Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Č. ir atsakovo UAB „Hekon“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovui UAB „Hekon“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „If draudimas“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2007-10-04 sprendimu (t. 1, b.l.170-177) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 263 Lt išlaidų už teisines paslaugas ir visas kelionės išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nebandė koja sustabdyti išėjimo durų, kaip kad teigė atsakovas. Atvirkščiai, atsakovas pats pripažino, kad tuo metu valytoja vestibiulyje plovė grindis. Taigi atsakovas privalėjo imtis elementarių saugumo priemonių, t.y. žodžiu arba raštu suprantama kalba įspėti viešbučio svečius ir lankytojus, jog grindys yra slidžios. Dėl trumpalaikio sveikatos sutrikimo ieškovas patyrė skausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės (socialiniai ryšiai). Bet teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius apie reputacijos ir šeimyninio (seksualinio) gyvenimo pablogėjimą. Taip pat teismas priteisė ieškovui visas jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą, nes byla sudėtinga, didelės apimties, su užsienio (tarptautiniu) elementu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių šiuo atveju nenustatyta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bei teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo susiklosčiusius šalių teisinius santykius kaip deliktą, padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos ir pagrindai taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą, kad būtent atsakovas yra įpareigotas tokią žalą atlyginti asmuo, teisingai nustatė, jog aplinkybių, visiškai eliminuojančių atsakovo atsakomybę CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. 1 d.ir 6.297 str. nurodytais pagrindais, nėra. Panaikinti skundžiamą teismo sprendimą UAB „Hekon“ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl UAB „Hekon“ apeliacinio skundo

Apelianto UAB „Hekon“ pastabų, jog bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai iš nustatytų faktinių aplinkybių sprendė, jog yra viešbučio valdytojo kaltė dėl įvykusio su ieškovu nelaimingo atsitikimo, pagrindžiant tokią savo poziciją viešbučio naujumo, jo atitikimo tarptautiniams standartams faktu, įspėjamųjų ženklų viešbutyje apie slidžias grindis buvimu, ieškovo žinojimu apie viešbučio durų atidarymo specifiką (durys sukasi), jo neabejotinu privalėjimu matyti ar vestibiulio grindys buvusios šlapios, ar nešlapios, ir dėl viso to neteisingu situacijos įvertinimu, teisėjų kolegija pagrįstomis nepripažįsta. Ieškovas yra asmenų apgyvendinimo paslaugas teikiantis asmuo. Pagal CK 6.292 str. 1 d. nuostatas, paslaugų tiekėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Terminas „paslauga“ reiškia veiklą, kuria tenkinamas materialus ar nematerialus vartotojo poreikis (CK 6.293 str.), o paslauga yra netinkamos kokybės tuomet, kai ji neatitinka saugos reikalavimų, kurių pritingai gali tikėtis vartotojas (CK 6.294 str.). Netinkamos paslaugos kokybės atvejų sąrašas, kaip matyti iš CK 6.294 str. 1 d. 5 p., įstatymų leidėjo valia nėra baigtinis. Ieškovas savo reikalavimus ir grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad išplauta grindų dalis nebuvo užtverta, nebuvo pažymėta matomais ir suprantamais įspėjamaisiais ženklai, kas reiškia, jog išplovus viešbučio vestibiulio grindis nebuvo užtikrintas jo saugumas, būtent dėl to jis paslydo ir patyrė traumą. Paslaugos kokybė – vertinamoji aplinkybė. Atsakovo atsikirtimus patvirtinančių įrodymų apie buvusius atitinkamus įspėjamuosius ženklus byloje nėra, nors kaltė tiek tyčios, tiek neatsargumo formomis yra preziumuojama ir įrodinėjimo našta, ją ginčijant, tenka atsakovui (CK 6.248 str.1 d. – 3 d., 178 str.). Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad kaltę privalėjęs įrodyti ieškovas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokių įspėjamųjų ženklų buvimas gali būti įrodinėjamas bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis, nebūtinai nuvykus į atsakovo valdomą viešbutį (pvz. antstolio surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir t.t.). Todėl tokie nesutikimo su teismo sprendimo motyvais argumentai nėra pagrįsti. Be to, iš trečiojo asmens UAB „If draudimas“ atsiliepimo teiginių, kad iš vaizdo įrašo matosi, jog ieškovas turėjo praeiti pro moterį, plovusią grindis (po kritimo sekančiuose kadruose kairėje pusėje matyti valytojos šepetys , o po to ir ji pati) (t.1, b.l. 67), darytina išvada, kad atsakovas viso vaizdo įrašo, kurį pateikė savo draudikui, ieškovui ar teismui nepateikė, nes byloje esančiame vaizdo įraše (b.l. 46) tokių kadrų po ieškovo kritimo neesama. Tai reiškia, kad galėdamas nesunkiai patvirtinti savo argumentus dėl įspėjamojo ženklo buvimo, to dėl savo pasirinktos gynimosi nuo ieškovo reikalavimų taktikos (iš esmės nepripažino ieškovo teiginių apie grindų toje vietoje plovimą neilgai trukus iki incidento) nepadarė, ir tokio neveikimo neigiamos pasekmės tenka pačiam atsakovui.

