Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transilotas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio Vytenio Stungurio veiksmų atmestas, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad antstolio padėjėjas, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus gali pasirašyti patvarkymus. Į bylą yra pateiktas 2010 m. vasario 9 d. antstolio Vytenio Stungurio įgaliojimas Giedriui Salickui atlikti įstatymų leidžiamus procesinius veiksmus vykdant antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus ir teismo pavedimus. Įstatymai nenumato, kad kiekvienu atveju atliekant vykdymo veiksmus antstolio padėjėjas turi pateikti įgaliojimą. Teismas sprendė, kad antstolio padėjėjas, pasirašydamas skundžiamą patvarkymą, neatliko veiksmų, kurių jis pagal Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį negali atlikti ar peržengdamas antstolio išduoto įgaliojimo ribas. Iš minėto patvarkymo turinio matyti, kad jis yra informacinio pobūdžio, norint nustatyti aprašyto turto vertę šiai dienai. Taigi teismas padarė išvadą, kad antstolio padėjėjas Giedrius Salickas 2010 m. birželio 3 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą pasirašė teisėtai.

Teismas nesutiko su pareiškėju, kad skundžiamu patvarkymu antstolio padėjėjas atlieka veiksmus dokumento, kuris jau yra įvykdytas, kadangi antstoliui Vyteniui Stunguriui vykdyti buvo pateikta 2009 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Transilotas“, šios nutarties pagrindu užvesta vykdomoji byla nėra baigta, nutartis nėra grąžinta po įvykdymo teismui. Atsižvelgiant į tai, kad UĮ „ABX Logistic“ atstovas 2010 m. birželio 2 d. pateikė antstoliui prašymą dėl areštuoto turto perkainojimo bei remiantis CPK 645 straipsniu, 2010 m. birželio 3 d. buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo. Šiuo patvarkymu pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti antstoliui duomenis apie jam priklausantį kilnojamąjį turtą, įskaitant ir apie tą, kuris antstolio Vytenio Stungurio yra areštuotas, bei nekilnojamąjį turtą, išskyrus tą, kuris yra suvaržytas. Teismas sprendė, kad buvo tikslinga gauti duomenis apie likutinę kilnojamojo – dyzelinių krautuvų, kompiuterio, projektoriaus ir kompiuterinės technikos – vertę, kadangi šis turtas buvo aprašytas 2009 m. sausio 20 d. ir 2009 m. sausio 21 d. turto aprašo aktais, t. y. daugiau nei prieš metus. Todėl, siekiant užtikrinti UĮ „ABX Logistics“ interesus, antstolio padėjėjas pagrįstai priėmė patvarkymą, kuriuo nurodė UAB „Transilotas“ pateikti duomenis apie turimą turtą, kadangi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo turto arešto, bei turtui dėvintis, yra tikslinga nustatyti jo likutinę vertę.

Teismas nesutiko su pareiškėju, kad skundžiamame patvarkyme yra nurodoma pervesti 155 376 Lt sumą į antstolio depozitinę sąskaitą bei reklamuojamos tarpininkavimo paslaugos, kadangi patvarkyme nėra tiesioginio įpareigojimo skolininkui pervesti 155 376 Lt sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Šis patvarkymas yra informacinio pobūdžio, be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra leidžiama UAB „Transilotas“ atsiskaityti su UĮ „ABX Logistics“. Antstolių įstatymo 21 straipsnyje antstoliui yra suteiktos teisės padėti išieškoti įsiskolinimus, tarpininkaujant išieškant ikiteismine tvarka ar teismine tvarka teikiant teisinę pagalbą. Kadangi skundžiamas patvarkymas yra informacinio pobūdžio, todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad patvarkyme yra reklamuojamos tarpininkavimo paslaugos.

Teismas nepagrįstai nurodo, kad įstatymai nenumato, kad kiekvienu atveju atliekant vykdymo veiksmus antstolio padėjėjas turi pateikti įgaliojimą. Kadangi antstolio padėjėjas procesinius veiksmus atlieka antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu, būdamas atsakingu antstoliui už tinkamą pavestų veiksmų atlikimą, todėl konkrečios antstolio padėjėjo teisės ir įgalinimų apimtys yra apibrėžtos išduotame įgaliojime, taigi trečiajam asmeniui pareikalavus, antstolio padėjėjas turėtų pateikti antstolio įgaliojimą pritaikant įstatymo analogiją (CK 2.143 str.).

Teismo nutartyje nurodoma, kad skundžiamas patvarkymas yra informacinio pobūdžio, taigi neaišku, ar tokį patvarkymą pareiškėjas turi vykdyti. Patvarkyme gausu nuorodų, niekaip nesusijusių su vykdoma teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikant ir aiškinant procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.

