Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės (pranešėja), teisėjų Prano Šimkaus, Valdo Ciesiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. 30 MGL dydžio bauda; R. S. ir D. R. iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. nuteistas už tai, kad pagamino žinomai netikrą dokumentą ir jį realizavo, o būtent: siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2009 m. rugsėjo 9 d. stacionariu greičio matuokliu Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, užfiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą vairuojant automobilį „Subaru Baja“, prekybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gruodžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė ir 2009 m. gruodžio 23 d. atspausdino, pasirašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu patvirtino 2009 m. rugpjūčio 15 d. data parašytą numerių naudojimosi bei įgaliojimo sutartį, joje nurodydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad l. e. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas N. M. įgalioja V. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) naudotis firmos prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkimo pardavimo sutartis, VĮ „Regitroje“ bei muitinėje atstovauti dokumentų tvarkymui, nurodydamas sutarties galiojimo terminą nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki 2009 m. spalio 14 d., kurį tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje realizavo, perduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. R. tam, kad pastarasis žinomai netikrą dokumentą perduotų administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl 2009 m. rugsėjo 9 d. stacionariu greičio matuokliu Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, tiriantiems Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnams.

R. S. ir D. R. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., kad būdami susitarę ir veikdami kartu su N. M., 2009 m. gruodžio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. S., siekdamas padėti N. M. išvengti administracinės atsakomybės už 2009 m. rugsėjo 9 d. stacionariu greičio matuokliu Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre užfiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant automobilį „Subaru Baja“, prekybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. M. vardu atgaline data kompiuteriu parašė 2009 m. rugpjūčio 15 d. numerių naudojimosi bei įgaliojimo sutartį, joje nurodydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad l. e. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas N. M. įgalioja V. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), naudotis firmos prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkimo pardavimo sutartis, VĮ Regitroje bei muitinėje atstovauti dokumentų tvarkymui, nurodydamas sutarties galiojimo terminą nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki 2009 m. spalio 14 d., bei 2009 m. gruodžio 23 d. atspausdino ją spausdintuvu. Po to N. M. savo parašu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtinus nurodytus tikrovės žinomai neatitinkančius duomenis, pagamino žinomai netikrą dokumentą, kurį 2009 m. gruodžio 23 d. – 2009 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, N. M. realizavo, pateikdamas D. R., o pastarasis panaudojo, pateikdamas Panevėžio apskries vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė V. B. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-08-09 nuosprendį, kuriuo R. S. ir D. R. išteisinti pagal BK 300 str. 1 d., o N. M. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį; o N. M. skirti 60 MGL dydžio baudą; palikti nepakeistą 2013-08-09 nuosprendžio dalį dėl litų proceso išlaidų priteisimo valstybės naudai už portretinį tyrimą iš N. M.; daiktinius įrodymus - CD su garso įrašais - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuosprendį, kuriuo R. S. ir D. R. buvo išteisinti panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o N. M. atžvilgiu nuosprendį pakeisti ir jam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirti 60 MGL dydžio baudą.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį R. S. ir D. R. atžvilgiu, ignoruodamas savo paties ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje išvardintus kitus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamųjų R. S. ir D. R. kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodinėjama tik operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, t. y. telefoninių pokalbių garso įrašais, gautais atliekant operatyvinius veiksmus, t. y. klausantis kaltinamojo R. S. pokalbių. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. S. pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas neteisėtai, dėl ko šie duomenys nebuvo pripažinti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. S. ir D. R. pagal BK 300 str. 1 d., priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Prokurorė skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog operatyvinių veiksmų sankcionavimo dokumentuose nenurodyta, kad R. S. vykdo labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, o taip pat apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str., todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo R. S. telefoniniai pokalbiai buvo klausomi ir įrašinėjami neteisėtai. Nurodo, jog Šiaulių apygardos prokuratūros 2009-10-28 teikime Nr. 681 (KF) dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo ir 2009-12-28 teikime Nr. 826 (KF) dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pratęsimo, taip pat atitinkamose tų pačių dienų Šiaulių apygardos teismo nutartyse nurodyta, kad Pakruojo rajono PK dirbantis R. S. galimai vykdo BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, kas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. reikalavimus. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, duomenys buvo renkami bei fiksuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis ir operatyvinius veiksmus atliko operatyvinės veiklos subjektas – Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdyba. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pateikti tik dalinai išslaptintų operatyvinių veiksmų sankcionavimo dokumentų išrašai, juose nenurodant tiriamų veikų kvalifikacijos. Nepaisant to, teismas nuosprendyje kategoriškai, tačiau nepagrįstai, konstatavo, jog nėra duomenų, kad kreipiantis į teismą dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo buvo turima informacija apie tai, kad kaltinamasis R. S. vykdo labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, o taip pat apysunkius nusikaltimus, numatytus Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str., dėl ko prokuroras, neturėdamas teisėto pagrindo, kreipėsi į teismą dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo, bei dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai buvo sankcionuotas R. S. pokalbių pasiklausymas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl duomenų, sudarančių faktinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams prieš R. S. pateikimo ir neįpareigojo prokuroro išreikalauti tokius duomenis. Tai patvirtina, jog teismas nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar buvo faktinis pagrindas atlikti operatyvinį tyrimą prieš R. S., todėl klaidingai, kaip neteisėtus, įvertino prokuroro ir teismo veiksmus dėl operatyvinių priemonių sankcionavimo R. S. atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. įtvirtintas bendrąsias įrodinėjimo taisykles, o skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 str. 3 d. 2 p. reikalavimus, nes jame išdėstytų aplinkybių teismas faktiškai netyrė ir jos nebuvo nustatytos, o padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pabrėžiama, jog teismas, nepriklausomai nuo N. M. neprisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo duotų parodymų, pripažindamas N. M. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nepagrįstai atmetė tik operatyvinio tyrimo metu R. S. atžvilgiu teisėtai gautus ir užfiksuotus duomenis. Teismo sprendimas dėl operatyvinių duomenų neteisėtumo sudarė sąlygas visiškai nevertinti kitų byloje surinktų R. S. ir D. R. kartu su N. M. įvykdytos bendros nusikalstamos veikos kaltės įrodymų, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog N. M., siekdamas išvengti atsakomybės dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, pats pagamino suklastotą dokumentą ir jį realizavo. Nors ir be operatyvinių veiksmų metu surinktų įrodymų akivaizdu, kad rengiantis klastoti dokumentą, jį klastojant ir pateikiant policijos įstaigai, dalyvavo visi trys kaltinamieji R. S., D. R. ir N. M.. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad N. M. nusikalstamą veiką padarė vienas, o kitus du kaltinamuosius išteisindamas, nepripažino N. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Ši aplinkybė davė pagrindą teismui konstatuoti, kad byloje nėra nustatyta N. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei dėl ko jam nepagrįstai buvo paskirta artimesnė minimumui švelniausia bausmė – 30 MGL dydžio bauda.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai išteisino R. S. ir D. R. nepadarius veikos, turinčios BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, o taip pat paskyrė per švelnią bausmę N. M. bei nepagrįstai daiktinių įrodymų nepaliko saugoti prie bylos.

Išteisintojo R. S. ir nuteistojo N. M. gynėja advokatė atsikirtimu į prokurorės V. B. pateiktą apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, teisiniais ir faktiniais argumentais nėra pagrindo.

Pabrėžiama, jog baudžiamojoje byloje visiškai nėra surinkta jokių tiesioginių išteisintųjų kaltės įrodymų, todėl tiek kaltinamajame akte nurodomi duomenys, tiek ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys gali būti laikomi tik netiesioginiais įrodymais, kurie tiesiogiai nepatvirtina nei esant kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nei išteisintųjų kaltės dėl pareikštų kaltinimų, juo labiau kad kaltinimas šioje byloje buvo grindžiamas netiesioginiais įrodymais - operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose užfiksuoti kaltinamųjų ir kitų asmenų tarpusavio pokalbiai bei nesant jokių duomenų apie operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą.