Ieškovo nurodytas sužalojimo aplinkybes patvirtina ne tik po incidento kitą dieną surašytas aktas ( t.1, b.l. 19-20), bet ir liudytoju teisme apklausto apsaugos darbuotojo A. R. paaiškinimas (t.1, b.l.30) bei teisme duoti parodymai apie šlapias holo grindis, su paties liudytojo pateiktais įvykio kilimo priežasčių vertinimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė atsakomybė kyla ne tik neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos bei atlikus įstatymo ar sutarties draudžiamus veiksmus, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos (CK 6.246 str., 6.263 str. 1 d.) Savo kaltės, kaip jau minėta, teikiant apgyvendinimo paslaugas elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas viešbučio gyventojų saugumas, atsakovas nenuginčijo, neabejotinai egzistuoja ir priežastinis ryšys dėl atsakovo netinkamo, nerūpestingo ir nepakankamai dėmesingo savo klientams elgesio bei atsiradusių pasekmių, kaip tai nustato CK 6.247 str. – ieškovas paslydo būtent ant slidžių grindų ir susižalojo. Todėl atsakovui atsirado pareiga atlyginti neturtinę žalą CK 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.299 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Antra vertus, atsakovui atsakomybė kyla ne tik kaip netinkamai paslaugas suteikusiam asmeniui, bet ir kaip statinio (viešbučio patalpų) valdytojui pagal 6.266 str. Pastebėtina, kad ginčo dėl minėto viešbučio valdymo fakto byloje nekilo. Taigi atsakovas turėjo pareigą atsižvelgti į grindų konstrukcines ypatybes ir medžiagas, iš kurių vestibiulio grindys pagamintos, ir arba užtikrinti, kad jų valymo darbai vyktų tuo metu, kai vestibiulyje mažiausiai lankytojų ir svečių, o tam tinkamu metu vargu ar galima pripažinti 18 val., arba atitinkamai imtis papildomų saugumo priemonių (aptverti plaunamą plotą, kuriuo nors būdu įspėti viešbučio gyventojus rinktis kitą maršrutą link durų, pvz. dešine puse). Byloje nustatyta, kad šios grindys būdamos šlapios yra slidžios, ir to nepaneigė (ir neneigė) pats atsakovas.

Apelianto motyvai, susiję su jokio oficialaus dokumento, patvirtinančio atsakovo kaltę dėl įvykio, nebuvimu bei nuoroda į Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimą taip pat teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Viena vertus, įstatymas, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereikalauja jokios kitos institucijos šio fakto pripažinimo kita, nei teismine, tvarka, ir net tokiems dokumentams esant, jie privalomosios reikšmės civilinę bylą nagrinėjančiam teismui neturi. Kita vertus, nutarimo, kuriuo atsakovas remiasi, faktinės aplinkybės visiškai nėra panašios į šioje byloje nagrinėjamą ginčą, o įrodinėjimo ir faktų nustatymo procesas šioje civilinėje byloje vyko tinkamai, pagal CPK reikalavimus.

