Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-8/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
1S-8/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
D. Ž.
Byla Nr. 1S-8/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo D. Ž. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gruodžio 11 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) vairuotoju, pagal 2008-08-11 visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, neteisėtai pasinaudodamas 2008-08-11 UAB „S“ (duomenys pakeisti) akto Nr. V-50 pagrindu jam patikėta UAB „PNP“ kreditine kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi UAB „S“ (duomenys pakeisti) pagal 2007-12-27 pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „PNP“, laikotarpiu nuo 2008-08-13 iki 2008-08-24 degalinėje „PNP“, esančioje Kosmonautų g. 14, Panevėžyje, tyčia pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – 9624,02 l dyzelinio kuro 36 256,50 Lt vertės, o būtent: 2008 m. rugpjūčio 13 d. 8 val. 37 min. atsiskaitydamas kortele už 230,04 litrų dyzelinio kuro 899,43 Lt vertės ir jį neteisėtai užpildamas į nenustatytas transporto priemones; 2008 m. rugpjūčio 13 d. 14 val. 28 min. atsiskaitydamas kortele už 200 litrų dyzelinio kuro 771,99 Lt vertės ir jį neteisėtai užpildamas į nenustatytas transporto priemones; 2008 m. rugpjūčio 14 d. 6 val. 10 min. atsiskaitydamas už 150,17 litrų dyzelinio kuro 579,65 Lt vertės ir jį neteisėtai užpildamas į nenustatytas transporto priemones; o laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-08-24, D. Ž. , pasirinkęs šio nusikaltimo padėjėjus R. P. ir N. P. ir vykdydamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas su padėjėjais N. P. ir R. P. , parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, turėdamas sumanymą tyčia pasisavinti UAB „PNP“ turtą – dyzelinį kurą ir jį realizuoti per padėjėjus N. P. ir R. P. parduodant, jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, degalinėje, esančioje Kosmonautų 14, Panevėžyje, neteisėtai perduodamas kreditinę kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą (naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) N. P. ir inicijuodamas neteisėtai atlikti finansines operacijas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o N. P. tą pačią kortelę ir PIN kodą neteisėtai perduodant R. P. ir inicijuojant neteisėtai atlikti finansines operacijas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, t.y. R. P. šią kreditinę kuro kortelę panaudojant UAB „PNP“ degalinėje, esančioje adresu Panevėžys, Kosmonautų 14, neteisėtai atlikus finansines operacijas su elektronine mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant ją kasininkams ir pasirašant ant kasos čekių išgalvotais parašais, įvedant PIN kodą, tokiu būdu atsiskaitant už kurą bei užpilant dyzelinio kuro įvairiems asmenims į transporto priemones ir talpas, t.y.: 2008 m. rugpjūčio 18 d. 15 val. 21 min. užpylus 157,18 l už 591,01 Lt; 2008 m. rugpjūčio 18 d. 15 val. 32 min. užpylus 248,08 l už 932,80 Lt; 2008 m. rugpjūčio 18 d. 15 val. 45 min. užpylus 420,20 l už 1579,99 Lt; 2008 m. rugpjūčio 18 d. 16 val. 33 min. užpylus 350,04 l už 1316,18 Lt; 2008 m. rugpjūčio 18 d. 17 val. 02 min. užpylus 420,01 l už 1579,27 Lt; 2008 m. rugpjūčio 19 d. 10 val. 28 min. užpylus 734,01 l už 2759,93 Lt; 2008 m. rugpjūčio 19 d. 10 val. 55 min. užpylus 800,00 l už 3008,06 Lt; 2008 m. rugpjūčio 19 d. 14 val. 08 min. užpylus 147,72 l už 555,44 Lt; 2008 m. rugpjūčio 19 d. 14 val. 40 min. užpylus 120,00 l už 451,21 Lt; 2008 m. rugpjūčio 20 d. 14 val. 43 min. užpylus 150,11 l už 564,43 Lt; 2008 m. rugpjūčio 20 d. 16 val. 40 min. užpylus 300,36 l už 1129,38 Lt; 2008 m. rugpjūčio 20 d. 17 val. 46 min. užpylus 1140,00 l už 4286,48 Lt; 2008 m. rugpjūčio 21 d. 11 val. 01 min. užpylus 887,00 l už 3335,19 Lt; 2008 m. rugpjūčio 21 d. 11 val. 20 min. užpylus 419,97 l už 1579,12 Lt; 2008 m. rugpjūčio 24 d. 16 val. 49 min. užpylus 149,01 l už 560,29 Lt; 2008 m. rugpjūčio 24 d. 17 val. 57 min. užpylus 400,10 l už 1504,41 Lt; 2008 m. rugpjūčio 24 d. 18 val. 11 min. užpylus 1500,00 l už 5640,11 Lt; 2008 m. rugpjūčio 24 d. 18 val. 15 min. užpylus 600,03 l už 2256,16 Lt; 2008 m. rugpjūčio 24 d. 20 val. 05 min. užpylus 99,99 l už 375,97 Lt; o gautus grynus pinigus iš asmenų, kuriems neteisėtai užpylė kurą ir kortelę perdavė N. P. , kuris pinigus ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) išduotą, UAB „PNP“ priklausančią elektroninę kuro kortelę perdavė jam (D. Ž. ), taip neteisėtai pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą pagal UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „PNP“ 2007-12-27 sutartį UAB „PNP“ priklausantį turtą 9624,02 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 36 256,50 Lt.