Nurodo, jog neteisėtai klausyti neoficialūs pokalbiai negali būti kaltės padarius nusikalstamas veikas, įrodymu, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje. R. S., N. M., D. R. yra seni pažįstami, artimai bendrauja, yra giminaičiai, juos iš dalies sieja ir verslo ryšiai – N. M. darbovietės patalpos yra R. S. šeimai priklausančioje nuosavybėje ir nors R. S. yra policijos pareigūnas, jokie tarnybiniai santykiai, pareiginiai ryšiai tarp jo ir kitų kaltinamųjų nenustatyti. Tirti pokalbiai yra neoficialūs, dalis pokalbių įrašų yra neištisiniai, todėl teismas negali jais remtis vien dėl šios priežasties. 2011-05-04 Lietuvos TEC specialisto išvadoje nurodyta, jog tiriamuosiuose įrašuose Nr. 4766 ir 5021 nustatyti minėti trūkumai, o tai reiškia, jog tokie duomenys visiškai nelaikyti įrodymais dėl jų nepatikimumo.

Pažymi, jog Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. leidžia atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus tik dėl labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, o taip pat dėl šio straipsnio 1 p. išvardintų apysunkių nusikaltimų, o N. M., R. S. ir D. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo kaltinami tik nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalies padarymu. Tai reikia, jog Šiaulių apygardos teismo 2009-10-28 nutartis ir teikimas Nr. 681, 2009-12-28 nutartis ir teikimas Nr. 826 yra neteisėti. Visi duomenys gauti neteisėtų teikimų ir nutarčių pagalba yra neteisėti, negali būti laikomi įrodymais, gautais BPK nustatyta tvarka.

Tvirtina, jog teismas neturėjo teisės sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmų, nes nebuvo Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. nustatyto faktinio pagrindo operatyviniams veiksmas atlikti, kaip ir nebuvo teisinio šių veiksmų atlikimo pagrindo, tiksliau, šis pagrindas pripažintas neteisėtu.

Atsikirtime nurodoma ir tai, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2009-10-28 teikime Nr. 681 (KF) dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo ir 2009-12-28 teikime Nr. 826 (KF) dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pratęsimo, taip pat atitinkamai tų pačių datų Šiaulių apygardos teismo nutartyse esą nurodyta, jog R. S. galimai vykdo BK 225 str. 2 d. ir BK 228 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, nors byloje esantys dokumentai patvirtina, jog tokių duomenų dalinai išslaptintuose teikimuose ir nutartyse nėra.

Be to, pabrėžiama ir tai, jog prokuroro pozicija teisiamajame posėdyje buvo iš esmės kitokia, nei apeliaciniame skunde, kadangi 2013-04-22 pareikštą N. M. ir R. S. gynėjos prašymą duomenis išslaptinti, prokuroras prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtime atskirai akcentuojami motyvai dėl galimo R. S., kaip pareigūnų profesinės sąjungos nario, persekiojimo. Teigiama, jog R. S. ir jo sutuoktinės aktyvūs veiksmai profesinėje sąjungoje galėjo būti ta priežastimi, dėl kurios buvo inicijuoti OVĮ tvarka gautini veiksmai, dėl kurios buvo inicijuotas slaptas telefoninių pokalbių klausymasis. R. S. kaip ir daugelis jo kolegų nuo 2008 m. pajuto tiesioginio viršininko psichologinį spaudimą, neteisėtus reikalavimus, grasinimus, pažeminimą, o R. S. sutuoktinė – priekabiavimą. 2009-11-18 tarnybiniame automobilyje rado pasiklausymo įrangą. Dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko STT Šiaulių valdyba, kuriai dėl to R. S. reiškė nušalinimą šioje baudžiamojoje byloje, tačiau prokuroras nušalinimą atmetė kaip nemotyvuotą. Vėliau buvo atliekamas tyrimas dėl tiesioginio viršininko elgesio ir veiksmų.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei iš dalies priėmė neteisėtą nuosprendį ir nepagrįstai R. S., N. M. iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Vienas iš įstatymų, pagal kurių nuostatas gali būti gauta reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų tiriamu metu buvo Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (toliau – OVĮ). Pripažįstant operatyviniais veiksmais gautus duomenis įrodymais turi būti įvertintas operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumas, nustatytas operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų ryšys su baudžiamojoje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, taip pat duomenys turi būti patikrinti BPK numatytais būdais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog kaltinimas negali būti grindžiamas taikant OVĮ numatytas priemones gautais duomenimis, t. y. R. S., D. R. ir kitų asmenų užfiksuotais pokalbiais. Prokurorė apeliaciniu skundu tokią apylinkės teismo išvadą ginčija ir teigia, jog pagal OVĮ surinkti duomenys šioje byloje turi būti pripažinti tinkamais ir teisėtais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia prokurorės pozicija yra pagrįsta.