Atskirajame skunde, nesutinkant su teismo priimta nutartimi, nurodoma, kad nei Civilinio proceso kodekso, nei kitos teisės normos nenumato teisės antstolio padėjėjui priimti privalomų kitiems asmenims sprendimų, kokie yra antstolio patvarkymai, be to, skolininkui nepagrįstai nebuvo pateiktas antstolio įgaliojimas antstolio padėjėjui atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tačiau kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Antstolių įstatymo 30 str. reglamentuojančiame antstolio padėjėjo teises ir pareigas, numatyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju antstolis Vytenis Stungurys 2010-02-09 įgaliojimu įgaliojo antstolio padėjėją Giedrių Salicką Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdant šiam antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus ir teismo pavedimus, jo vardu parengti, pasirašyti ir išsiųsti a kitu būdu įteikti asmenims, iš kurių vykdomas išieškojimas, raginimus, antstolio patvarkymus ir kitus procesinius dokumentus <...> (vykd. b. l. 15), tokiu būdu kolegija sprendžia, kad antstolio padėjėjas, turėdamas rašytinį antstolio Vytenio Stungurio įgaliojimą ir veikdamas jo vardu, kaip tai numatyta specialiame antstolių ir antstolių padėjėjų veiklą reglamentuojančiame įstatyme, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo ir jį pasirašė, todėl atskirojo skundo argumentai, kad procesinis įstatymas nenumato teisės antstolio padėjėjui priimti privalomų kitiems asmenims sprendimų kokie yra antstolio patvarkymai, nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad kartu su patvarkymu dėl informacijos apie turtą pateikimo nepagrįstai nebuvo pateiktas skolininkui minėtas įgaliojimas antstolio, kadangi antstolio padėjėjui teisę veikti antstolio vardu suteikia Antstolių įstatymas, rašytinis įgaliojimas yra vykdomojoje byloje, su kuria vykdymo procese dalyvaujantys asmenys, tinkamai naudodamiesi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, turi teisę susipažinti, tokiu būdu antstolio padėjėjo, veikiančio antstolio vardu, patvarkymo pasirašymas nelaikytinas netinkamu antstolio pareigų vykdymo procese vykdymu. Tuo pačiu nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti CK 2.143 str. normos, numatančios teisę reikalauti, kad atstovas, veikdamas atstovaujamojo vardu, pateiktų įgaliojimą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Tai, kad Civilinio proceso kodekso 613 str. 2 d. nurodyta, kad antstolis pasirašo patvarkymą ir patvirtina savo antspaudu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio padėjėjo pasirašytas skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių, antstolio padėjėjo statuso, jo teisių ir pareigų apimties, kurie yra įtvirtinti pačiame įstatyme.

Pasak apelianto, priimant skundžiamą patvarkymą, jame turėjo būti nurodyti priėmimo motyvai, tačiau vietoje to – patvarkyme gausu nuorodų, nesusijusių su vykdoma nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, kolegijos vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas patvarkymas nebuvo teismo panaikintas neteisėtai.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstoliui Vyteniui Stunguriui vykdyti buvo pateikta 2009 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Transilotas“. Vykdydamas 2009 m. sausio 23 d. antstolio padėjėjo Armino Naujokaičio patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, pareiškėjas UAB „Transilotas“ pateikė ilgalaikio turto sąrašą su likutine verte tai dienai, t. y. 2009 m. sausio 31 d. bei aprašyto turto – dyzelinio krautuvo Toyota 80-6FDL15 nuotraukas. UĮ „ABX Logistic“ atstovas 2010 m. birželio 2 d. pateikė antstoliui prašymą dėl areštuoto turto perkainojimo. Antstolio padėjėjas, veikdamas antstolio vardu, priėmė skundžiamą patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo.

Pažymėtina, kad apelianto argumentai, kad patvarkyme nėra nurodyti tokio patvarkymo priėmimo motyvai, nesudaro pagrindo tokį patvarkymą panaikinti, kadangi skolininkas yra vienas iš pagrindinių vykdymo proceso dalyvių, kuris turi domėtis vykdomosios bylos eiga, ir jam gavus tokį patvarkymą, jis turėjo teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir išsiaiškinti, dėl kokios priežasties antstolis priėmė tokį patvarkymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstoliui aprašant skolininko turtą pagal pastarojo pateiktą įmonės balanse apskaitytą turto likutinę vertę 2009 m. sausio mėn., skolininkui turėjo būti žinoma apie tai, kad aprašyto turto vertės nepakanka nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių visiškai įvykdyti, kad tokio turto likutinė vertė bėgant laikui keičiasi, t.y. mažėja, todėl antstoliui priėmus patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo, skolininkui nebuvo jokio pagrindo tokį jo patvarkymą laikyti prieštaraujančiu teisės normoms ar pažeidžiančiu jo teises.

Tai, kad teismas nutartyje priimtą patvarkymą įvardino kaip informacinio pobūdžio, nepakeičia šio patvarkymo privalomumo, nes jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad patvarkymas pateikti informaciją apie turtą privalo būti įvykdytas ir per 5 dienas turi būti pateikta informacija apie skolininkui priklausantį turtą, nurodant šio turto įmonės balanse apskaitytą likutinę vertę patvarkymo priėmimo dienai.

Kiti atskirojo skundo argumentai dėl patvarkyme dėstomų nuorodų, nesusijusių su vykdoma nutartimi, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, dėl jų jau buvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo, kolegija su teismo motyvais sutinka, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus atskirąjį skundą iš apelianto nepriteistinos vadovaujantis ekonomiškumo principu, nes jų išieškojimo išlaidos viršys išieškomą sumą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.