- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- eI1-4437-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09821-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 8500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 8500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, bausmę pradėjo atlikinėti 2018 m. liepos 1 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, sulaukęs pilnametystės 2020 m. kovo 4 d. buvo pervežtas bausmei atlikti į Vilniaus pataisos namus, 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjas buvo pervežtas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, kur bausmę atlieka iki šiol. Teigia, kad visą šį laikotarpį ir iki šiol gyvena kankinančiomis sąlygomis, nes negauna pakankamai maisto, buvo nepagrįstai ilgai izoliuotas nuo kitų žmonių laikino sulaikymo kameroje, kurioje nėra jokių sąlygų gyvenimui.
Paaiškina, kad 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu pareiškėjas iki 2023 m. kovo 19 d. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų kameroje, kurioje nebuvo tinkamų salygų gyvenimui, kad darbuotojai turėtų laiko priimti sprendimą, kur perkelti pareiškėją, kadangi pareiškėjas nurodė, jog negali atlikinėti bausmės jam paskirtame būryje dėl nuolatinių konfliktų. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. vėl gavo nuobaudą ir Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo izoliuotas 3 paroms. Kadangi darbuotojai nepriėmė sprendimo, kur pareiškėjas galėtų būti perkeliamas, todėl pareiškėjas vėl buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Sprendimas perkelti pareiškėją iš pusiau atviro tipo bausmės paprastos grupės į drausminę grupę buvo priimtas 2023 m. balandžio 14 d. Iš viso pareiškėjas kameroje, kuri nepritaikyta ilgesniam gyvenimui (buvimui), t. y. patalpos yra mažos, netvarkingos, jose nėra langų, prabuvo beveik 2 savaites dėl to, kad įkalinimo įstaigos darbuotojai negalėjo priimti sprendimo dėl pareiškėjo bausmės atlikimo vietos.
Nurodo, kad pareiškėjas buvos kalinamas patalpose, kurios neatitinka minimalių reikalavimų, tokiu būdu pareiškėjas buvo psichologiškai žalojamas, kankinamas, laikas praleistas laikinojo sulaikymo kameroje paveikė pareiškėjo emocinę sveikatą, jis jautėsi pažemintas, įbaugintas, baiminosi dėl savo ateities. Teigia, kad atsakomybė už netinkamų kalinimo sąlygų suteikimą, dėl ko pareiškėjui kyla neturtinė žala, susijusi su jo emociniais išgyvenimais, tenka Vilniaus pataisos namams, nes laikė pareiškėją izoliuotą nuo kitų žmonių nežmogiškomis sąlygomis, kad darbuotojai turėtų daugiau laiko priimti sprendimą dėl pareiškėjo kalinimo vietos. Toks veikimas negali būti laikomas humanišku ir yra laikomas žiauriu remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika. Nurodo, kad ilgas įkalinimas laikino sulaikymo kameroje be langų, būtinų higienos priemonių ir bent minimaliu oraus pragyvenimo sąlygų neigiamai veikė pareiškėją, žalojo jo emocinę sveikatą. Atkreipia dėmesį į tai, kad įkalinimo įstaigos savo prasme nėra žmonių kankinimo vietos, tačiau jos yra nukreiptos į nuteistųjų elgesio keitimą, todėl elgesys, kai nuteistasis ilgesniam laikui be priežasties yra perkeliamas bausmę atlikinėti į laikino sulaikymo kamerą, nėra suderinamas su pareiškėjui paskirtos bausmės tikslais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad