Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,

išnagrinėjo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Stadiono g. 8-1, Vievis, Elektrėnų sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas D. G. buvo surašytas už tai, kad jis 2011 m. spalio 12 d. apie 14 val. Vilniaus gatvėje, esančioje Vievyje, Elektrėnų sav., vairuodamas S. G. priklausantį automobilį CITROEN XANTIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo sukdamas į dešinę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė minėto automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į metalinę tvorą ir ją bei automobilį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, t. y. nepranešė apie eismo įvykį policijai. Tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė KET 9, 133, 231.1 punktų reikalavimus, tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

D. G. su jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymu sutiko iš dalies. Nurodė, kad gyvena Vievyje ir nuolat važiuodavo pro kapines ir matė, kad jų metalinė tvora buvo apgadinta dar iki eismo įvykio. Jam nesuvaldžius vairuoto automobilio ir nestipriai atsitrenkus į kapinių tvorą, apžiūrėjo įvykio vietą, todėl nepastebėjęs didesnių tvoros apgadinimų nei jie buvo iki eismo įvykio, manė, kad jos labiau neapgadino, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Po tam tikro laiko pastebėjo, kad trūksta automobilio priekinio buferio kairės pusės detalės, todėl pamanęs, kad ji galimai galėjo likti eismo įvykio vietoje, tuo pačiu automobiliu važiavo jos ieškoti. Bevažiuojant Vilniaus gatvėje, netoli eismo įvykio vietos jį sustabdė policijos pareigūnai ir jam pareiškė, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos bei griežtu tonu paliepė rašyti paaiškinimą. Kadangi jis iki šiol nebuvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį, todėl toks jo gyvenime pirmas susidūrimas su policijos pareigūnais suponavo jo išgąstį, dėl ko jis savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė aplinkybes, kurias jam paliepė rašyti policijos pareigūnas. D. G. taip pat teigė, kad nesiekė išvengti atsakomybės dėl savo veiksmų, kuriais galimai padarė KET pažeidimą, nes buvo įsitikinęs, kad metalinės tvoros labiau neapgadino nei ji buvo apgadinta iki eismo įvykio. Be to, sąžiningai manė, jog apgadinus tik vairuotą transporto priemonę pranešti policijai apie tokį eismo įvykį jam nereikėjo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei iš tikrųjų apgadino kapinių tvorą, labai gailisi dėl tokių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė administracinio teisės pažeidimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Minėto teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – kaltė – gali pasireikšti tik tyčia, t. y. sąmoningu veiksmu, todėl būtina nustatyti, kad asmuo iš įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas dėl savo veiksmų išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Be to, ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose dėl asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra nurodęs, kad asmens kaltės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies neįrodžius neginčijamais įrodymais ir byloje nesant duomenų apie tai, jog asmuo yra susijęs su eismo įvykiu ir sąmoningai (tyčia) iš eismo įvykio vietos išvažiavo, neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių, t. y. nesilaikęs KET reikalavimų, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl tokio pažeidimo turi būti nutraukiama (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-397/08).

Iš teismo posėdžio metu pateiktų D. G. paaiškinimų matyti, kad Vievio gatvėje esančių kapinių metalinė tvorelė buvo apgadinta dar iki jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymo. D. G. vairuotu automobiliu nestipriai atsitrenkus į minėtą tvorą ir jam apžiūrėjus įvyko vietą, jis didesnių apgadinimų, nei buvo iki eismo įvykio, nepastebėjo ir nenustatė. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos 2011-11-03 raštas Nr. 30AS2-176, iš kurio matyti, kad seniūnija dėl 2011-10-12 įvykusio eismo įvykio prie Vievio stačiatikių kapinių niekam pretenzijų neturi, kadangi žala nepadaryta.

Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie D. G. kaltę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėta kapinių metalinė tvorelė iki eismo įvykio nebuvo apgadinta ir kad būtų nustatyti asmenys, kurių turtą eismo įvykio metu apgadino, būtent, D. G.. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad negalima kategoriškai tvirtinti, jog D. G. negalėjo nepamatyti ir įvertinti, kad, būtent, jis apgadino kitų asmenų turtą (tvorelę). Nesant kitiems įrodymams, pagrindžiantiems D. G. kaltę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad jo kaltė – tyčia – dėl minėto pažeidimo padarymo nėra įrodyta jokiais neginčijamais įrodymais, todėl byloje nustatytina, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos dėl neatsargumo. Nesant duomenų apie tai, kad D. G. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, t. y. nesilaikant KET reikalavimų, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismo nutarimas, grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl D. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Tačiau įvertinus byloje esančius kitus duomenis, vis dėlto konstatuotina, kad D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Šią aplinkybę patvirtina šių įrodymų visuma: 2011-10-12 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 358565 (07-11-6415820) (toliau – Protokolas); 2011-10-12 eismo įvykio vietos schema ir jo priedas – penkios fotonuotraukos; 2011-10-12 transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir jo priedas – 2 fotonuotraukos; liudytojos Z. S. 2011-10-12 rašytiniai paaiškinimai; dviejų policijos pareigūnų 2011-10-12 tarnybiniai pranešimai; administracinėn atsakomybėn traukiamo D. G. 2011-10-12 rašytiniai paaiškinimai ir teismo posėdžio metu pateikti jo paaiškinimai.

D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo kaltę pripažino, gailėjosi. D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus byloje esančius duomenis, kaltininko asmenybę, darytina išvada, kad administracinės nuobodos tikslai bus pasiekti jam paskiriant baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už padarytą administracinį teisės pažeidimą kaltininkui skirtina maksimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda-bauda.

Papildomai teismas pažymi, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes, būtent, tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Pagal KET 272 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio, todėl pagal KET 272 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Taigi, vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutartis Nr. N-261-3550/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 20, 30, 30(2) str. str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 272 str. 2 d., 286, 302², 302⁴ str. str., 313 str. 1 d., teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) patraukimo administracinėn atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pripažinti D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu.