Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Būsto švara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9210-432/2015 pagal ieškovo UAB „Būsto švara“ ieškinį atsakovui Ž. D. dėl skolos, trečiasis asmuo - AB „Viti“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei paliko ieškinį nenagrinėtą po to, kai Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nutartyje konstatavo aplinkybes, kurios akivaizdžiai patvirtina ieškinio dalyko ir pagrindo egzistavimą. Net ir tuo atveju, jei ieškovas į bylą nepateiktų įrodymų, pagrindžiančių kintamų paslaugų tarifą, jo ieškinys galėtų būti tenkintas iš dalies, nes į bylą jau pateikti įrodymai, patvirtinantys paslaugų suteikimo faktą bei sutartis, kuria suderinta šių paslaugų kaina;Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą ne tik pateikti jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat įpareigojo ieškovą pateikti išsamius skaičiavimus dėl kiekvienos sumos, kurios priteisimo reikalaujama iš atsakovo. Toks reikalavimas iš esmės neatitinka susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Ieškovas, įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimus byloje, turėtų pateikti į bylą dokumentus tam, kad atsakovas, turėdamas visą reikiamą informaciją, galėtų pats savarankiškai atlikti skaičiavimus ir patikrinti ar ieškovo mokamuosiuose pranešimuose nurodytos sumos yra pagrįstos;Teismas nutartyje nenurodė argumentų, kodėl šalims negali būti suteiktas papildomas laiko tarpas taikos sutarties sąlygų suderinimui ir taikos sutarties sudarymui. Ieškovas prašyme pratęsti terminą nurodė teismui ir pateikė patvirtinančius įrodymus, kad šalys atnaujino derybas dėl galimybės ginčą baigti taikiai. Teismas nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kodėl šis ieškovo prašymas atmestas ir nepagrįstas;Ieškovo manymu, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, ieškovas prašyme nurodė motyvus, kodėl ieškovui reikalingas papildomas terminas, tiek ir priežastis, kodėl per teismo nustatytą terminą, trūkumai nebuvo pašalinti: dėl taikos sutarties, dėl didelės duomenų ir papildomų dokumentų apimties, dėl nedisponavimo dalimi reikalaujamų dokumentų.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, konstatavo, kad nesant apeliacinės instancijos teismo nutartyje įrodymų, apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti šios civilinės bylos, todėl grąžino ją nagrinėti iš naujo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, nustatė ieškovui apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, kuriuos ieškovas privalėjo ištaisyti per teismo nustatytą terminą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pagrindą nustatyti ieškinio trūkumus bei atitinkamai nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti ir toks teismo elgesys yra teisėtas bei atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką;Atsakovas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad pateikdamas prašymą likus dviem dienoms iki termino pabaigos, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino pratęsimo būtinumą, nenurodė, kuriam laikui prašo pratęsti terminą, todėl ieškovo prašymas pratęsti terminą negalėjo būti tenkinamas. Iš dokumentų prie atskirojo skundo matyti, kad ieškovas veiksmų ieškinio trūkumams pašalinti ėmėsi tik 2015-02-25, kai kreipėsi į UAB „Auksinis varnas“ bankroto administratorių. Darytina išvada, kad ieškovas aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo procesines pareigas, todėl teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl procesinio termino pratęsimo;Atsakovo pateikti argumentai dėl netinkamos pareigos paskirstymo šiuo atveju yra visiškai nepagrįsti, kadangi apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ieškovas turėjo pareigą įrodyti iš atsakovo prašomų priteisti išlaidų už bendro naudojimo objektų administravimą pagrįstumą;Ieškovas į atsakovą dėl taikos sutarties sudarymo kreipėsi tik 2015-02-25, t.y. likus dviem dienoms iki teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti pabaigos. Atsakovas negavo ieškovo pasiūlymo į jo pasiūlytas sąlygas;Atsakovo nuomone, teismo nustatytas vieno mėnesio terminas yra pakankamas ir protingas tam, kad ieškovas būtų turėjęs galimybę surinkti visus teismo nurodytus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-03-02 nutartimi nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-03-02 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis), o šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (LR CPK 137 straipsnio 1 dalies). Pagal LR CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (LR CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Kitaip tariant, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36, p. 347-393).

Nors procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas (LR CPK 115 str.) turi būti taikomas sprendžiant ieškinio (pareiškimo, priešieškinio) priėmimo klausimą, tačiau kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t. y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tačiau rengiantis bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas, nors ir priėmęs procesinį dokumentą, gali nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tik pirmosios instancijos teisme (LR CPK 296 str. 2 d.). Taigi CPK normos nedraudžia procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą taikyti civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijoje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau pažymėtina, kad kitose civilinio proceso stadijose šio instituto taikymas turėtų būti tik išimtinais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tolimesnėse civilinio proceso stadijose procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas tik tuomet, kai išaiškėję procesinio pobūdžio trūkumai yra esminiai. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.

Pažymėtina, kad apeliantas neskundė pirmosios instancijos teismo 2015-01-30 nutarties, kuria konstatuoti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti iki 2015-02-27. Ieškovui UAB „Būsto švara“ teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo įteikta 2015-02-05 (t.1, b. l.50). Ieškovas iš esmės sutiko su minėtoje teismo nutartyje nurodytais motyvais, todėl teismui 2015-02-26 pateikė prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo. Todėl apelianto argumentai, jog teismas neturėjo pagrindo nustatyti ieškinio trūkumų nenagrinėtini. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pašalinta bent dalis nustatytų trūkumų ar tai, kad ieškovas nuo sužinojimo apie trūkumus dienos bandė efektyviai juos pašalinti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šiuo atveju ieškovui teigiant, kad egzistavo tam tikros aplinkybės, sukliudžiusios per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus, jam teko pareiga pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigos arba netinkamai ją įvykdžius, įrodinėjimo subjektui atsiranda neigiami padariniai – teismas atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažįsta neįrodytomis ir, tuo remdamasis, priima procesinį sprendimą. Šiuo atveju ieškovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašyme pratęsti terminą nurodomas aplinkybes, bei neištaisius net dalies ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino pareikšto prašymo. Įvertintina ir tai, kad ieškovas prie prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, pridėjo įrodymus, kurie įrodo aplinkybę, jog visi veiksmai, siekiant pašalinti nustatytus trūkumus, buvo daromi prieš paskutinę termino pasibaigimo dieną. Prie atskirojo skundo pridėtame BUAB „Auksinis varnas“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ atsakyme į ieškovo prašymą dėl dokumentų pateikimo nurodyta, kad bankroto administratorius tik 2015-03-03 elektroniniu paštu gavo UAB „Būsto švara“ direktoriaus A. N. prašymą pateikti dokumentus. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas pradiniu prašymu prašė terminą pratęsti iki 2015-03-27, o ieškovo atskirasis skundas pateiktas 2015-03-18, manytina, kad didžioji dalis trūkumų jau turėjo būti pašalinti, tačiau apeliantas nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų.

Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Taigi minėta teisės norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą pratęsti nustatytus procesinius terminus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. CPK 7 straipsnio 2 dalyje bei CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bei bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, ieškovas privalo vykdyti teismo nutartį, kurioje yra nurodyti ieškinio trūkumai. Kaip buvo pažymėta anksčiau, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas nedėjo visų pastangų surinkti įrodymus ir tokiu būdu užtikrinti greitą bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, pagrįstai atsisakė pratęsti terminą.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas siūlė sudaryti taikos sutartį su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalys taikos sutarčiai sudaryti turėjo pakankamai laiko (ieškinys teisme pareikštas 2013-09-13), o byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog tik 2015-02-25 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl taikos sutarties sąlygų pateikimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių siekis sudaryti taikos sutartį negali būti vertinamas kaip aplinkybė, trukdžiusi šalinti teismo nustatytus ieškinio trūkumus. Teismas neturi jokio pagrindo įvertinti šalių ketinimų realumą, kadangi ieškovas kreipėsi į atsakovą tik termino pašalinti trūkumus pabaigoje, o prie atskirojo skundo nepridėjo jokių papildomų įrodymų, jog derybos dėl taikos sutarties vyksta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui išlieka teisė, ištaisius jam nustatytus ieškinio trūkumus, vėl kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Atsakovas Ž. D. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 126,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui Ž. D. iš apelianto priteisiama 126,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Būsto švara“ (į.k. 165169682, buv. Dzūkų g. 33, Lazdijai) atsakovo Ž. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 126,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus, 00 ct) bylinėjimos išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.