bausmę pradėjo atlikinėti 2018 m. liepos 1 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, 2020 m. kovo 4 d. buvo perkeltas bausmę atlikinėti į Vilniaus pataisos namus, o 2023 m. gegužės 24 d. buvo pervežtas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, kur bausmę atlieką iki šiol. Visą šį laikotarpįpareiškėjas nebuvo ir nėra tinkamai maitinamas, kaip to reikalauja teisės aktai, ko pasekoje nukenčia pareiškėjo tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata. Pareiškėjui būnant nepilnamečiu buvo ypatingai svarbu tinkamai maitintis, tokio amžiaus asmens psichika ir kūnas nėra iki galo susiformavęs, todėl tinkamas ir pakankamas maitinimas yra būtinas. Pareiškėjas, norėdamas pasisotinti, nuo pat paauglystės yra priverstas kaupti maistą, prašyti jo iš kitų nuteistųjų, kadangi jokiu kitu būdu jis maisto gauti negali. Įprotis kaupti maistą, alkio jausmas ypatingai neigiamai veikia pareiškėjo sveikatą. Pažymi, kad net išėjęs į laisvę dėl įkalinimo įstaigoje įgyto įpročio pareiškėjas negalės be specialistų pagalbos atsikratyti, kadangi šis įprotis yra įgytas paauglystėje ir tęsiasi ilgą laiką. Mano, kad šiuo metu esamas maitinimas įkalinimo įstaigoje nepasikeis dar ilgą ilgą, todėl Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo neteisėtas veikimas yra ilgalaikis ir tęsiasi iki šiol, nes dėl nepakankavo finansavimo nuteistieji ir pareiškėjas nėra aprūpinami tinkamu maistu ir tinkamu jo kiekiu, kaip tai imperatyviai nustato teisės aktai.
Teigia, kad yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai – nėra keičiamas teisinis reglamentavimas, tuo tikslu, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktai ir nuteistieji gautų tinkamą kiekį ir tinkamos kokybės maistą. Nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas ilgą laiką praleido izoliuotoje sulaikymo kameroje, kurioje buvo netinkamos gyvenimo sąlygomis. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o būtent dėl nurodomų neteisėtų veiksmų pareiškėjas išgyveno daug dvasinių nepatogumų, nerimą, taip pat jaučia nuolatinį alkį visą įkalinimo laikotarpį, kadangi pažeidimas trunka iki šiol, tai yra tęstinis ilgai trunkantis pažeidimas, psichologiškai žalojantis pareiškėją. Žala pasireiškia kaip neturtinė žala, padaryta žiauriai elgiantis su pareiškėju. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus dėl netinkamo maitinimo ir netinkamų įkalinimo sąlygų, Pareiškėjas jautėsi kankinamas, įgavo įprotį kaupti maistą, nuolat jaučiasi alkanas. Pažymi, kad Vilniaus pataisos namai yra atsakingi už žalą, kuri įvyko dėl netinkamų įkalinimo sąlygų bei netinkamo maitinimo tuo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2023 m. gegužės 24 d., kai pareiškėjas atlikinėjo bausmę. Pravieniškių 2-asis kalėjimas yra atsakingas už žalą, kuri kildinama dėl netinkamo maitinimo ir dėl to kilusių pasėkmių, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. ir iki šiol. Pareiškėjas savo dvasinius išgyvenimus vertina 17 000 Eur neturtine žala, kurią prašo atlyginti iš Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo lygiomis dalimis, t. y. po 8500,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovės atstovė, LKT) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, nes keliami reikalavimai yra nepagrįsti, o skundas atmestinas.
Dėl pareiškėjo izoliuoto laikymo Vilniaus kalėjime sąlygų paaiškina, kad Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) 2023 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. LZ-25-19 pareiškėjas, atsižvelgiant į tą pačią dieną apie 12.30 val. pastarojo padarytą šiurkštų tvarkos pažeidimą (raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6-tą būrį, tuo atsisakydamas Elektroninio dokumento nuorašas vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą), buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, patalpinant jį į laikino sulaikymo patalpą Nr. 5. Pažymi, kad pareiškėjas klaidingai teigia, jog beveik dvi savaites dėl įstaigos administracijos kaltės buvo laikomas nepritaikytoje ilgalaikiam buvimui laikino sulaikymo kameroje, nes šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas tik dėl tarnybinio būtinumo, kadangi laisvų gyvenamųjų kamerų Vilniaus kalėjime tuo laiku nebuvo. Laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju iki 2023 m. kovo 21 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. 17, kurioje, atsižvelgiant į jo atsisakymą eiti į jam paskirtą 6-tą būrį, toliau buvo izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų. Iš viso gyvenamojoje kameroje Nr. 17 pareiškėjas buvo izoliuotas iki 2023 m. balandžio 14 d., kuomet buvo perkeltas į drausmės grupę. Vadovaujantis LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunkčiu, asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis tenkantis minimalus plotas (vienam asmeniui) negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Nurodo, kad Vilniaus kalėjimo laikino sulaikymo patalpos Nr. 5 plotas yra 15,72 m², neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, kurio plotas yra 2,84 m², Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros Nr. 17 plotas yra 13,31 m², iš jų sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,69 m². Kadangi minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, konstatuotina, kad jam buvo užtikrinta nustatyta vienam asmeniui tenkančio laisvo kameros ploto norma. Nurodo, kad laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengtas dirbtinis apšvietimas, vėdinimas, įvestas geriamas vanduo su kriaukle, patalpa yra šildoma, joje pastatyti gultai kiekvienam nuteistajam. Nuteistieji, laikomi šioje patalpoje, buvo maitinami kiekvieną dieną tuo pačiu laiku, kaip ir įstaigos 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame aukšte laikomi suimtieji ir nuteistieji. Pažymi, jog gyvenamosios kameros Nr. 17 įrengimas atitiko Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus. Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros yra aprūpintos baldais ir inventoriumi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Pažymi, kad specialiųjų trumpalaikio laikymo patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi reikalavimų minėtas teisės aktas nenustato.
Dėl nuteistųjų maitinimo paaiškina, kad valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d., su pakeitimais). Valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu atitiko fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualios ginčo laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Iš LKT Turto valdymo skyriaus 2024 m. sausio 2 d. pažymos Nr. LV-172 matyti, kaip yra organizuojamas nuteistųjų maitinimas laisvės atėmimo vietų įstaigose bei vykdoma maitinimo kokybės kontrolė. Atkreipia dėmesį, jog minėtoje pažymoje yra neteisingai nurodyta nuteistojo pavardė („R.“ vietoj „R.“). LKT vertinumu, šis rašymo apsirikimas laikytinas nežymia technine klaida, nedarančia įtakos pažymoje pateikiamos informacijos pagrįstumui ir teisėtumui.
Pažymi, kad neturtinės žalos atsiradimą šioje ginčo dalyje pareiškėjas kildina iš nepakankamo nuteistųjų maitinimo finansavimo pagal paros maitinimo išlaidų normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. LKT nurodo, kad šis teisės aktas galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl neturėjo teisinio pagrindo juo nesivadovauti bei savavališkai keisti teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas tik deklaruoja apie jo netenkinančiais teisinio reguliavimo nuostatas, tačiau nenurodo konkrečių norminių aktų nuostatų, kurioms galbūt prieštarauja minėtas norminis aktas ar jo dalis, nepagrindžia, kuo būtent dėl galimai ydingo teisinio reguliavimo realiai buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.
Atkreiipia dėmesį, kad LKT nėra biudžeto asignavimų valdytojas ir negali savarankiškai reguliuoti nuteistųjų maitinimo finansavimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip asignavimų valdytojas, paskirstydamas asignavimus, skiria dalį asignavimų LKT (iki 2022 m. gruodžio 31 d. – Kalėjimų departamentas) Bausmių sistemos programai vykdyti, tvirtina programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, užtikrina paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
Dėl ieškinio senaties nurodo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą skundo dalyje dėl galimai neužtikrinto tinkamo maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose sieja su bausmės atlikimo tuometiniame Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose pradžia, nurodydamas, jog visą laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. nebuvo ir nėra tinkamai maitinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundo dėl žalos priteisimo pateikimo teismui data yra 2023 m. gruodžio 7 d. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš pareiškėjo skundo bei pateiktos medžiagos nėra matyti, kad ginčo laikotarpiu būtų egzistavusios nuo jo valios nepriklausiusios objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą. Todėl prašo pareiškėjo reikalavimams dalyje dėl galimai netinkamu maitinimu padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo kontekste yra traktuojamas, kaip asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Atsižvelgiant į tai, tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste, t. y. laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, susijusi su laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą, abstrakčiai nurodant, jog laikas, praleistas laikinojo sulaikymo kameroje paveikė jo emocinę sveikatą ir nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų, priteisimo.
