- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 1S-132-366/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Evaldas Vanagas, Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
Teisėjas Liudvikas Myško Baudžiamoji byla Nr. 1S-132-366/2014
2014 m. sausio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo nubaustojo asmens T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, kuria tenkintas Vokietijos kompetetingos institucijos teisinės pagalbos prašymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu byloje Nr. 11Cs 13 Js 22421/09 T. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta piniginė 1250 eurų bauda už jo padarytą Vokietijos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 pastraipoje numatytą nusižengimą - apgaulę bei priteista 63,50 eurų proceso išlaidų.
T. Ž. buvo nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas Lietuvoje įsikūrusioje firmoje Endorus Fire Wood „Chief Executive Officer", 2008 m. balandžio mėnesį elektroniniu paštu užmezgė kontaktą su Anton Michel medienos prekybos firma ir pateikė pasiūlymus malkų pirkimui. 2008-09-22 firma Anton Michel užsakė firmoje Endorus Fire Wood 24 paletes malkinės medienos už 3225,60 eurų bei sumokėjo į sąskaitą, kurią pateikė Michel firmai, išduotą JSC „Haer" vardu , 50 procentų nuo pateiktos sumos, t.y. 1612,80 eurų. Laikydamasis priimto ketinimo ir priėmęs pradinę įmoką T. Ž. jau tada žinojo, jog nesugebės pristatyti malkinės medienos ir nuo pat pradžių to neketino padaryti. Apie tai jis A. Michel firmai nutylėjo, prekių nepristatė ir pradinio įnašo negrąžino. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. kovo 30 d. (b.1.24).
Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiama 2014 m. sausio 8 d. nutartimi Vokietijos kompetetingos institucijos prašymą patenkino, Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo T. Ž. paskirta piniginė 1250 eurų bauda bei 63,50 eurų proceso išlaidų, pripažino vykdytinu. Teismas nutarė 1250 eurų baudą konvertuoti į 4316 Lt sumą, o 63,50 eurų proceso išlaidų konvertuoti į 219,25 Lt sumą ir šias sumas išieškoti į Lietuvos valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801 sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).
Šalies argumentai
Skundu T. Ž. nesutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad jis dirbo direktoriaus pareigose įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) " nuo 2007 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. Įmonė 2009 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbta bankrutuojančia ir likviduota 2010 m. birželio 14 d. 2011 m. balandžio 14 d. išsiregistravo Anykščių seniūnijoje iš savo gyvenamosios vietos: (duomenys neskelbtini), ir išvyko gyventi į Londoną. Ten įsidarbino ir dirbo iki 2013 m. balandžio 30 d. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra gyventojų registro duomenų bazėje ir teismas turi teisę juos tikrinti. Apie 2012 metų gruodžio mėnesį, grįžtant automobiliu į Lietuvą, Vokietijos mieste Kylije buvo sustabdytas policijos pareigūno, kuris paaiškino, kad policijos nuovadoje yra Vokietijos įmonės pareiškimas apie tai, kad BU AB „(duomenys neskelbtini) " yra šiai įmonei skolinga. Pareigūno duotoje anketoje nurodė, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje, jo įmonė yra bankrutavusi, todėl dėl visų skolų reikia kreiptis pas bankroto administratorių. Grįžęs į Lietuvą, pasikonsultavo su advokatu kuris patvirtino, kad Uždara akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės, vadovas neatsako savo turtu, ir įmonė, kuriai, neva, skolinga BU AB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų kreiptis į bankroto administratorių arba į tos įmonės atstovą.
