. Jis buvo blaivus ir sakė, jog tame sklype pats T. K. vairavo traktorių ir sėjo miežius. Prašė skundo netenkinti. Paskutinio teismo posėdžio metu instituciją atstovavęs Saulius Pakėnas nurodė, jog T. K. padarytas nusižengimas įrodytas įvykio vietos apžiūra, nukentėjusiojo, liudytojo R. J. parodymais, pateiktu garso įrašu. Mano, jog T. K. nusižengimą padarė netiesiogine tyčia, nes dirbo naktį . Kadangi T. K. neprisipažįsta padaręs nusižengimą, todėl tik kitų įrodymų visuma galima spręsti apie jo padarytą nusižengimą.

Šalies argumentai

Asmuo pateikęs skundą , T. K. nusižengimo nepripažino, prašė jo skundą tenkinti. Paaiškino, jog pernai rudenį jis su savo traktoriumi dirbo savo žemės sklype. Važiuodamas savo žemės sklypu, jis į kaimyno pievą nebuvo išvažiavęs ir jos neišvažinėjo. Dirbdamas savo žemės sklypą, jame ir apsisukdavo. Mano, jog liudytojo R. J. parodymais tikėti negalima, nes jis turi problemų su alkoholiu, todėl duodamas parodymus galėjo būti neblaivus. Jis nusižengimo nepadarė, todėl prašė panaikinti priimtą nutarimą ir bylą nutraukti.

Nukentėjusysis K. L. parodė, jog T. K. nepažįsta. Žino, jog jų žemės sklypai ribojasi. Pernai rudenį, rugsėjo mėnesį, jis atvedė į savo pievą, esančią (duomenys neskelbtini), karves ir pamatė, jog jo pieva išvažinėta traktoriaus. Šalia buvo dirbama žemės ir gale sklypo traktoriaus buvo išvažiuota į jo pievą ir per kelis kartus pieva buvo išvažinėta, o paskui išvažiuojant, važiuota per jo pievą ir yra likę išdegusios žolės vėžės. Jo manymu buvo važiuota su traktoriumi , su pakeltais purkštuvais ir tokiu būdu chemikalai pateko ant pievos. Tai buvo ne pirmas kartas, kada jam vis išvažinėdavo pievą sklypo kaimynas, todėl jis parašė pareiškimą policijai. Tuo metu nurodė, jog jam padaryta 20 eurų turtinė ir neturtinė žala, tačiau šiuo metu jis negali pasakyti konkrečiai kokia žala jam padaryta, nes jis nematavo išvažinėtos pievos dydžio ir neskaičiavo žalos. Neprašė priteisti padarytos žalos, tik pageidauja, jog ateityje kaimynas nevažinėtų po jo pievą.

Liudytojas E. J. parodė, jog nurodytą dieną, kartu su policijos pareigūne K. S. važiavo tirti gauto K. L. pareiškimo dėl jo išvažinėtos pievos (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą kartu su nukentėjusiuoju apžiūrėjo jo pievą . Vietoje buvo nustatyta, jog šalia K. L. pievos yra ariama žemę. Buvo nustatyta, jog tai T. K. žemės sklypas. Buvo nustatyta, jog dirbant žemę, buvo išvažiuota iš to sklypo ir kelis kartus apsisukta K. L. pievoje. Aiškiai matėsi daug traktoriaus padangų vėžių , kurios vieną kitą perdengė. Buvo padaryta fotonuotraukos. Nukentėjusysis įtarė, jog tai padarė T. K.. T. K. neigė važinėjęs po K. L. pievą. Sakė „įrodykit jei aš važinėjau“. Įvykio vietoje neigė akivaizdžias traktoriaus padangų vėžės, kurios ėjo iš jo sklypo į K. L. pievą. Sakė, jog jis nematė tų vėžių.

Liudytojas R. J. parodė , kad jis dirba pas T. K.. Pernai metais, rudenį, dienos nepamena T. K. su savo traktoriumi sėjo grūdus. Pats T. K. vairavo traktorių. Jis tik atveždavo grūdus ir supildavo į sėjamąją. Į laukus su traktoriumi nevažiavo, laukdavo ant kelio.

Motyvuojamoji dalis

T. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį , teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimą teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog T. K. nuo 2019m. rugpjūčio 1d., iki 2019m. rugsėjo 25d., (duomenys neskelbtini) su traktoriumi dirbdamas savo žemės sklypą, tyčia išvažinėjo ir sugadino dalį šalimais esančios K. L. priklausančios pievos, padarydamas jam 20 eurų turtinę žalą, t.y. , kad padarė nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje .

Skundžiamas 2019m. spalio 17d., nutarimas, kuriuo T. K. nubaustas pagal ANK 115 straipsnį 400 Eur bauda. T. K. nesutinka, kad jis padarė ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą ir prašo administracinę bylą nutraukti. Jo įsitikinimu, policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad jis sugadino kaimyno turtą.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

T. K. Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 115 straipsnį. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įstatymas numato tik maksimalų žalos dydį už kurio padarymą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kokia gali būti minimali žala, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, nenumatyta. Vadinasi, pakanka nustatyti, kad apskritai buvo padaryta bent kokia žala ir jos dydis neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Institucija, surašiusi nutarimą, vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, liudytojo R. J. parodymais , apžiūra įvykio vietoje ir CD įrašu. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, bei teismo posėdžio išklausęs nukentėjusįjį K. L., policijos pareigūnus K. S. , E. J., liudytoją R. J., išklausęs pateiktą garso įrašą, darytą įvykio vietoje ir surašant T. K. administracinio nusižengimo protokolą , sutinka su Institucija, priėmusią nutarimą, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad T. K. sugadino nutarime nurodytą K. L. turtą- pievą.