LKT Vilniaus kalėjimo raštas „Dėl prašymo“, kuriame nurodo, kad LKT Vilniaus kalėjimo administracija gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. kovo 20 d. prašymą grąžinti jį į 2 būrį. Nurodoma, kad 2023 m. kovo 8 d. patariamosios komisojs posėdyje pareiškėjo buvo paprašyta elgtis mandagiai, kultūringai, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų teigimu, pareiškėjo elgesys nepasikeitė. Pareiškėjas savo elgesiu daro neigiamą įtaką 2 aukšto nuteistųjų mikroklimatui, dėl ko gali kilti konfliktinės situacijos ir smurto panaudojimas. Siekiant pagerinti 2 aukšto mikroklimatą nuteistųjų tarpe, pareiškėjas buvo perkeltas į 4 aukštą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas netenkintinas.
2023 m. kovo 17 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-19, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. 12.30 val. padarė šiurkštų tvarkos pažeidimą, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6 būrį, pareiškėjui buvo duotas nurodymas eiti į jam administracijos paskirtą 6 būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2023 m. kovo 17 d. 13.15 val.
2023 m. kovo 21 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-23, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. 12.30 val. padarė šiurkštų tvarkos pažeidimą, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6 būrį ir jo atsisakymo eiti į paskirtą būrį pagrindai nėra išnykę, eiti į būrį jis atsisako, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2023 m. kovo 21 d. 13.15 val.
2023 m. kovo 25 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-27, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. 12.30 val. padarė šiurkštų tvarkos pažeidimą, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6 būrį ir jo atsisakymo eiti į paskirtą būrį pagrindai nėra išnykę, eiti į būrį jis atsisako, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2023 m. kovo 25 d. 13.15 val.
2023 m. kovo 25 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-28, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. 12.30 val. padarė šiurkštų tvarkos pažeidimą, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6 būrį ir jo atsisakymo eiti į paskirtą būrį pagrindai nėra išnykę, eiti į būrį jis atsisako, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2023 m. kovo 25 d. 13.15 val.
2023 m. kovo 27 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų Nr. LZ-25-31, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. raštu pareiškė, kad negali būti jam paskirtame 6 būryje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
2023 m. kovo 29 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-32, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. 12.30 val. padarė šiurkštų tvarkos pažeidimą, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6 būrį ir jo atsisakymo eiti į paskirtą būrį pagrindai nėra išnykę, eiti į būrį jis atsisako, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2023 m. kovo 29 d. 13.15 val.
2023 m. kovo 31 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų Nr. LZ-25-35, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. raštu pareiškė, kad negali būti jam paskirtame 6 būryje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
2023 m. balandžio 2 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-37, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. 12.30 val. padarė šiurkštų tvarkos pažeidimą, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6 būrį ir jo atsisakymo eiti į paskirtą būrį pagrindai nėra išnykę, eiti į būrį jis atsisako, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2023 m. balandžio 2 d. 13.15 val.
2023 m. balandžio 4 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų Nr. LZ-25-41, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 4 d. raštu pareiškė, kad negali būti jam paskirtame 6 būryje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
2023 m. balandžio 6 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-46, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsisakė būti jam paskirtame būryje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2023 m. balandžio 6 d. 13.15 val.
