Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.8.2.1.1.;1.2.14.10.,1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.;

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

Šiauliai, 2012 m. balandžio 24d.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) dirb. V. ŽŪB, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155str.1d. ir 187str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. A. 2011-08-15 apie 20 val. prie Renatai ir K. G. nuosavybės teise priklausančios tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) viešai vartodamas necenzūrinius žodžius, užgauliai žodžiu pažemino R. G. ir K. G..

Be to, kaltinamasis A. A. 2011-08-15 apie 20 val. kumščiu suduodamas ne mažiau 4 smūgių į R. ir K. G. nuosavybės teise priklausančią ir kaimyninius sklypus skiriančią tvorą, išlaužė joje dvi lenteles ir sugadino vieną tvoros lentelę, tokiais savo veiksmais sugadino svetimo turto už 438,02Lt.

Apklaustas kaltinamuoju, A. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog 2011-08-15 šventė dukros gimtadienį. Apie 20 val jo aštuonerių metų dukra A. pasiskundė, jog ją necenzūriniais žodžiais užgaulioja kaimynas K. G.. Jis priėjęs prie tvoros, skiriančios jo ir nukentėjusiųjų sklypus, ir pasakęs kaimynams keletą necenzūrinių žodžių, nes buvo supykęs dėl dukters užgauliojimo. Tvoros nelaužęs, smūgių į tvorą nesudavęs, kaimynai patys tą tvorą sulaužę. Konfliktas buvo žodinis, tačiau jis metęs per tvorą į kaimyną šiferio lakštą, kurį K. G. atmušęs. Tuo viskas ir pasibaigę. Su kaimynais pradėjo nebesutarti kai šie pastatė per aukštą tvorą, G. patys ieško konfliktų, užgaulioja ir vagina jį ir jo žmoną. Kadangi nepripažįsta sulaužęs tvoros lenteles, nesutinka nei su turtinės nei su neturtinės žalos atlyginimu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teismas mano, jog ji yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, byloje surinkta medžiaga.

Apklausta nukentėjusiąja R. G. parodė, jog į kaltinamojo kaiminystę atsikėlė prieš penkerius metus. A., kurie yra artimiausi kaimynai, dažnai suversdavo savo malkas, mėšlą jų žemėje, todėl 2011m. vasarą jie nutarę užsitverti tvorą. Tvoros tvėrimas ir pati tvora labai nepatiko A. A., nors tvora atitinka visus reikaujamus standartus. 2011-08-15 vakare jų dukra R., grįžo iš draugių ir pasakojo, jog ją einančią namo užkabinėjo A. A. žmona. K. G. turėjo eiti pasitikti dukros, kadangi ją užkabinėja ir kaltinamojo nepilnametė dukra. Būnant kieme, A. A. pradėjo koliotis, necenzūriniais žodžiais įžeidinėti juos bei mėtyti šiferio lakštus, norėdamas pataikyti į K. G.. Nepavykus pataikyti, A. A. bandė laužti tvoros lenteles, tačiau jos neilūžus, kumščiu sudavė kelis kartus į tvorą ir išlaužė dvi bei perskėlė vieną tvoros lentelę. Po to jis pats iškvietė policiją. Jai dėl kaimyno elgesio, jo užgauliojimų ir įžeidinėjimų, pablogėjo sveikata, tenka gyventi nuolatinėje įtampoje, žymiai pakilo kraujo spaudimas, todėl tenka vartoti vaistus ir nuo kraujo spaudimo ir nuo nervų. Dėl nusikalstamų A. A. veiksmų jiems buvo padaryta žala: 438,02Lt - tvoros remonto išlaidos, po įvykio ji tris dienas nėjo į darbą, buvo nemokamose atostogose, todėl neteko 215,43Lt darbo užmokesčio bei už vaistus sumokėjo 30,80Lt. Iš viso turtinė žala sudaro 684,25Lt. Kadangi dėl minėtų A. A. veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nerimą ir nepatogumus, nes teko raminti išsigandusią dukrą, kreiptis į medikus, vartoti vaistus, negalėjo tvarkyti savo darbinių reikalų, prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 litų neturtinę žalą.

Apklaustas nukentėjęs K. G. parodė, jog 2011-08-15 vakare ėjo pasitikti nepilnametės dukters Rūtos, grįžtančios iš draugų, kurią nuolat užgaulioja A. A. duktė. Pamatęs kaltinamojo dukrą, jis pasakęs, jog ši „mintų“ namo, daugiau jokių žodžių nevartojęs. Netrukus į kiemą išėjusi kaimynė - A. žmona bei A. A. ir pradėję koneveikti juos necenzūriniais žodžiais, grasinti ir tyčiotis. Kaltinamasis per tvorą sviedęs šiferio lakštą į jį, tačiau nepataikęs. Tuomet kumščiu kelis kartus sudavęs į tvorą, nuo ko lūžo dvi ir suskilo viena tvoros lentelė. Jie kreipėsi į antstolį, kad būtų užfiksuota sulaužyta tvora, be to kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jiems su sutuoktine padaryta 684,25Lt turtinė ir 5000Lt neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Apklaustas liudytoju L. K. parodė, jog jis 2011-08-15 vakare atvažiavo pas G. ir atvežė sutaisytą kompiuterį. Tuo metu kieme girdėjosi triukšmas, matė netoli tvoros stovintį K. G., besiginčijantį su kaimynu. Išgirdęs lūžtant tvorą ir matė išlaužtas dvi tvoros lenteles, nuo kaimyno A. A. pusės. R. G. buvo labai pasimetusi ir susijaudinusi dėl to kas vyko kieme.

