Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovams I. K. ir G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys, jo priedai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, atsakovams įteikti 2020 m. vasario 14 d. viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovai nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį per nustatytą terminą, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2010 m. kovo 31 d. atsakovai ir pradinė kreditorė Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis banko pavadinimas AB DNB bankas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2504-2010-60532, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 12 000 Lt (3475,44 Eur) dydžio vartojimo kreditas vartojimo reikmėms, nustatant 9,38 proc. metinių palūkanų normą, o atsakovai įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. vasario 28 d., kiekvieną mėnesį mokėdami nustatyto dydžio mėnesines įmokas (4-20 b. l.). Atsakovai nemokėjo kredito įmokų ir kitų sutartų mokesčių Sutartyje nurodytu laiku, liko skolingi 542,10 Eur kredito sumą, 5,27 Eur palūkanų ir 49,26 Eur delspinigių. 2015 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartimi Luminor Bank AS Lietuvos skyrius perleido reikalavimo teisę į atsakovų skolą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, o 2017 m. spalio 1 d. įmonės pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Intrum Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė Lindorff Oy filialo veiklą (23-27, 29-37 l.). Ieškovės rašytiniais paaiškinimais, atsakovai buvo informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.872 straipsnio 2 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Atsakovai, pažeisdami savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino dalies kredito sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovei 542,10 Eur negražinto kredito sumą, 5,27 Eur mokėjimo palūkanas (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Sutarties šalys taip pat susitarė, kad atsakovams negrąžinus mokėtinų sumų, jie įsipareigoja mokėti 0,08 dydžio delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 27 punktas). Ieškovė prašo priteisti 49,26 Eur dydžio delspinigius paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. taikant 0,05 proc. normą. Prašoma priteisti delspinigių suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį apskaičiuotų delspinigių dydžio. Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 49,26 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (596,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. spalio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (t. y. po 7,50 Eur iš kiekvieno) priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ieškovei grąžinama 12 Eur permokėto žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva”, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 542,10 Eur skolą, 5,27 Eur palūkanas, 49,26 Eur delspinigius, iš viso – 596,63 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 63 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (596,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva”, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 7,50 Eur (septynių Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva”, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 7,50 Eur (septynių Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva”, juridinio asmens kodas 304615887, 12 (dvylika) Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimas atliktas 2019 m. spalio 1 d., iš viso sumokėta 27 Eur, dokumento Nr. 59).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovai turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.