Sprendžiant dėl galėjimo remtis operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis, teismas privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar operatyvinio tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais.

Faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas šioje byloje nustatytas operatyvinių veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos OVĮ 9 straipsnio 1 punkte, kuriame nurodyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

Teisinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas šiuo atveju nustatytas operatyvinių veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos OVĮ 10 ir 11 straipsnių 1 dalyse, kuriose nurodyta, kad operatyvinių veiklos priemonių (pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų ir jų dokumentų slaptą kontrolę, techninių priemonių; slaptą patekimą į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, taip pat jų apžiūros) naudojimą specialia tvarka sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai, šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai ar pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl galimybės operatyvinių veiklos priemonių pagalba užfiksuotus faktinius duomenis laikyti leistinais išteisintiesiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus patvirtinančiais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagal teismų praktiką apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti ir duomenimis, gautais, atlikus OVĮ numatytus veiksmus, tačiau tokie duomenys turi būti tinkamai ištirti teismo posėdyje ir šiais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad OVĮ veiksmai išteisintųjų atžvilgiu sankcionuoti, turint tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, ir darytina išvada, kad paminėti tyrimo veiksmai jų atžvilgiu buvo atliekami, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos OVĮ įstatymo nuostatų.

Sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pateikti tik dalinai išslaptintų operatyvinių veiksmų sankcionavimo dokumentų išrašai, juose nenurodant tiriamų veikų kvalifikacijos, nors kreipiantis į teismą dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo buvo turima informacija apie tai, kad R. S. vykdo labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, o taip pat apysunkius nusikaltimus, numatytus OVĮ 9 straipsnyje. Šiuos apelianto argumentus patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2009-10-01 nutartis Nr. 745 (b. l. 97, 7 tomas) dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo, Šiaulių apygardos teismo 2009-10-28 nutartis Nr. 907 dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo (b. l. 141, 6 tomas) bei to paties teismo 2009-12-28 nutartis Nr. 1138 dėl prieš tai nurodytų priemonių taikytų paminėtomis nutartimis pratęsimo (b. l. 144-145, 6 tomas), o taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros teikimai – 2009-10-28 Nr. 681(KF) ir 2009-12-28 Nr. 826 (KF) (b. l. 139-140, 142-143, 6 tomas). Šie dokumentai nurodo, jog tyrimas buvo atliekamas dėl veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Pagal bylai aktualios OVĮ redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą operatyvinis tyrimas atliekamas taip pat ir tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose BK straipsniuose, be kita ko - 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog 2009-10-28 teikime Nr. 681 (KF) ir 2009-12-28 teikime Nr. 826 (KF) nenurodyta, kad yra turima informacija, jog R. S. vykdo labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, o taip pat apysunkius nusikaltimus, numatytus OVĮ 9 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, jog neteisėtai buvo sankcionuotas R. S. pokalbių pasiklausymas.

Šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl to, kad N. M., R. S. ir D. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo kaltinami tik nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalies padarymu, kai tuo tarpu Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. nuostatos leidžia atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus tik dėl labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, o taip pat dėl šio straipsnio 1 p. išvardintų apysunkių nusikaltimų. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (toliau – ir Plenarinė sesija) 2015 m. birželio 1 d. nutartyje konstatavo, kad operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kyla klausimas dėl to, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ, galiojęs operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Antra vertus, duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia, pavyzdžiui, tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, dėl kuriuose numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu savaime negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo.

Kitaip duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo baudžiamajame procese aspektu vertintina situacija, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas minėtas operatyvinio tyrimo veiksmas. Tokie duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Įvertinęs šios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo išvada yra ta, jog šioje byloje operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys negali būti laikomi nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu ar pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus. Daroma išvada, jog teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti šioje byloje yra nustatytas ir, priimant sprendimą šioje byloje, remiamasi duomenimis, gautais atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę.

Pagal susiformavusią praktiką, tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010). Pažymėtina, jog šioje byloje apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikti išslaptinti dokumentai patvirtinantys ir faktinio pagrindo operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti buvimą, o būtent: 2009-09-15 pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-10-621, 2009-09-24 pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-10-645, 2009-09-28 pažyma Nr. S8-10-650, 2009-10-26 pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-10-744, 2009-11-30 pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-10-836 (b. l. 77-86, 7 tomas). Paminėtų dokumentų turinys leidžia tvirtinti, jog nustatytas ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmas atlikti. Juolab, jog byloje yra ir kitų įrodymų konstatuoti, jog kaltinimai buvo pareikšti pagrįstai, o OVĮ nuostatų pagrindu surinkti faktiniai duomenys buvo surinkti ir patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nepripažinti įrodymais dėl išteisintiesiems pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog tiek nuteistasis N. M., tiek išteisintieji neneigė tarp jų fiksuotų pokalbių (b. l. 31-32, 6 tomas), taip iš esmės, pripažindami byloje fiksuotas aplinkybes dėl telefonų numerių naudojimo, tarpusavio santykių, tačiau neigdami pareikštą kaltinimą, savaip interpretavo bylos duomenimis. Juolab, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-05-04 specialisto išvadoje Nr. 11-808(11) dėl fonoskopinio tyrimo (b. l. 15-52, 4 tomas) konstatuota, jog tyrimui pateiktos kompaktinės plokštelės „Maxell CD-R 80“ aplankuose Nr. 4766, 4773, 4776, 4779, 5021, 5024, 5058, esančiuose įrašuose vieno iš pokalbių dalyvių balsas ir kalba yra R. S., nurodyta kokias frazes jis pasakė; taip pat išvadoje nurodyta, jog tiriamieji garso įrašai – Nr. 4766, 5021 yra neištisiniai, o tiriamieji telefoniniai garso įrašai Nr. 4773, 4776, 4779, 5024 ir 5058 yra ištisiniai. Byloje esančių telefoninių įrašų turinys patvirtina išteisintųjų, nuteistojo tarpusavio kontaktus, tuo pačiu atliktus neteisėtus veiksmus. Nustatyta, jog OVĮ pagrindu fiksuotų pokalbių turinys (2010-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-122 (pokalbis Nr. 4766), (b. l. 12-14 1 tomas) patvirtina apie R. S. pokalbius su D. R. apie užfiksuotą greičio viršijimą važiuojant automobiliu Subaru. Kitas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas patvirtina pokalbį apie tai, jog greičio viršijimas užfiksuotas automobilio Subaru tranzitiniais arba prekybiniais numeriais, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (2010-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-123 Nr. 4773 (b. l. 15-17, 1 tomas). Tame pačiame protokole užfiksuoti pokalbiai apie tai, jog minėtą automobilį vairavo „(duomenys neskelbtini)“, o šalia sėdi R. S.. Šių pokalbių turinį neabejotinai patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-12-17 specialisto išvada dėl portretinio tyrimo Nr. 11-3207 (10) (b. l. 23-27, 3 tomas), kurioje kategoriškai nurodyta, kad teisės pažeidimo duomenų protokole Nr. 1007058 853 užfiksuotas automobilį vairuojantis asmuo yra N. M.; o taip pat konstatuota, jog yra tikimybės, kad pateiktame teisės pažeidimo duomenų protokole Nr. 1007058 853 užfiksuotas sėdintis automobilio keleivio vietoje asmuo yra R. S.. Šio specialaus tyrimo išvados patvirtina kaltinime nurodomas aplinkybes apie išteisintųjų siekimą padėti N. M. išvengti administracinės atsakomybės už 2009-09-09 stacionariu greičio matuokliu Panevėžio rajone užfiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuojant automobilį. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centras dėl papildomo portretinio tyrimo (b. l. 3, 4 tomas) papildomai akcentuojama, jog esant ankstesnei eksperto kategoriškai išvadai, kad protokole Nr. 1007058 853 užfiksuotas automobilį vairuojantis asmuo yra N. M., nesant naujų aplinkybių, atsisakyta atlikti papildomą tyrimą.

Nors išteisintasis R. S. teisminio proceso metu aiškino, jog operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose yra kalbama apie kitą įvykį, o 2009-09-09 su N. M. automobiliu SUBARU BAJA į Panevėžį neteko važiuoti (b. l. 31, 6 tomas), o D. R. aiškino, jog su R. S. nieko nesitarė, N. M. nurodė, jog automobilis buvo duotas Latvijos piliečiui (b. l. 33, 6 tomas), taip bandydami teismą įtikinti, jog jie buvo kaltinami nepagrįstai. Tačiau teismas vertina visetą baudžiamosios bylos įrodymų, o visetas įrodymų tokių išteisintųjų parodymų nepatvirtina. Nustatyta, jog jau minėtame 2010-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-123 (pokalbis Nr. 4773) (b. l. 15-17, 1 tomas) D. R. pasakė, jog jį baudžia už duomenų apie vairuotoją nepateikimą, o R. S. pasakė, kad jis atsiųs latvio numerį, duomenis, D. R. nurodo parašyti paaiškinimą, kad „vairavo toks ir toks latvis i viskas“. Akivaizdu, jog teismo posėdyje duoti R. S. parodymai, jog apie pagalbą kalbos nebuvo, apie jokią sutartį nieko nežino, jokio įgaliojimo nerašė, asmens V. S. nepažįsta ir sutarties su šiuo asmeniu nerašė ir nespausdino (b. l. 31, 6 tomas) yra paneigti, o būtent: 2010-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-126 (pokalbis Nr. 5021) (b. l. 23-24, 1 tomas) užfiksuotas 2009-12-23 18:29 val. telefonu vykęs R. S. pokalbis su D. R., kurio metu R. S. paklausia D. R., kaip parašyti numerių naudojimosi sutartyje, kad įgalioja naudotis V. S. aštuoniasdešimt ketvirtų metų, gyvenantį Muskų sala kuo naudotis, po to D. R. pasako, kad firmos prekybiniais numeriais, ar dar kažką. R. S. nurodo frazę - „tvarkant automobilių pirkimą pardavimą“. Nuteistojo N. M. parodymai, jog kaltinime nurodytu automobiliu nevažiavo, o greičio viršijimo fiksavimas buvo tada, kai minėtas automobilis jau buvo Latvijos piliečio (b. l. 32, 6 tomas), ne tik yra paneigti jau paminėta Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada ir prieš tai paminėtais kitais įrodymais, tačiau ir Teisinės pagalbos prašymu iš Latvijos Respublikos gautais dokumentais bei V. S. apklausos protokolu, kad jis (V. S.) niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini); nepažįsta N. M., R. S., D. R., nė vienam iš šių išvardintų asmenų nedavė savo asmens dokumentų kopijų; neturėjo jokių reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tokią bendrovę girdi pirmą kartą; 2009 m. rugpjūčio 15 d. į Lietuvos Respubliką nebuvo atvažiavęs; paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje buvo 2005 m.; nieko nežino apie 2009-08-15 parašytą numerių naudojimosi bei įgaliojimo sutartį, nėra gavęs jokio įgaliojimo iš N. M.; 2009-09-09 nevairavo automobilio SUBARU BAJA prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (b. l. 182-200, 2 tomas, b. l. 9-11, 3 tomas). Atskirai paminėtina, jog atliekant portretinį tyrimą buvo pateikta tirti ir V. S. nuotrauka ir, kaip jau minėta, išvada buvo kategoriška, jog automobilį vairuojantis asmuo yra N. M. (b. l. 23-27, 3 tomas). O be to, 2009-09-09 techninės ekspertizės pažyma Nr. P09A110 dėl automobilio SUBARU BAJA kopija; UAB Panevėžio techninės apžiūros centro 2010-06-09 pranešimas Nr. 83-19 (2 t.. 70-77 b.l.), nurodo, jog 2009-09-09 automobilio SUBARU BAJA techninę ekspertizę užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas N. M. ir šie duomenys taip pat paneigia išteisintųjų, nuteistojo parodymus dėl disponavimo automobiliu SUBARU BAJA tuo metu, kai buvo fiksuotas greičio viršijimas, ir tik dar labiau sustiprina išvadą dėl pagrįstai pareikšto kaltinimo. Tos aplinkybės, jog byloje tirti ir aukščiau paminėti garso įrašai Nr. 4766 ir 5021 yra neištisiniai, niekaip neleidžia teigti, jog kaltinimas dėl žinomai netikro dokumento pagaminimo ir realizavimo R. S., D. R. ir N. M. buvo pareikštas nepagrįstai. Tokia išvada daroma dėl tos priežasties, jog be šių paminėtų įrašų, kitų ištirtų įrodymų pakankama išvadai dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo. Liudytojų E. K., D. V. parodymai, administracinio teisės pažeidimo bylos pagal teisės pažeidimo duomenų protokolą Nr. 1007058 853 dokumentai (2 t., 37-44 b.l.) leidžia tvirtinti, jog R. S., D. R. ir N. M. veiksmuose yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pažymių, t. y. dėl susitarimo pagaminti netikrą dokumentą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir dėl dokumento realizavimo. Tokia išvada daroma, sugretinus prieš tai paminėtus įrodymus su administracinio teisės pažeidimo bylos dėl 2009-09-09 stacionariu greičio matuokliu Panevėžio rajone AK) kelio 16,1 kilometre užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant automobilį SUBARU BAJA, prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, o būtent: D. R. pateiktu paaiškinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-15 Numerių naudojimosi bei įgaliojimo sutartimi (b. l. 42-43, 2 tomas), taip pat su kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso patalpose protokole paimtais dokumentais (b. l. 55-65, 2 tomas) - popieriaus lapu su Latvijos piliečio V.S. asmens dokumento kopija, analogiška 2009-08-15 numerių naudojimosi bei įgaliojimo sutartį,

Iš 2010-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-124 (pokalbis Nr. 4776) (b. l. 18-20, 1 tomas) matyti užfiksuotas 2009-12-21 11:22 val. telefonu vykęs R. S. pokalbis su D. R., kurio metu D. R. pasako R. S., kad neaišku, kokie tranzitiniai numeriai buvo, klausia R. S., ar šis gali parašyti sutartėlę, kad pardavė mašiną ir buvo davęs numerius „kokiom dviem dienom“, o R. S. pasako, kad „čia viskas aišku, tas susitvarkys“. Iš 2010-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-127 (pokalbis Nr. 5024) (b. l. 25-2, 1 tomas) matyti užfiksuotas 2009-12-23 19:15 val. telefonu vykęs R. S. pokalbis su N. M., kurio metu R. S. pasako N. M., kad jis išrašė lapą D., jeigu norės tegul jį pasiima, paliko ant stalo. Gretinant šių protokolų duomenis su Nešiojamo kompiuterio, paimto 2010-05-21 kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso patalpose, apžiūros protokoluose (b. l. 78-143, 169-176 2 tomas) užfiksuotais duomenimis, jog rastas dokumentas „UAB įgaliojimas“ failas sukurtas 2009-12-14 18:08:52, koreguotas 2009-12-28 09:53:58, atspausdintas 2009-12-23 18:49:00 val., yra 22 KB dydžio, o atidarius dokumentą stebimas 2009-08-15 data deklaruojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1. e. direktoriaus pareigas N. M. vardu parašyta numerių naudojimosi bei įgaliojimo sutartis, kuria V. S.. gim. 1984 12 27 įgaliojamas naudotis firmos prekybinius Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus užstatą 300 Lt sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkimo pardavimo sutartis, VĮ „Regitroje“ bei muitinėje atstovauti dokumentų tvarkymui; Dokumente nurodytas jo galiojimo laikotarpis - nuo 2009-08-15 iki 2009-10-14. (b. l. 169-176, 2 tomas), akivaizdu, jog tarp išteisintųjų ir nuteistojo buvo susitarimas dėl dokumento suklastojimo ir jo disponavimo.

Remiantis išdėstytu, apeliacinio teismo išvada yra ta, jog R. S. ir D. R. pagrįstai buvo kaltinami padarę nusikaltamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

BK 95 str. ir BPK 3 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Šioje byloje išteisintieji R. S. ir D. R. buvo kaltinami nesunkų tyčinį BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarę 2009 m. gruodžio 24 d. Šiuo metu galiojančioje BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo 8 metai. Tačiau išteisintiesiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo įtvirtintas kitas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – 5 metai. Pastaroji teisės normos redakcija reglamentuoja švelnesnį ir išteisintiesiems R. S. bei D. R. palankesnį jų teisinį statusą, todėl, BK 3 str. prasme, konkrečiai šiuo atveju jiems taikytina būtent ši, senesnė BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. redakcija ir laikytina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl nusikaltimo, kurio padarymu buvo kaltinami R. S. ir D. R., senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje suėjo 2014-12-24.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog baudžiamasis procesas R. S. ir D. R. atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus senaties terminui.

Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma sugriežtinti nuteistajam M. M. skirtą bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šio prašymo nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jo asmenybe, nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti N. M. paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu artimą minimaliam baudos dydžiui, skiriamam už nusikaltimus (BK 47 straipsnis). Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, jį nustatė per mažą, nepagrįstai išteisinęs R. S., D. R. ir taip nepripažindamas N. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Su tokiais prokurorės teiginiais teisėjų kolegija sutinka, tik iš dalies. Akivaizdu, jog tiek R. S. ir D. R. buvo išteisinti nepagrįstai ir todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino N. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau šiuo atveju, kai baudžiamoji byla R. S. ir D. R. nutraukiama suėjus senaties terminui, tai negali nulemti N. M. paskirtosios bausmės dydžio. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl šių priežasčių, o būtent: visų pirma, bausmės skyrimas nėra savitikslis, bausme siekiama baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tada, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmens bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas N. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, N. M. nėra teistas, nusikalto pirmą kartą ir skyrė įstatymo sankcijoje nustatytą baudą, kurios dydis buvo skirtas artimesnis minimumui baudos skiriamos už nusikaltimus. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog N. M. paskirta bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, bei bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog paskiriant bausmę jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pabrėžtina, jog nuo nusikaltimo padarymo praėję ir baudžiamasis procesas šioje byloje vyksta jau beveik 7 metai. Taigi, akivaizdu, jog N. M. teisinės padėties teisinis neapibrėžtumas yra aiškiai pernelyg užsitęsęs. Pastarosios aplinkybės, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, gali būti pagrindas tik švelninti bausmę, o ne griežtinti, kaip to prašo prokuroras. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir paskirtos bausmės – baudos – dydį keisti į prokuroro prašomą, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. (redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį dalyje dėl R. S. ir N. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisinimo, jiems nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti;

Baudžiamąją bylą R. S. ir D. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Atmesti apeliacinį skundą dėl N. M. paskirtosios bausmės.

Kitoje dalyje Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.