Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Rasa Valentinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-106/2008

2008 m. sausio 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. L., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl 2007-11-14 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 4 p., 7 p., G. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis įpareigotas pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš G. L. V. L. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 200 Lt už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 7 d., apie 2.00 val. nakties, (duomenys neskelbtini) bute, tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankomis bei kojomis trenkė V. L. į kairįjį žąstą, kairįjį dilbį ir kairiąją šlaunį, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bausmės

Nuteistojo prašymas sušvelninti bausmę yra pagrįstas. Pirmos instancijos teismo motyvai dėl bausmės skyrimo nuteistajam prieštaringi.

BK 97 str. 6 d. nurodyta, kad suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Kaip matosi iš byloje esančios pažymos ( b. l. 25 ), G. L. buvo nuteistas 1989 m. rugsėjo 29 d. pagal tuo metu galiojusio BK 146 str. 3 d. - už apysunkį nusikaltimą – svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpą 2 m. laisvės atėmimo lygtinai su 2 metų bandomuoju laikotarpiu. Pagal BK 97 str. 3 d. 1 p., turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. 1991 m. rugsėjo 29 d. už šį nusikaltimą G. L. teistumas išnyko, todėl, vadovaujantis minėtu straipsniu, jis yra laikomas teisiamu pirmą kartą. Visiškai pagrįstas nuteistojo argumentas, jog esant išnykusiam teistumui, teismas turėjo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o padarydamas priešingai, teismas turėjo motyvuoti savo sprendimą, nes, remiantis BK 55 str., asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas, nors ir nurodo, kad teistumas išnykęs, teigia, kad skirdamas bausmę atsižvelgia, kad G. L. anksčiau teistas. G. L. teistumas išnykęs daugiau kaip prieš 16 metų, todėl teistumas negali būti argumentu skirti jam pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę. Pirmosios instancijios teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, į tai, kad baustas administracine tvarka ir nurodo, kad jis gali būti pataisytas ir perauklėtas neizoliuojantnuo visuomenės, sąžiningai ir dorai dirbdamas, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu, priešingai savo paties argumentams, nesilaikydamas BK 54 str., 61 str. reikalavimų, skyrė jam maksimalią laisvės atėmimo bausmę, nors BK 140 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos ir kitos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas. Pažymėtina, kad motyvuodamas, kodėl veiką kvalifikuoja pagal BK 140 str. 1 d., teismas neteisingai nurodė, kad G. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nors faktiškai jį nuteisė už nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija, atsižvelgusi į nuosprendyje nustatytas aplinkybes, G. L. skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - viešuosius darbus. Kaip matosi iš apeliacinio skundo, nuteistasis dirbti viešuosius darbu sutinka. Viešųjų darbų trukmė nustatoma, remiantis BK 46 str., atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str.

Dėl civilinio ieškinio.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad nukentėjusioji civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi.

Kaip matosi iš V. L. skundo teismui, ji prašė iškelti nuteistajam baudžiamąją bylą ir neturtinei žalai atlyginti iš G. L. priteisti 5000 Lt ( b. l. 2). Teismas V. L. civilinį ieškinį nagrinėjo pagrįstai. CK 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Kadangi nustatyta, jog V. L. sumušė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė G. L., jis privalo atlyginti padarytą neturinę žalą.

Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Kolegija neabejoja, kad dėl nuteistojo smurto nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, skausmą, pažeminimą ir pagrįstai reikalauja, kad nuteistasis jai atlygintų neturtinę žalą. Tačiau taip pat atsižvelgia, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – trys kraujosruvos vietose, kurios yra dengiamos rūbų, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji būtų patyrusi kokių nors ypatingų nepatogumų ar išgyvenimų, tai būtų turėję neigiamos įtakos šeimyniniam gyvenimui ar darbinei veiklai. To netvirtino ir pati nukentėjusioji, pabrėždama, kad tokios didelės sumos neturtinei žalai atlyginti ji reikalauja dėl to, kad G. L. ją mušė visą gyvenimą ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 37).

Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, prieštaringai nurodo, kad nors sužalojimo pasekmės nėra sunkios, įvertindamas nukentėjusiosios paaiškinimus, atsižvelgia į tai, kad G. L. smurtą prieš nukentėjusiąją naudojo nebe pirmą kartą. Į šią asmenį charakterizuojančią aplinkybę, nors byloje, išskyrus G. L. parodymus, tokių duomenų nėra, teismas galėjo atsižvelgti skirdamas G. L. bausmę, o ne priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nes baudžiamojoje byloje priteisiama tik konkrečiais nusikalstamais veiksmais, už kuriuos kaltinamasis yra pripažįstamas kaltu, padaryta žala.

Įvertindama aptartų kriterijų visumą bei taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija apylinkės teismo nepagrįstai priteistą itin didelę neturtinę žalą mažina iki 1000 Lt.

Apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ( BPK 328 str. 2 p., 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

2007 m. lapkričio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

G. L., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., paskirti bausmę - viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį po 20 valandų ( iš viso 120 val. ) neatlygintinai dirbti visuomenės labui.

Panaikinti BK 75 str. taikymą.

Priteistą iš G. L. V. L. neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.