Iš pateiktų duomenų iš „Regia.lt“ ortografinių fotonuotraukų (b. l. 20,21)ir duomenų iš Registrų centro (b. l. 62-65) matyti, jog nukentėjusiojo K. L. žemės sklypas ir T. K. žemės sklypas ribojasi. Kad sugadinta pieva priklauso K. L. policijos pareigūnai nustatė iš karto gavę jo pareiškimą ir tokie duomenys buvo medžiagoje, todėl niekuo nepagrįstas T. K. skunde nurodytas motyvas, jog policijos pareigūnai nenustatė žemės sklypų savininkų. K. L. žemės sklypas yra pieva, o T. K. - dirbama žemė. Iš pateiktų į bylą spalvotų fotonuotraukų, darytų įvykio vietoje (b. l. 42-46) , akivaizdžiai matyti žemės sklypų riba ir kaip iš T. K. dirbamo žemės sklypo eina traktoriaus vėžės į K. L. pievą. Matosi , jog daug kartų su technika buvo išvažiuota iš dirbamo žemės sklypo į pievą ir joje apsisunkta ir pieva yra išvažinėta . Šias akivaizdžias aplinkybes T. K. neigė tiek įvykio vietoje, tiek ir teismo posėdžio metu, sakydamas, jog jis traktoriaus vėžių nemato. Tokią T. K. poziciją teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Teismo posėdžių metu išklausius policijos pareigūnus, nukentėjusįjį, liudytoją buvo nustatyta, jog pats T. K. tuo laiku su traktoriumi pats dirbo savo žemę. Niekas kitas jo žemės sklypu nevažinėjo. Iš pateikto garso įrašo įvykio vietoje , girdėti kaip T. K. pripažįsta, jog tik jis su traktoriumi dirbo savo žemės sklypą. Administracinio nusižengimo byloje yra R. J. apklausos protokolas.(b. l. 22) Jį apklausinėjo tą pačią dieną, kai buvo apžiūrėta įvykio vieta policijos pareigūnė K. S.. Liudytojas nurodė, jog tuo laiku T. K. pats dirbo savo žemės sklypuose, sėjo miežius. Žemės sklypai buvo dirbami naktį, nes T. K. turėjo daug darbų ir norėjo juos pabaigti. Apklausos metu liudytojas nurodė ir tokias aplinkybes, kad jis grūdų nesėjo, o tik veždavo grūdus ir salietrą ir juos supildavo į prikabintą sėjamąją, kurioje telpa apie dvi tonas grūdų. Nurodė, jog sėjamoji turi daug ratelių, todėl apsisukant jai reikia daug vietos. Kartu su pareigūnais apžiūrėjęs įvykio vietą patvirtino, jog T. K. dirbo tame žemės sklype ir sėdamas miežius apsisuko esančioje pievoje. Teisme liudytojas nurodė, jog T. K. yra jo viršininkas, kad pas jį dirba , o dėl parodymų duotų pareigūnei sakė, jog ne viską teisingai jai pasakojo. Į advokato klausimą atsakė, jog tuo metu buvo užgėręs, todėl galėjo sakyti ne visą tiesą. Tokius liudytojo R. J. parodymus , duotus teisme, teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia priimdamas nutartį. Tokiais savo parodymais liudytojas siekia padėti T. K. išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą, nes yra nuo T. K. priklausomas, nes dirba jo ūkyje. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo R. J. parodymais, duotais pareigūnei K. S.. Pareigūnė nurodė, jog apklausiant R. J. jis buvo blaivus ir aiškiai nurodė visas aplinkybes. Liudytojo R. J. parodymai, duoti pareigūnei, sutampa su kitomis pareigūnų byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl T. K. skundo, remiasi liudytojo R. J. parodymais, duotais pareigūnei K. S..

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina, jog T. K. yra kaltas. Jis, vairuodamas traktorių ir dirbdamas savo žemės sklype - sėdamas grūdus, su technika apsisukdamas išvažinėjo kaimyno K. L. pievą . T. K. suprato ir žinojo, kad tai yra nukentėjusiojo turtas ir išvažinėjus pievą nukentėjusiajam bus padaryta bent minimali žala ir šių pasekmių norėjo ar jeigu ir nenorėjo, tai sąmoningai leido joms atsirasti, todėl jam pagristai buvo surašytas protokolas ir pagrįstai priimtas nutarimas ir paskirta bauda pagal ANK 115 straipsnį.

Institucija nutarimu T. K. už padarytą nusižengimą paskyrė baudą , numatytą sankcijos vidurkyje – 400 Eur, bei įpareigojo K. L. atlyginti 20 eurų padarytą žalą. Nutarime bausti T. K. nurodyta, jog T. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Duomenų, kad T. K. anksčiau būtų padaręs analogiškus nusižengimus, nenustatyta. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas nusižengimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį , T. K. asmenybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, teismas mano, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą T. K. paskirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 115 straipsnio sankcijos vidurkis. Todėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato nutarimas keistinas - T. K. skundas dėl Institucijos nutarimo tenkintinas iš dalies ir T. K. paskirta piniginė bauda 400 eurų mažintina ir jam skirtina bauda 70 eurų. Kadangi nukentėjusysis atsisakė žalos atlyginimo, tai naikintina dalis nutarimo, kuria T. K. buvo įpareigotas atlyginti T. L. padarytą žalą.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 p. ,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. K. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019 m. spalio 17d., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajon o policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą skirti T. K. piniginę 400 Eur baudą ir įpareigojimą atlyginti K. L. padarytą 20 eurų žalą ir T. K. už nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje padarymą, paskirti baudą – 70 eurų.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Zita Gavėnienė