Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-155-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
II-155-806/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-155-806/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00871-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 16.9.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. S.,vertėjui Audriui Krušnai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės A. Š. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-88177724-17, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulis S. S. S. S. 2017-02-07 surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad 2017-02-07 apie 15.15 val., Vilniaus r. sav., kelio Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai, 17 km, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, tai yra būdama Lietuvos Respublikos pilietė (leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini)), nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje bei deklaravus nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pateikė Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. (Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus, 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, tai pat vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p, numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, 226 p., numatantį, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, reikalavimus, t.y. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ANK (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė A. Š. 2017 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad S. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 300 eurų dydžio baudą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo minėtą 2017-02-28 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl ANK 424 straipsnio 2 dalies nutraukti, motyvuodama tuo, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodoma pateikta informacija, kadangi ji nėra Lietuvos Respublikos pilietė, neturi nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, juo labiau, nėra nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui pateikė tik savo turimą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kuris galioja nuo 2015-09-18 iki 2017-09-18. Tai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad nėra Lietuvos Respublikos pilietė, kas paneigia skundžiamame nutarime nurodytus faktus. Jai, S. S. niekuomet nebuvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingai, jai, S. S. LR Migracijos departamentas tik atsižvelgęs į jos prašymus išduoda jai laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Todėl Vilniaus apskrities VPK nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14 ir 15 punktų nuostatas, t. y. šio įstatymo 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal šio įstatymo 15 punktą Lietuvos Respublikos Ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje yra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nepatvirtina jos, S. S. užsieniečio, nuolatinio gyventojo statuso. Todėl Vilniaus apskrities VPK, darydamas išvadą dėl jos, S. S. kaip nuolatinio gyventojo statuso, nepagrįstai vadovavosi Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklių nuostata, kad „Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybinėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventoja“. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, pasak pareiškėjos, akivaizdu, kad Vilniaus apskrities VPK neteisingai nurodė, jog jai, S. S. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų aiškiai matyti, kad jai, S. S. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. kasmet buvo ir yra išduodamas tik laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Jos, S. S. nuomone, Vilniaus apskrities VPK, nurodydamas, jog gyvenamosios vietos deklaravimas patvirtina nuolatinio gyventojo statusą, akivaizdžiai suklydo. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai. Gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinti viešąjį administravimą. Nuorodos į tai, kad deklaravimas suteikia užsieniečiui nuolatinio gyventojo Lietuvos Respublikoje statusą, nėra. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išvykimą iš Lietuvos Respublikos privalo deklaruoti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams. Ji, S. S. nė karto nebuvo išvykusi iš Lietuvos ilgiau kaip 6 mėnesius, todėl išvykimų ir/ ar atvykimų deklaruoti neprivalėjo, tačiau tai nereiškia, kad visą tą laiką buvo Lietuvoje. Be to, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, jog, be kita ko, ir asmeniui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privaloma deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Tačiau pasak pareiškėjos akivaizdu, kad savaime tai nereiškia, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ir yra Lietuvos Respublikoje. Todėl akivaizdu, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus apskrities VPK neištyrė visų bylai reikšmingų duomenų, o skundžiamą nutarimą priėmė remdamasis byloje nesančia informacija. Nors ir laikinai gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau šios šalies nelaiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta ir neketina šių interesų čia perkelti, todėl Vilniaus apskrities VPK nepagrįstai laikė ją, S. S. nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja ir pripažino, kad šiuo metu jai išduotas Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas nesuteikia jai teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, todėl administracinio teisės nusižengimo bylos teisena pagal ANK 424 str. 2 d. nutrauktina.

Atsiliepimas

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime nurodė, jog administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 2 d., 415 str. 1 d., S. S. teisėtai ir teisingai, todėl prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. S. yra Ukrainos Respublikos pilietė, turinti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad S. S. 2004-04-23 pirmą kartą išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimą gyventi Lietuvoje S. S. šiuo metu turi, jis galioja iki 2017-09-18, nuo 2004-05-17 ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, kad ji būtų deklaravusį išvykimą iš Lietuvis Respublikos, keitėsi tik gyvenamosios vietos adresas. Ji augina du nepilnamečius vaikus V. S., gim, (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pagal SODROS išrašą matyti, kad S. S. buvo apdrausta asmens, auginančio vaiką iki trejus metu draudimu nuo 2004-06-22, dirbo, vykdė ūkinę ir komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, nuo 2016-10-24 užregistruota Lietuvos darbo biržoje. Iš bylos duomenų matyti, jog S. S. sieja savo asmeninius, socialinius ir ekonominius interesus su Lietuvos Respublika. Tai gi ji yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, todėl jai reikalinga įgyti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Ukrainos Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje nesuteikia.

Teismo posėdyje S. S. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais, paaiškino, kad ji nesutinka su sprendimu, kokiu pagrindu jai paskyrė baudą, ji nelaiko, kad yra nuolatinė gyventoja, namai yra Ukrainoje. Laikinai gyvena Lietuvoje. Jei važiuos namo ir ten reikės keisti. Turi tarptautines teises. Ji, S. S. ištekėjo ir jos vaikai yra Lietuvos gyventojai. 14 metų taip gyvena. Turi laikiną leidimą gyventi, 2 metams išduotas leidimas, baigiasi leidimas 2017-09-19. Vaikai su ja, S. S. tame kaime gyvena. Per metus daug kartų išvažiuoja, vasarą su vaikais 2 ar 3 mėnesius išvažiuoja. Pastovi gyvenamoji vieta Lietuvoje su laikinu leidimu. Prašo neskirti baudos, nesupranta už ką bauda. Nutarime parašyta, kad Lietuvos Respublikos pilietė, ji, S. S. nėra nuolatinė gyventoja. Ji, S. S. deklaruoja vietą, nes be to neduos laikino leidimo gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 str. 1 d. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės A. Š. 2017 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje S. S. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį nubausta 300 eurų dydžio bauda.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. vasario 7 d., kartu su vyriausiuoju patruliu N. J., tarnybiniu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus apskrityje. Apie 15.15 val., Vilniaus r. sav. kelyje 106 patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pil. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą Ukrainos Respublikoje, taip pat pateikė, leidimą gyventi Lietuvoje Nr. LT (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Lietuvoje gyvena jau 14 metų, vykdo individualią veiklą Lietuvoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kad reikėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, nežinojo, niekas nėra sakęs. Vairuotoja buvo nušalinta nuo tolesnio vairavimo, surašytas protokolas į bylų nagrinėjimą, kopija įteikta vietoje. Toliau automobilį perėmė vairuoti D. P..

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad S. S., neturėdama Lietuvos Respublikoje patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, 2017-02-07 vairavo automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad S. S. turi 2015-09-18 išduotą leidimą gyventi Lietuvoje, kuris galioja iki 2017-09-18, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pirmą kartą buvo 2004-04-23, kuris galiojo iki 2005-04-23, 2005-09-12 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2005-09-12, 2011-09-18 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2012-09-18, 2012-09-19 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2013-09-19, 2013-09-20 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2014-09-19, 2014-09-19 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2015-09-18, nuo 2004-05-17 iki 2005-09-29, nuo 2005-09-29 iki 2015-03-03 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvena Lietuvoje (gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2015-03-04 adresu (duomenys neskelbtini)), duomenų, kad S. S. būtų deklaravusi išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, byloje nėra, augina du nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2004-06-22 buvo apdrausta asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, draudimu, nuo 2014-04-14 iki 2014-09-01 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2014-09-10 iki 2015-03-11 dirbo įsigijusi verslo liudijimą, nuo 2015-04-13 iki 2015-04-27 vykdė individualią veiklą, nuo 2015-05-13 iki 2016-05-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-03-07 iki 2016-10-05 vykdė individualią veiklą, nuo 2016-11-22 iki dabar vykdanti individualią veiklą Lietuvoje, nuo 2016-10-24 registruota Lietuvos darbo biržoje. Dėl šios priežasties teigtina, kad S. S. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, todėl jos įgytas Ukrainoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis. Dėl savo kaip nuolatinio gyventojo įgyto statuso Lietuvoje S. S. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jos teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. To nepadarius, S. S. 2017-02-07 neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko jos veiką teismas pripažįsta kaip atitinkantį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

Byloje surinkta medžiaga įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir administracinėn atsakomybėn S. S. yra patraukta pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracines nuobaudas paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės A. Š. 2017 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 10ANN-88177724-17, kuriuo S. S. paskirta nuobauda – 300 eurų dydžio bauda, paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 641 str., 642 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės A. Š. 2017 m. vasario 28 d. nutarimą nepakeistą, ir S. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė