Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo E. Č. priteista 540 Lt išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-26 E. Č. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu priteisti patirtas 540 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir E. Č. prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Iš byloje esančio E. Č. prašymo priteisti jo patirtas 540 Lt bylinėjimosi išlaidas matyti, kad jis tokį prašymą pateikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. ( toliau – ABTĮ). Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu priteisdamas E. Č. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad šį sprendimą priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 279 str. nuostatos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimo nereglamentuoja. Priimdamas sprendimą E. Č. priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, teismas taikė BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. nuostatas, kurios leidžia teismui proceso išlaidomis laikyti proceso metu patirtas išlaidas, kurios nėra nurodytos BPK 103 str. 1-5 punktuose, ir nurodęs, kad žala E. Č. atsirado ir proceso išlaidas jis patyrė dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, E. Č. priteisė proceso išlaidas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Apygardos teismas sprendžia, kad toks apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant ATPK 279 str. nuostatas, ignoruojant susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką patirtų išlaidų atlyginimo klausimu bei nepagrįstai taikant BPK nuostatas.

E. Č. administracinio teisės pažeidimo byla už ATPK 142⁸ str. numatytą pažeidimą 2011-09-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta. ABTĮ 44 straipsnis, kuriuo E. Č. vadovavosi prašydamas priteisti jo patirtas išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje, numato išlaidų atlyginimą proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau ABTĮ 1 str. 1 d. numato, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. E. Č. buvo patrauktas administracinėn atsakomybės dėl ATPK 142⁸ str. numatyto pažeidimo padarymo, todėl yra taikytinos ne ABTĮ, o ATPK nuostatos. ATPK 279 str. numato, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 575-4721-11 nurodė, kad „išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str., kuris įtvirtina, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Taigi, ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas ATPK, panašių ABTĮ nuostatų taikymas yra negalimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A4-689-03, N575-5779/2008, N525-2272/2009, N575-3736/2010, N62-496/2010, N575-8154/2010 ir kt.).“ Teismas, atsižvelgęs į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimo, klausimu, sprendžia kad apylinkės teismas taikyti BPK nuostatų, reglamentuojančių išlaidų, patirtų baudžiamojo proceso metu pripažinimą ir atlyginimą negalėjo, kadangi tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, tiek iš ATPK 279 str. nuostatų matyti, jog patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas ATPK. Sutinkamai su ATPK 249 str. nuostatomis, numatančiomis, kad tik ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, BPK nuostatomis vadovautis negalėjo. Be to, pažymėtina, kad ATPK 279 str. numatytas reguliavimas, priešingai nei BPK 103 str. 6 p. nuostatos, teismui galimybės kitas proceso dalyvio patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis nenumato.

Apylinkės teismas, priteisdamas E. Č. proceso išlaidas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, šį sprendimą grindė CK 6.273 str. 1 d. nuostatomis, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011-07-26 nutarimu Nr. 932, kuriuo nustatyta, kad valstybę žalos atlyginimo bylose, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja valstybės institucija, dėl kurios pareigūnų neteisėtų veiksmų atsirado žala, bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5¹ str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, jog valstybei teisme atstovauja institucija, priėmusi ginčijamą sprendimą arba atlikusi ginčijamą veiksmą, arba institucija, kurios neveikimas yra ginčijamas. Nepaisant to, kad nurodyti teisės aktai nurodo tik atstovaujantį subjektą, o ne tą, kuris turėtų atlyginti asmeniui padarytą žalą, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje apskritai neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti žalos atlyginimo iš valstybės E. Č. klausimo. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyko dėl E. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 142⁸ str. numatyto pažeidimo padarymo. Tuo tarpu atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bei atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo klausimus reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. Iš CK 6.271 ir 6.272 str. nuostatų matyti, kad žalos atlyginimas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra siejamas su veiksmų neteisėtumu. Apylinkės teismas, kuris nagrinėjo E. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apskrities VPK 2011-05-26 nutarimo E. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, tokio klausimo nesprendė. Jo spręsti negalėjo ir priimdamas skundžiamą nutarimą, kadangi E. Č. atlygintinos žalos klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-08 nutarimas, kuriuo E. Č. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteista atlyginti 540 Lt, yra nepagrįstas ir yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-08 nutarimą panaikinti ir E. Č. prašymo priteisti 540 Lt išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.