2023 m. balandžio 7 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-50, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 7 d. apie 13.15 val. pasibaigus laikino izoliavimo laikui, pareiškėjas pagal Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimą „Dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius ir miegamąsias vietas“ Nr. NĮ-25-211 buvo paskirtas į 6 būrį, tačiau pareiškėjas raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą būrį. Pareiškėjui buvo nurodyta eiti į jam administracijos paskirtą 6 būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją palikti kamerų tipo patalpose izoliacijai.
2023 m. balandžio 11 d. SVS Nutarimas dėl nuteistojo R. R. laikino izoliavimo Nr. LZ-25-58, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 7 d. apie 13.15 val. pareiškėjas buvo paskirtas į 6 būrį, tačiau pareiškėjas raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą būrį. 2023 m. balandžio 11 d. pasibaigus laikino izoliavimo laikui, pareiškėjui buvo nurodyta eiti į jam administracijos paskirtą 6 būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą. pareiškėjas rašytiniame pasiaiškinime pakartotinia patvirtino, kad atsisako eiti į jam paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsniu nutarta pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo laikymo sąlygų.
2023 m. balandžio 6 d. LKT Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimas „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. NĮ-25-272, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad 6 būrio nuteistasis (pareiškėjas) padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus: 2023 m. kovo 17 d. 12.30 val. atėjęs į SVS budėtojų tarnybines patalpas žodžiu ir raštu pareiškė, kad atsisako būti jam administracijos paskirtame būryje. Pareiškėjui buvo nurodyta eiti į jam administracijos paskirtą 6 būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą. Pareiškėjas pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kad nesutinka būti būryje, į kurį buvo perrašytas dėl savo asmeninių problemų. SVS vyriausiasis specialistas, siekdamas išvengti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų, priėmė nutarimą dėl pareiškėjo laikino izoliavimo nuo kitų nuteistųjų iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo laikymo sąlygų. 2023 m. kovo 19 d., pasibaigus izoliavimui nuo kitų nuteistųjų laikui, buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodė, kad nesutinka būti būryje, į kurį buvo perkeltas administracijos dėl nežinomų priežasčių. SVS vyriausiasis specialistas, siekdamas išvengti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų, priėmė nutarimą dėl pareiškėjo laikino izoliavimo nuo kitų nuteistųjų iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo laikymo sąlygų. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą bei 2023 m. kovo 17 d. LKT Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimo „Dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius ir miegamąsias vietas“ Nr. NĮ-25-211 reikalavimus. Atsižvelgiant į 2023 m. kovo 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl nuteistojo R. R. atsisakymo eiti į paskirtą būrį Nr. SV-25-2150 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 79 ir 80 straipsniais, nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą: izoliavimą 3 paroms.
2023 m. balandžio 14 d. LKT Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimas „Dėl nuteistojo perkėlimo iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos parastos grupės į drausmės grupę“ Nr. NĮ-25-292, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atliko LKT Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. NĮ-25-272 paskirtą nuobaudą 3 parų izoliavimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 36 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvrakos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 14 punktu, pareiškėjas perkeliamas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastos grupės į drausmės grupę.
2023 m. gruodžio 27 d. SVS Tarnybinis pranešimas dėl R. R. skundo Nr. SV-25-8423, kuriuo informuojama, kad LKT Vilniaus kalėjime pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų laikino laikymo patalpoje Nr. 5, ir joje laikomas dėl tarnybinio būtinumo, kadangi laisvų gyvenamųjų kamerų tuo laiku nebuvo. Šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas kartu su nuteistuoju V. Č. iki 2023 m. kovo 21 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. 17, kurioje toliau buvo izoliuotas iki 2023 m. balandžio 14 d., kuomet buvo perkeltas į drausmės grupę. Pažymima, kad laikino laikymo patalpa Nr. 5 yra 15,72 m² ploto (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, kuris yra 2,84 m² ). Joje įrengtas sanitarinis mazgas, įrengtas dirbtinis apšvietimas, vėdinimas, įvestas geriamas vanduo su kriaukle, patalpa šildoma, joje buvo pastatyti gultai po vieną kiekvienam nuteistajam. Aukščiau minėti nuteistieji, laikomi šioje patalpoje, buvo maitinami kiekvieną dieną tuo pačiu laiku, kaip ir 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame aukšte laikomi suimtieji ir nuteistieji. Pažymėtina, kad gyvenamoji kameros Nr. 17 plotas yra 13,31 m2 , (iš jų sanitarinio mazgo plotas 1,69 m2 ), ji atitinka teisės aktuose, kuriuose reglamentuotos nuteistųjų laikymo sąlygos, nustatytiems reikalavimams. Pridedamos laikino laikymo patalpos Nr. 5 nuotraukos (2023 m. gruodžio 22 d.), 4 lapai.
2024 m. sausio 2 d. Nr. LKT Turto valdymo skyriaus Pažyma apie nuteistojo R. R. maitinimą Nr. LV-172, kurioje nurodoma, kad LKT Pravieniškių 1-o ir 2-o kalėjimų nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Maistas gaminamas kasdien, kiekvienam maitinimui atskirai. Patiekalai gaminami vienu metu dviejų kalėjimų nuteistiesiems, atliekantiems bausmės laiką Pravieniškių kalėjimuose, tad patiekalų kokybė, tiek konsistencija, tiek skoninės savybės yra vienodos visose valgyklose. Maitinimo organizavimo administratoriai griežtai įspėti kontroliuoti, kad dalinimo metu būtų laikomasi Kalėjimų departamento patvirtintų valgiaraščių reikalavimų ir juose nurodytų porcijų svorių. Sutarties, tarp VšĮ „Bruneros“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. LKT Pravieniškių 1- ir 2-as kalėjimai), kurios pagrindinis dalykas yra Įstaigos nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslauga, įvykdymo užtikrinimui vykdoma paslaugos teikimo kokybės kontrolė, tikrinama pagalbinės medžiagos bei žaliavos, jų pirminiai įsigijimo dokumentai. Siekdamas tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų (suimtųjų) maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymąsi, teikiamo maisto kokybę kalėjimuose sudaryta komisija patikrinimo rezultatus įformina aktu. Sudaryta komisija, atsižvelgdama į nuteistųjų skundus ar tarnybinius pranešimus, atlieka planinius ir netikėtus paslaugos teikimo patikrinimu, kurių metu tikrinama ar pagamintas maistas, kuris pateikiamas karštas, laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +65 ºC temperatūrai; ar maisto produktai nėra su pasibaigusiu terminais, ar nepažeistos pakuotės; įvertina pagaminto maisto kokybę jusliniu būdu; patikrina ar nuteistiesiems (suimtiesiems) pateikiamas maistas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. įsakymu Nr. V-447 patvirtintame valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius; patikrina pagal mitybos raciono užsakymo valgiaraščio pateiktus duomenis pagaminto maisto svorį; patikrina maisto davinio svorį (1:10). Pateiktą, vienetinio maisto davinio svorį, visada galima pasverti kontrolinėmis svarstyklėmis, kurios yra prie maisto atleidimo langelio pas valgyklos administratorę. Atkreipiamas dėmesys, kad maistas gaminamas visiems nuteistiesiems, paskaičiuotos porcijos pagal pateiktą faktinį tos dienos valgančiųjų nuteistųjų skaičių ir atiduodami priklausomi visi maisto daviniai ir svoriai. Nuteistojo R. R. registruotų skundų, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. sausio 2 d. dėl teikiamo nekokybiško maitinimo, neturi. Duomenų, jog nuteistasis reiškė pretenzijas blogu maitinimu neturi.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai ilgai izoliuotas nuo kitų žmonių laikino sulaikymo kameroje, nes negali atlikinėti bausmės jam paskirtame būryje dėl nuolatinių konfliktų. Laikino sulaikymo kameroje, kurioje nėra jokių sąlygų gyvenimui, t. y. patalpos yra mažos, netvarkingos, jose nėra langų, jis prabuvo beveik 2 savaites dėl to, kad įkalinimo įstaigos darbuotojai negalėjo priimti sprendimo dėl pareiškėjo bausmės atlikimo vietos. Dėl to pareiškėjas jautėsi kankinamas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 ir gyvenamojoje kameroje Nr. 17 buvo laikomas, nes atsisakė eiti į jam paskirtą 6 būrį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju LKT neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pareiškėjui atsisakius eiti į jam paskirtą būrį, pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 ir gyvenamojoje kameroje Nr. 17, kurios atitiko teisės aktais joms keliamus reikalavimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus kalėjimo laikino sulaikymo patalpos Nr. 5 plotas yra 15,72 m², neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, kurio plotas yra 2,84 m², Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros Nr. 17 plotas yra 13,31 m², iš jų sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,69 m². Vadovaujantis LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunkčiu, asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis tenkantis minimalus plotas (vienam asmeniui) negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengtas dirbtinis apšvietimas, vėdinimas, įvestas geriamas vanduo su kriaukle, patalpa yra šildoma, joje pastatyti gultai kiekvienam nuteistajam. Tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas laikino sulaikymo patalpos Nr. 5 vaizdas, matyti, kad patalpa yra tvarkinga, švari, apšviesta, erdvi, joje yra suolas, gultas, izoliuotas sanitarinis mazgas su klozetu ir kriaukle. Nuteistieji, laikomi šioje patalpoje, buvo maitinami kiekvieną dieną tuo pačiu laiku, kaip ir įstaigos 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame aukšte laikomi suimtieji ir nuteistieji. Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros yra aprūpintos baldais ir inventoriumi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, o specialiųjų trumpalaikio laikymo patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi reikalavimų minėtas teisės aktas nenustato. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju LKT neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta vienam asmeniui tenkančio laisvo kameros ploto norma, o pareiškėjo teiginiai apie mažas, netvarkingas, nešviesias patalpas atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad visą bausmės atlikimo laiką nebuvo ir nėra tinkamai maitinamas, kaip to reikalauja teisės aktai, ko pasekoje nukenčia pareiškėjo tiek fizinė tiek psichologinė sveikata, jis įgavo įprotį kaupti maistą, nuolat jaučiasi alkanas.
Teismas pažymi, kad valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d., su pakeitimais), valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu atitiko fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualios ginčo laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Byloje yra 2024 m. sausio 2 d. Nr. LKT Turto valdymo skyriaus Pažyma apie nuteistojo R. R. maitinimą Nr. LV-172, kurioje nurodoma, kad LKT Pravieniškių 1-o ir 2-o kalėjimų nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Maistas gaminamas kasdien, kiekvienam maitinimui atskirai. Patiekalai gaminami vienu metu dviejų kalėjimų nuteistiesiems, atliekantiems bausmės laiką Pravieniškių kalėjimuose, tad patiekalų kokybė, tiek konsistencija, tiek skoninės savybės yra vienodos visose valgyklose. Maitinimo organizavimo administratoriai griežtai įspėti kontroliuoti, kad dalinimo metu būtų laikomasi Kalėjimų departamento patvirtintų valgiaraščių reikalavimų ir juose nurodytų porcijų svorių. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų (suimtųjų) maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymąsi, teikiamo maisto kokybę kalėjimuose sudaryta komisija patikrinimo rezultatus įformina aktu. Pažymima, kad pareiškėjo skundų ar pretenzijų dėl maitinimo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. sausio 2 d. negauta.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl netinkamo maitinimo visą bausmės atlikimo laiką yra deklaratyvus, neparemtas įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu), susijusių su nuteistųjų maitinimo organizavimu bei vykdymu. Pareiškėjo skundų ar pretenzijų dėl netinkamo maitinimo LKT neužregistruota. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo maitinimo atmetami.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovė LKT ginčo laikotarpiu nuo nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. ir nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki šiol nepažeidė pareiškėjo teisės būti maitinamam ir laikomam teisės aktams atitinkančiomis sąlygomis. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.