Dėl šių veiksmų D. Ž. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.

2012 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo D. Ž. dėl pirmiau paminėtų veiksmų pripažino kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.

D. Ž. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2008 m. lapkričio 25 d., 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi D. Ž. paskirta kardomoji priemonė pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi palikta galioti 2009 m. birželio 25 d. nutartimi D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas dviejų mėnesių terminas.

Skundžiamoje 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą D. Ž. apygardos teismas pratęsė dar dviems mėnesiams.

Šalies argumentai

Suimtasis D. Ž. skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, įpareigojant būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

D. Ž. nurodo, jog kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo paskirta nepagrįstai, nes ankstesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygų jis nepažeidė, į teismo posėdį 2009-06-01 neatvyko dėl ligos ir apie tai raštu informavo teismą, kitų teismo šaukimų negavo. Teigia, jog Panevėžio PK pateikti duomenys apie tai, kad jis yra išvykęs į Vokietiją ir slapstosi, neatitinka tikrovės, nes jis iš savo gyvenamosios vietos niekur nebuvo išvykęs, tai gali patvirtinti visi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Iki sulaikymo jis gyveno su šeima ir dirbo, t.y. vertėsi iš savo smulkaus žemės ūkio, padėdavo kitiems kaimo gyventojams.

Suimtasis teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus, nes visą laiką gyveno dorai ir sąžiningai, vertėsi iš savo ūkio, jokių nusikaltimų nedarė. Kitoje byloje jam pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį yra visiškai nepagrįsti, jie yra konflikto su sugyventine dėl jos netinkamo elgesio pasekmė.

D. Ž. pažymi, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo išspręstas jam nedalyvaujant, todėl mano, jog buvo pažeista BPK 10 straipsnyje įtvirtinta jo teisė į gynybą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė D. Ž. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo D. Ž. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas D. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviems mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, kas nepagrįstai ginčijama suimtojo D. Ž. skunde.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. Ž. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog D. Ž. padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, yra paties suimtojo, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti protokole, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės, tame tarpe ir nurodytos suimtojo D. Ž. skunde, nebūtų pakankamos užtikrinant jo dalyvavimą procese ir neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už D. Ž. inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taigi, BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.

Apygardos teismas D. Ž. suėmimo terminą dviems mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu D. Ž. buvo kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakako pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas D. Ž. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą, bet ir tai, kad proceso metu D. Ž. jau buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau pastarasis pažeidė jos sąlygas ir pasislėpė nuo teismo, praeityje buvo nusikaltęs, iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Suimtasis D. Ž. savo skunde teigia, jog jis nepažeidė byloje ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų ir niekur nesislapstė, tačiau šis suimtojo skundo argumentas prieštarauja faktiniams bylos duomenims, iš kurių matyti, jog baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į Panevėžio apylinkės teismą, D. Ž. , kviečiamas į teisiamuosius posėdžius nevyko be pateisinamų priežasčių, dėl to Panevėžio apylinkės teismas 2009 m. birželio 25 d. priėmė nutartį paskirti D. Ž. suėmimą ir paskelbti kaltinamojo paiešką. Vykdant šią nutartį D. Ž. buvo sulaikytas tik 2012 m. rugsėjo 25 d., t.y. praėjus daugiau kaip metams laiko nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinio teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad D. Ž. , būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kaip jau minėta, D. Ž. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, viena iš kurių priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir taip pat yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, D. Ž. praeityje buvo du kartus teistas, tame tarpe už analogiškas nusikalstamas veikas, šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnius nusikaltimus, šiuo metu vėl įtariamas naujų nusikaltimų padarymu, niekur nedirba ir neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors D. Ž. teigia, jog jis pragyvena versdamasis iš žemės ūkio veiklos, tačiau šie jo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog D. Ž. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 127 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti suėmimo termino pratęsimo tvarką, nustato, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas sprendžiamas teismo posėdyje, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Tuo tarpu suimtojo dalyvavimas tokiame posėdyje privalomas tik tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Šiuo konkrečiu atveju D. Ž. suėmime buvo laikomas nuo 2010 m. spalio 11 d., taigi jo suėmime išbūtas laikas neviršijo šešių mėnesių termino, teismo posėdyje sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą dalyvavo kaltinamojo gynėjas, taigi, D. Ž. teisė į gynybą, o taip pat suėmimo termino pratęsimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimtojo D. Ž. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris