Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K. skundą dėl 2016-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl M. K. atleidimo nuo bausmės dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-01 nutartimi netenkino M. K. ir jo gynėjos advokatės Marijos Bartaševičiūtės prašymo dėl M. K. atleidimo nuo bausmės dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties. Teismas pažymėjo, kad M. K. dar iki paieškos paskelbimo 2011 metais išvyko iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę pas savo brolį T. K., periodiškai tikrinant nuteistojo gyvenamąją vietą, buvo bendraujama su jo tėvais ir kaimynais, taip pat nurodė, kad kaltinamojo tėvai konfliktuodavo su policijos pareigūnais, nesuteikdavo informacijos apie ieškomą nuteistąjį, kaimynai teikdavo, kad J. K. vaikai gyvena Anglijoje. Pirmosios instancijos apylinkės teismas padarė išvadą, kad paieškos medžiagoje esantys dokumentai paneigia nuteistojo teiginį, kad jis nevengė bausmės atlikimo, kadangi jis, žinodamas apie jam paskirtą bausmę, išvyko į užsienį, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, t.y. nuo jų paskyrimo iki 2011-09-29, nuo 2012-04-10 iki 2012-10-16. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2012-10-16 nuosprendžiu, vykdymo senatis yra sustojusi dėl nuteistojo M. K. paieškos, todėl nėra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas.

Nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, nuteistojo gynėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-01 nutartį ir atleisti M. K. nuo Vilniaus apygardos teismo 2012-10-16 nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Nurodo, kad nagrinėjant prašymą pirmosios instancijos teisme, reiškė prašymą nagrinėjančiai teisėjai N. Vigelienei nušalinimą, kuris 2016-02-24 nutartimi buvo atmestas, ir taip, nagrinėjant bylą, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, t.y. pažeista nuteistojo teisė į tinkamą teismo procesą, kuris užtikrinamas tuo, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Teismas nurodė, kad M. K. iš Lietuvos išvyko, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri galiojo iki 2012-10-16, bei padarė išvadas, kad nuteistasis vengė atlikti bausmę. Nuteistojo advokatės teigimu, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo bausmės, teisiškai reikšmingas tik M. K. elgesys po 2012-10-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. 2012-04-10 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tenkinus M. K. kasacinį skundą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, jo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie paieškos veiksmai, o jis pats pastoviai buvo Lietuvoje, niekas pas M. K. neatvyko ir į arešto vietą nepristatė.

Skunde teigiama, kad teisėja nepasisakė dėl prašyme nurodytų argumentų, kad po 2012-10-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. negavo jokio pranešimo dėl atvykimo atlikti jam paskirtą bausmę, nors gyvena teisėsaugai žinomu adresu, savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, dėl to, kad jis pats teiravosi Vilniaus mieto 6-ojo PK darbuotojų dėl arešto atlikimo tvarkos, o 2015 m. vasario mėnesį kreipėsi į advokatę, prašydamas padėti išsiaiškinti dėl arešto bausmės atlikimo. Advokatė pateikė teismui rašytus paklausimus Vilniaus konvojavimo tarnybai ir Vilniaus miesto 6 PK komisarui, kuriais bandė išsiaiškinti, kas vykdo 2012-10-16 teismo nuosprendį, tačiau išsiaiškinti nepavyko. Teismas šių duomenų nevertino, tik pasisakė dėl policijos pareigūnų pažymos, kad kažkuriuo laikotarpiu jie buvo atvykę nuteistojo gyvenamosios vietos adresu, tačiau namuose nieko nerado. Toks raštas, advokatės nuomone, visiškai neįrodo M. K. slapstymosi fakto, o parodo pareigūnų netinkamą darbo organizavimą: rašte nenurodyta nei kurią dieną, nei kurią valandą pastarieji buvo atvykę. Taip pat negalima remtis pareigūnų teiginiu, kad kaimynai teigė, jog nuteistasis išvykęs, kadangi nenurodyti nei vieno kaimyno duomenys, todėl nėra galimybių patikrinti šių duomenų teisingumą. Teismas taip pat remiasi abstrakčiu policijos pareigūnų teiginiu, kad buvo bendraujama su M. K. tėvais, kurie su jais konfliktuodavo, o toks teiginys neatitinka faktų.

Skunde taip pat nurodoma, kad į bylą pateikti duomenys, kad M. K. paieška pradėta tik 2015-06-11, tačiau nepateikta jokių duomenų, kad nuteistajam būtų žinoma, kad jo atžvilgiu vykdoma paieška. Advokatės nuomone, nesant jokių įrodymų, kad M. K. būtų žinoma, kas vykdo 2012-10-16 nuosprendį ir kur reikia prisistatyti, teismas nepagrįstai rėmėsi abstrakčiomis policijos pareigūnų pažymomis bei M. K. elgesiu po šios teisėjos nuosprendžio, kuris vėliau buvo panaikintas, priėmimo. Teismas, vertindamas nuteistojo kaltę grindžiančius duomenis kaip teisingus, bei nevertindamas objektyvių faktų, paneigiančių pastarojo tikslą išvengti paskirtos bausmės atlikimo, netinkamai vertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinėm bylos aplinkybėm bei buvo šališkas, ir vien dėl to skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir dėl to naikintina.

Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo M. K. gynėjos advokatės skundas atmestinas.

2016-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo gynėjos advokatės Marijos Bartaševičiūtės prašymas dėl M. K. atleidimo nuo bausmės dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties, yra teisėta ir pagrįsta.

Susipažinus su teismui pateikta baudžiamąja byla Nr. 1-30-576/2011 bei nuteistojo M. K. paieškos byla, nustatyta, kad 2011-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę (V t., b.l. 69-89). 2011-09-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi M. K., taip pat ir kitų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą (V t., 153-161). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų E. S., J. B., M. K. kasacinius skundus, 2012-04-10 nutartimi panaikino 2011-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistas M. K., ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (VI t., b.l. 38-51). 2012-10-16 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas išteisino M. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 60 parų areštą (VI t., b.l. 104-107). Patvarkymas vykdyti nuosprendį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybai išsiųstas 2012-10-24 (VI t., b.l. 129).

Nuteistojo M. K. gynėjos advokatės skunde teigiama, kad bausmės atlikti jis nevengė, jam nebuvo žinoma, kas vykdo 2012-10-16 nuosprendį ir kur jam reikia prisistatyti.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, <...> ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad treji metai po nuosprendžio įsiteisėjimo suėjo 2015-10-16, per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nuteistasis nepadarė. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar M. K. gali būti pritaikytos minėto BK 96 straipsnio nuostatos, esminę reikšmę turi tai, ar nuteistasis po nuosprendžio paskelbimo vengė atlikti bausmę.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas, tai sąmoningi asmens veiksmai, kuriais siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės ar paskirtos bausmės vykdymo. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Pripažinto nusikalstamą veiką padariusio asmens pasislėpimas ne visada turi būti siejamas su tokio asmens paieškos paskelbimu. Tam tikri tokio asmens veiksmai, kuriais trukdoma nustatyti jo buvimo vietą padaryti dar iki šio asmens paieškos paskelbimo, gali būti taip pat traktuojami kaip pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo (kasacinė byla 2K-7-371/2011).

Matyti, kad M. K. dalyvavo priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme. M. K. žinojo ne tik apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, tačiau ir priimtą nuosprendį, jo gynėja dėl pastarojo nuosprendžio teikė apeliacinį bei kasacinį skundus, taigi nuteistajam buvo žinoma apie jam paskirtą bausmę, taip pat buvo žinomas ir faktas, kad jam paskirtą bausmę privalo atlikti, ką pripažįsta ir pats nuteistasis. Aplinkybės, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas jis nebuvo suimtas per tris dienas, nukreipiant jį nuosprendžio vykdymui, taip pat negavo jokio pranešimo dėl bausmės vykdymo, ir nežinojo, kas vykdo jam paskirtą bausmę, nepateisina nuteistojo elgesio, t.y. išvykimo iš Lietuvos Respublikos, bei nesudaro pagrindo teigti, kad nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo vykdoma dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo bei duomenų apie asmens paiešką matyti, kad paieška M. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariate buvo paskelbta dar 2011-10-13, ji galioja iki 2022-10-13, nutraukta nebuvo, o 2015-05-21 perduota vykdyti kitam policijos komisariatui. Taigi matyti, kad nuteistojo Lietuvos Respublikoje galimai jau nebebuvo praėjus vos savaitei po 2011-05-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžio perdavimo vykdyti. Paieškos byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. nuo 2011 m. lapkričio pabaigos Lietuvos Respublikoje nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, savo išvykimo iš valstybės jis nedeklaravo, taigi pareigūnai duomenų apie nuteistojo gyvenamąją vietą neturėjo. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, jog toks nuteistojo elgesys visgi vertinamas kaip sąmoningas vengimas atlikti jam nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Teismas kritiškai vertina skundo argumentus, kad nuteistasis apie jo atžvilgiu vykdomą paiešką nežinojo. Iš vyr. tyrėjo A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad su nuteistojo tėvais buvo periodiškai bendraujama, o M. K. motina kartais skambindavo į paieškos skyrių iš pranešime nurodyto mobiliojo ryšio telefono numerio. Nuteistojo advokatės skunde teigiama, kad pastarasis ryšius su tėvais palaikė. Akivaizdu, jog, šiuo atveju, jo tėvai apie sūnui paskelbtą paiešką dėl nuosprendžio vykdymo žinojo, taigi tokią informaciją turėjo perduoti ir M. K.. Tuo tarpu, pareigūnų, atliekančių nuteistojo paiešką, veiksmai, bei paieškos eiga, šiuo atveju, nėra vertinami, kadangi visgi ne policijos pareigūnų, o paties nuteistojo veiksmai nulėmė tai, kad M. K. paskirta bausmė nėra vykdoma.

Nuteistojo M. K. advokatės skunde taip pat teigiama, kad prašymą atleisti nuo bausmės dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino, išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi prašymą nagrinėjusi teisėja N. Vigelienė šioje baudžiamojoje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, t.y. teisėja jau yra pasisakiusi šioje byloje dėl M. K. kaltės žymiai didesnėje apimtyje, nei tai nustatė Vilniaus apygardos teismas, ir tai advokatė vertina kaip pagrįstas abejones dėl teisėjos šališkumo ir nagrinėjant minėtą prašymą. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. BK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, be kitų šiame straipsnyje nurodytų atvejų, taip pat ir tada, jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutartimi panaikinus 2011-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, baudžiamoji byla iš naujo buvo perduota nagrinėti ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teisme, taigi, priešingai skundo teiginiams, 2011-05-25 apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja N. Vigelienė šios baudžiamosios bylos iš naujo nenagrinėjo, o įvairių prašymų ar teikimų nagrinėjimas nuosprendžio vykdymo metu nelaikytinas pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Jokių kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjos nešališkumu, nenurodyta.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2016-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės prašymas atleisti jį nuo bausmės dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Marijos Bartaševičiūtės skundą atmesti ir palikti galioti 2016-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.