Kaltinamojo A. A. kaltė yra įrodyta ir byloje surinktais įrodymais.

Iš Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, jog į prokuratūrą kreipėsi R. G. ir K. G. dėl 2011-08-15 konflikto su kaimynu A. A., tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlant pareiškėjams kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.(b.l.7). Iš Teismo antstolio A. L. 2011-08-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog 2011-08-19 jis užfiksavo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) sulaužytas dvi medinės tvoros juostas ( sugadinta apie 40cm² ),sugadintos tvoros nuolaužos mėtosi R. G. sklype. Fiksuojant faktines aplinkybes buvo naudojama vaizdą fiksuojanti priemonė fotoaparatas, kuriuo buvo padaryta 10 foto nuotraukų, nuotraukos prijungtos prie bylos.(b.l.8-11). Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS rašto matyti, jog su A. A. buvo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis ir jis oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio bei supažindintas su atsakomybe pagal LR ATPK 188str. (b.l.14).

Nors kaltinamasis A. A. kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas mano, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog jis ne tik tai, jog jis viešai žodžiu, vartodamas necenzūrinius, užgaulius ir žeminančius žodžius, pažemino nukentėjusiuosius, bet ir tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiems G. priklausantį turtą- tvorą, išlauždamas dvi lenteles bei sugadindams vieną lentelę. Kaltinamo A. A. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 155str.1d. dėl viešo nukentėjusiųjų R. G. ir K. G. įžeimo, ir pagal Lietuvos Respyblikos BK 187str.1d. dėl svetimo turto sugadinimo.

Nukentėjusieji R. G. ir K. G. pareiškė 684,25Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Šią žalą sudaro: 438,02Lt tvoros remontas, 2145,43Lt R. G. netektas atlyginimas priverstinių nemokamų atostogų metu ir dėl pablogėjusios sveikatos pirkti vaistai -30,80Lt. Be to nukentėjusioji R. G. pareiškė 5000Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog dėl A. A. neteisėtų veiksmų, ji patyrusi dvasinius išgyvenimus bei stresą, teko kreipris į medikus, vartoti vaistus. Be to po įvykio negalėjo normaliai dirbti, teko sugaišti daug laiko konsultuojantis su teisininkais, sudarinėjan sutartį su antstoliu.

Civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas 468,82Lt sumai, t.y. 438,02Lt už tvoros remontą (b.l.13, lokalinė sąmata) ir už nukentėjusios R. G. pirktus vaistus- 30,80Lt. Nukentėjusieji nepateikė teismui įrodymų, jog būtent dėl konflikto su kaltinamuoju R. G. turėjusi išeiti nemokamų atostogų, ar buvo ir kiek dienų ji buvo nemokamose atostogose, todėl nukentėjusios reikalvimas dėl 215,43Lt darbo užmokesčio negali būti tenkinamas.

Nukentėjusioji R. G. taip pat prašo priteisti jai 5000Lt dydžio neturtinę žalą. . LR CK 6.250str.2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji teismui pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kur nurodyta, jog ji gydoma dėl pirminės arterinės hipertenzijos, reguliariai vartoja vaistus. Nuo 2011-08-15 iki 2012-03-13 dažniau kreipėsi į šeimos gydytoją dėl dažnų arterinio kraujo spaudimo pakitimo epizodų, maudimo širdies plote, nerimo, blogesnio miego. Todėl darytina išvada, jog dėl neteisėtų ir nusikalstamų kaltinamojo A. A. veiksmų, sutriko nukentėjusios sveikata, ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo kriterijais teismas mano, jog nukentėjusiajai R. G. priteistina 500Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė kvitus (b.l.,17,18,29/ iš kurių matyti, kad ji advokatams apmokėjo 2550Lt atstovavimo išlaidų. Nustatant iš kaltinamojo priteistinos sumos dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis bei BPK 106 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis) aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-1/2009), nuteistojo materialinės padėties, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo procese apimties ir kitų aplinkybių įvertinimu, todėl nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma mažintina iki 1000Lt. Nukentėjusiųjų nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę- neteistas, dirba, išlaiko nepilnametę dukrą, administracine tvarka nebaustas, į nusikaltimų padarymo aplinkybes, į tai, kad padarė du nesunkius nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį A. A. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155str.1d. ir paskirti jam laivės apribojimo bausmę 3/ trims/ mėnesiams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187str.1d. ir paskirti jam laivės apribojimo bausmę 5/ penkeriems / mėnesiams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63str.1d., 3d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant galutinę bausmę A. A. paskirti laisvės apribojimą 6/ šešiems/ mėnesiams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Priteisti iš A. A. 468,82Lt civilinio ieškinio nukentėjusiems R. G. ir K. G. turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. A. 500Lt civilinio ieškinio nukentėjusiajai R. G. neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. A. 500Lt už antstolio suteiktas paslaugas bei 1000Lt už advokato suteiktas paslaugas nukentėjusiajai R. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos

teismui per šį teismą.