T. Ž. skunde teigia, kad įmonė ANTON MICHEL Gmbh & Co.KG nėra niekaip susijusi su įmone, kurioje jis dirbo, t.y. su UAB „(duomenys neskelbtini) ". Kaip ir nurodyta Vokietijos teismo nuosprendyje, 50% avansinis mokėjimas - 1612,80€ suma už prekes buvo pervesta įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) ", kurios vadovas bei vienintelis akcininkas tuo metu buvo V. P.. UAB „(duomenys neskelbtini) " vadovas V. P. ankščiau dirbo vadybininku jo vadovaujamoje įmonėje, tačiau 2008 m. kovo mėnesį nusprendė įkurti savo įmonę ir vykdyti veiklą atskirai. V. P., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) " vadybininku, rūpinosi klientų paieška užsienyje, buvo patalpinęs internete skelbimų, kuriuose nurodytas buvo jo elektroninio pašto adresas. Tokiu būdu įmonė ANTON MICHEL Gmbh & Co.KG su V. P. ir užmezgė ryšį. UAB „(duomenys neskelbtini) " vadovas išrašė sąskaitą bei pateikė Vokietijos įmonei, kuri avansinį mokėjimą už prekes pervedė būtent UAB „(duomenys neskelbtini) " įmonei. Tai patvirtina byloje esantys jo pateikti dokumentai.
T. Ž. tvirtina teismui nurodęs, jog nuo 2011 sausio 14 d. dienos buvo išsiregistravęs iš gyvenamosios vietos ir jokių registruotų laiškų negavo. Į Lietuvą grįžo gyventi tik 2013 balandžio 30 d., tuomet mama pasakė, kad gautas laiškas iš Vokietijos, tačiau ji pamanė, kad tai kokia nors reklama. Pats asmeniškai nėra susijęs su ANTON MICHEL Gmbh & Co.KG įmone, todėl teismas, jo manymu, pažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, pripažindamas Vokietijos teismo sprendimą teisėtu.
Teismo posėdyje T. Ž. prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
T. Ž. skunde nurodo, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis yra neteisėta, nes Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendyje jam inkriminuotos veikos nepadarė, o apie jo atžvilgiu iškeltą bylą nežinojo, nes nebuvo tinkamai informuotas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, jo teisėtumo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas. Šioje proceso stadijoje sprendžiamas tik Europos Sąjungos valstybės narės kompetetingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimas Lietuvos Respublikoje, kurio tvarką ir sąlygas numato Lietuvos Respublikos BPK 365¹ straipsnis.
Pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.
Iš byloje esančio Liudijimo nurodyto Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 str. (b.l. 19), Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu byloje Nr. 11 Cs 13 Js 22421/09 T. Ž. skyrė 1250 eurų baudą už jo padarytą Vokietijos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 pastraipoje numatytą nusižengimą - apgaulę bei priteisė 63,50 eurų proceso išlaidų. Taigi T. Ž. Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismo nuosprendžiu nubaustas už nusikaltimą, kuris patenka į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų sąrašą. Liudijime, patvirtintame kompetetingo sprendimą priėmusios valstybės pareigūno (15 b. l.) nurodyta, kad T. Ž. asmeniškai ar per atstovą buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus, taip pat jis pats ar per atstovą, kompetetingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę (b.l. 28). Atmestinas T. Ž. argumentas, jog jis gyveno Londone ir jo naujas adresas turėjo būti žinomas Vokietijos teisėsaugos institucijoms, nes šį adresą nurodė pildydamas policijos pareigūno pateiktą anketą Vokietijoje, Kylio mieste. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2012 m. kovo 14 d., o anketa, kaip nurodo pats pareiškėjas, pildyta 2012 m. gruodžio mėnesį. Taigi, T. Ž. užpildyta anketa negali būti susijusi su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo abejoti Liudijimu, kuris patvirtintas kompetetingo sprendimą priėmusios valstybės pareigūno tikrumu ir tikėti asmens, siekiančio palengvinti savo teisinę padėtį teiginiais apie tariamus proceso pažeidimus.
Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismas piniginę sankciją T. Ž. skyrė dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę pripažįstama nusikaltimu, paskirta bauda yra didesnė už Tarybos pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „h“ punkte nustatytą 70 EUR sumą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Vokietijos Ravensburgo apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio. Įvertinus minėtas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad egzistuoja Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos piniginės sankcijos (taip pat su tuo neatskiriamai susijusių teismo proceso išlaidų) pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje sąlygos.
Remdamasi išdėstytais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nubaustojo asmens T. Ž. skundą ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.