Kitas neaptartas apeliacinio skundo motyvas, kad ir pats ieškovas yra kaltas dėl įvykio, sutrukdžiusio jo sveikatą, yra pagrįstas tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog ieškovas koja mėgino stabdyti besisukančias duris – tokios išvados iš pateikto vaizdo įrašo padaryti negalima, o liudytoju apklausto apsaugos darbuotojo ir atsakovo teiginiai yra pagrįsti tik prielaida, jog taip galėjo būti. Tačiau minėtas įrašas patvirtina tokį faktą, kad ir pats ieškovas šioje situacijoje elgėsi itin neapdairiai ir nerūpestingai - eidamas link durų ėmė skubėti, bėgte lenkti priešais jį ėjusį žmogų ir, neišlaikęs pusiausvyros, ką taip pat sąlygojo ir šlapia grindų danga, nukrito. Teisėjų kolegijos vertinimu, jo paties didelis neatsargumas, priimant domėn tai, kad pripažįsta matęs vestibiulyje valytoją (t.1, b.l. 107), todėl negalėjęs nepastebėti ir šlapių grindų, jeigu jau byloje nustatyta grindims buvus šlapioms, lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, ir dėl to nėra tik vieno atsakovo kaltė. Nors ši aplinkybė, kaip jau minėta, pati savaime visiškai neatleidžia ieškovo nuo pareigos atlyginti žalą, tačiau sudaro prielaidas jos dydį pagal nutartyje jau įvardintas CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. ir 6.297 str. d. nuostatas ženkliai sumažinti.

Apelianto UABG “Hekon“ atsikirtimų argumentas, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, vėlgi atmestinas. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtą traumą, apie sveikatos sutrikdymo trukmę, ir teismas juos įvertino. Neabejotinai tai sukėlė ir fizinį skausmą bei nepatogumus, ir dvasinius išgyvenimus dėl paties įvykio, jo aplinkybių (nelaimingas atsitikimas įvyko vykdant ieškovui oficialios savo valstybės delegacijos nario pareigas ir šio pavedimo vykdymo laikotarpiu). Savo reikalavimo motyvus ieškovas įvardino, o nustatyti atlygintinos žalos dydį yra būtent teismo prerogatyva ( CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė žala įstatymo leidėjo apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir pan., teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes.

Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu privalu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas jos dydžiui įvertinti aplinkybes bei kriterijus: atsakovo kaltė dėl sveikatos sužalojimo nėra tyčinė, kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, sveikata ieškovui buvo sutrikdyta nesunkiai, jokių rimtesnių pasekmių trauma kol kas nesukėlė, ieškovas, kaip nurodė jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dirba tokį patį atsakingą darbą. Be to, kaip jau aptarta nutartyje, jis lygia dalimi yra kaltas (kaltės forma - neatsargumas) dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir atsiradusių pasekmių.

Pinigine satisfakcija siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, patirtą skriaudą. Patirti ieškovo praradimai, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, su kuriais kolegija iš esmės sutinka ir jų nekartoja, į paties ieškovo didelį neatsargumą, į susiklosčiusią teisminę praktiką bei į tai, kad dėl infliacijos pinigų vertė yra pasikeitusi (CPK 182 str. 1 p.), taigi į teismų praktiką atsižvelgtina drauge su šiuo kriterijumi, įvertintini 10 000 Lt. (CPK 185 str.).

Apelianto S. Č. skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovo interesas (civilinė atsakomybė) didelei sumai yra apdraustas draudimo kompanijoje UAB „If draudimas“, pati savaime nesudaro prielaidų pilnai patenkinti ieškovo reikalavimus, nes neapsprendžia ieškovui padarytos neturinės žalos dydžio ir nesąlygoja didesnės, nei realiai atsiradusi, žalos atlyginimo galimybės. Priešingas traktavimas, kolegijos manymu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, visų subjektų lygiateisiškumo prieš įstatymą principų (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str. 4 d., 6.250 str. 2 d.). Todėl tokia aplinkybė nepriskirtina prie kitų, turinčių reikšmės žalos dydžiui nustatyti aplinkybių rato, ir šis ieškovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantas UAB „Hekon“, be kita ko, skundžiasi ir dėl to, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai sprendė esant aplinkybėms, leidžiančioms padidinti ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų dydį iki 5263 Lt ir nepagrįstai visų bylinėjimosi išlaidų nesumažino, nors tenkino tik nedidelę dalį ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos argumentus iš dalies priimtinais. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ieškinį patenkinus tik iš dalies, reglamentuoja CPK 93 str. 2 d., teigianti, kad tokiu atveju kiekvienai iš šalių turėtos išlaidos priteisiamos tam tikromis proporcijomis – ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė šią procesinę teisės normą. Kita vertus, pakeičiant teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą (CPK 93 str. 4 d.). Taigi, pripažįstant pagrįstu tik 14,29 proc. ieškovo pareikštų reikalavimų, jam kompensuotina atitinkama dalis kiekvienos rūšies – atstovavimo ir kelionės - bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje spręstini klausimai dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir ribų nustatymo esant tokioms faktinėms aplinkybėms išsiskiria specifiškumu bei naujumu (Lietuvos advokatų tarybos 2004-03- 26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, toliau – Rekomendacijų, 2.1-2.2 p., 2.7 p.). Įvertinus bylos komplikuotumą, ieškovo atstovų, teikusių teisinę pagalbą tame tarpe ir iki teisminio ginčo, siekiant jį išspręsti taikiai, skaičių, jų darbo rezultatą, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas už procesinių veiksmų atlikimą taikyti maksimalius rekomendacijose nustatytus koeficientus. Atsižvelgtina ir į kiekvieno procesinio veiksmo atlikimo metu bei dalyvavimo teismo posėdžiuose metu galiojusį patvirtintą minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį (Rekomendacijų 7 p.). Taigi, už ieškinio parengimą pagal Rekomendacijų 8.2. p. taikytina maksimali 1800 Lt suma (600 Lt MMA x 3); už du pareiškimus-pasiūlymus spręsti ginčą ne teisme pagal Rekomendacijų 8.1 p. -385 Lt ( {550 Lt MMA x 0,35 } x 2 ); už kitų dokumentų parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 p. – 72 Lt ( {600 Lt MMA x 0,12} x 1 ); už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą pagal Rekomendacijų 8.15 p. – 300 Lt ( 600 Lt MMA x 0,5); už dalyvavimą teismo posėdžiuose pagal 8.18 p. ir 9 p. – 480 Lt ( {600 Lt MMA x 0,15 } x 3 ) + ( {700 Lt MMA x 0,15 } x 2 ). Iš viso maksimali atstovavimo išlaidų suma sudarytų 3037 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad byla su tarptautiniu elementu, kas neabejotinai apsunkina atstovų darbą (būtinas susirašinėjimas, komunikavimas įvairiomis ryšio priemonėmis, būtini dokumentų vertimai), yra pagrindas ją padidinti 1 000 Lt. Todėl sprendžiant dėl šių išlaidų kompensuotinos dalies, skaičiuotina nuo 4037 Lt sumos ir ieškovo naudai priteistina 577 Lt šios rūšies išlaidų (4037 Lt x 14,29 proc.) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Dėl išvardintų motyvų ir nevisiškai tinkamo teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio nustatymą, taikymo (CPK 330 str.), bei proceso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo paskirstymo klausimus, pažeidimo (CPK 329 str. 1 d.), Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-10-04 sprendimas pakeistinas, padidinant priteistą iš atsakovo neturtinės žalos dydį bei atitinkamai pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Apeliantas A. Č. nepateikė turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinės instancijos teisme, taigi ir tokį savo prašymą jas priteisti pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl šių išlaidų kompensavimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str.).

Nors apeliantas UAB „Hekon“ tokius įrodymus pateikė, tačiau teisingu pripažinus vienintelį jo apeliacinio skundo argumentą, susijusį su bylinėjimosi išlaidų ieškovui netinkamos dalies kompensavimu ir visiškai neįtakojusį ieškovo savarankiško materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir iš esmės jo patenkinimo, šiam apeliantui, atsižvelgiant į CPK 98 str. išvardintus kriterijus ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, kompensuotina tik dalis - 200 Lt, šių išlaidų. Žyminio mokesčio už ginčijamą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovas nemokėjo, taigi tokios išlaidos jam nekompensuotinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Hekon“ priteista ieškovui S. Č. 5000 litų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų - 5263 litai už teisines paslaugas, 105 eurų, 360 litų ir 168,37 grivinų kelionės išlaidų, taip pat iš atsakovo priteista 150 litų į valstybės biudžetą, pakeisti, šią sprendimo dalį išdėstant taip:

priteisti iš UAB „Hekon“ 10 000 (dešimt tūkstančių ) litų neturtinei žalai atlyginti, 577 (penkis šimtus septyniasdešimt septynis) litus atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidoms ir 15 (penkiolika) eurų, 51 (penkiasdešimt vieno) lito 44 centų bei 24 (dvidešimt keturių) grivinų kelionės išlaidoms atlyginti S. Č. naudai.

Priteisti iš UAB „Hekon“ 300 (tris šimtus) litų žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš S. Č. 200 (du šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Hekon“ naudai.