Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovui adv.Alfred Sokolovski, atsakovui O. G., jo atstovui adv. Viktorui Macevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui O. G., o taip pat atsakovo O. G. priešieškinį ieškovei D. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų reikalavimų, institucija pateikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-09-02 buvo gautas atsakovo O. G. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas O. G. nurodė, kad 2009-07-29 atlikus DNR tyrimus, paaiškėjo, kad jis nėra A. G. tėvas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-16 nutartimi procesas byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį buvo atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2008-01-31 buvo pareiškusi ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, prašydama atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo, atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį, prašydamas dėl santuokos iširimo pripažinti kalta ieškovę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimu santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių vaikų A. G., K. G. ir V. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove ir iš atsakovo anksčiau priteistas išlaikymas vaikams buvo padidintas iki 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, taip pat buvo išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Minėtu sprendimu teismas pripažino, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, nes atsakovas girtavo, o ieškovė buvo neištikima atsakovui. Ieškovės kaltė buvo pripažinta įrodyta liudytojų A. G. ir V. M. parodymais (b.l.147-149). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas, t.y. buvo pripažinta, kad abi šalys kaltos dėl santuokos iširimo.

Atsakovas 2009-09-02 pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, o santuoką prašė nutraukti tik dėl ieškovės kaltės. Minėta naujai paaiškėjusi aplinkybė – 2009-06-10 ekspertizės aktas (b.l.192-193), kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovas nėra vaiko A. G. tėvas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių kitų naujų įrodymų į bylą nebuvo pateikta, išskyrus tai, kad papildomai buvo apklausta liudytoja A. G.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojos A. G. parodymai negali būti laikomi nauju įrodymu byloje, nes jau bylos nagrinėjimo metu jai buvo žinomos jos nurodytos aplinkybės. Ekspertizės aktas apie tai, kad atsakovas nėra A. G. tėvu, yra naujas įrodymas byloje, tačiau jis jokios naujos įrodomosios reikšmės byloje neturi, sprendžiant šalių kaltės klausimą dėl santuokos iširimo. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimu nagrinėjamoje byloje jau buvo konstatuota, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima. Be to, pažymėtina, kad santuoką ieškovė ir atsakovas buvo sudarę (duomenys neskelbitini) (b.l.8), o A. G. gimė (duomenys neskelbitini) (b.l.9), t.y. po šešių mėnesių nuo santuokos sudarymo, vadinasi jis pradėtas buvo dar iki šalių santuokos sudarymo, todėl faktas, kad A. G. ne atsakovo sūnus, neįrodo ieškovės neištikimybės santuokos metu. Be to, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovui šis faktas nebuvo žinomas, todėl jis neįtakojo santuokos nutraukimo motyvų ir priežasčių. Atnaujinus procesą byloje, į bylą nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, paneigiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo pateikti į bylą nauji įrodymai nepaneigė teismo sprendimu nustatytos jo kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi jie susiję tik su ieškovės kaltės faktu. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai nusprendė, kad dėl santuokos iširimo kalta yra tik ieškovė, ir pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atitinkamai, kadangi dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys – ieškovė ir atsakovas, pagal LR CK 3.70 str. 2 d. nei viena šalis negali reikalauti iš kitos šalies neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 10000 Lt neturtinės žalos. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertino bylos įrodymus, dėl ko neteisingai taikė LR CK 3.60-3.61 str., 3.70 str. 2 d., todėl teismo sprendimas šioje dalyje, kuria santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės ir atsakovui iš ieškovės priteista 10000 Lt neturtinės žalos, keičiamas, šioje dalyje paliekant galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo dėl santuokos iširimo kaltais buvo pripažintos abi šalys, o atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetant (LR CPK 185 str., 326 str. 1 d.3 p., 329 str. 1 d., 371 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo tirti naujus įrodymus ir apklausti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus S. M. ir M. G., kadangi tokie įrodymai nebeturi teisinės reikšmės ginčui, nes ieškovės neištikimybė buvo įrodyta 2008 m. spalio 1 d. teismo sprendimu šioje byloje. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojas V. M. davė melagingus parodymus, DNR ekspertizės duomenys nepatvirtina jos artimų santykių su liudytoju V.M., teisėjų kolegijos atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimu buvo pripažinta įrodyta, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, tai grindė liudytojo V.M. parodymais, teismas juos buvo įvertinęs kartu su kitais įrodymais. Ieškovė po proceso atnaujinimo byloje nepateikė jokių naujų įrodymų, paneigiančių 2008 m. spalio 1 d. teismo sprendimu konstatuotą jos kaltę dėl santuokos iširimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas byloje (b.l.220). Nors nutartyje neįvardinamas teisinis atnaujinimo pagrindas, tačiau iš teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atnaujintas procesas, matyti, kad procesas buvo atnaujintas pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Po proceso atnaujinimo teismas 200-11-19 teismo posėdyje žodine nutartimi (b.l.241-242) priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams V. G. ir K. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą iki jų pilnametystės. Nors ieškovė pirminiu ieškiniu byloje prašė jai po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinė pavardę G., tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę – G. Ieškovė teismo sprendimo šioje dalyje neskundė, proceso atnaujinti šioje dalyje taip pat neprašė, procesas byloje šiuo pagrindu nebuvo atnaujintas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekeitė šioje byloje 2008 m. spalio 1 d. sprendimo dalyje dėl ieškovei santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks teismo sprendimas neatima ieškovei teisės pakeisti turimą pavardę teisės aktų nustatyta tvarka neteismine tvarka.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nagrinėjamoje byloje priimto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos, šalių prievolių ir santuokoje įgyto turto padalinimo nekeitė, po proceso atnaujinimo šios aplinkybės nebuvo tiriamos, ieškovė apeliaciniame skunde šių klausimų nekelia. Nors apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, tačiau atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tik dalyje dėl kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, neturtinės žalos iš jos priteisimo ir priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikams dydžiu, t.y. skundžia teismo sprendimą tik šioje dalyje, o likusioje dalyje teismo sprendimo neskundžia, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais nepasisako.

Kaip minėta, po proceso byloje atnaujinimo ieškovė patikslintu ieškiniu, kurį teismas priėmė, prašė priteisti vaikams V. G. ir K. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamą išlaikymą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė po 300 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Po 2008 m. spalio 1 d. teismo sprendimo pagal bylos duomenis ieškovės turtinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, nes įrodymų apie pasikeitusią turtinę padėtį po 2008 m. spalio 1 d. sprendimo nepateikta. Ieškovės gaunamos pajamos iš esmės ir po minėto teismo sprendimo nesiskiria nuo anksčiau gautų pajamų. Bet atsakovo turtinė padėtis pasikeitė, nors jam tenka mažesnė išlaikymo našta, nes turi išlaikyti du vaikus vietoj trijų, tačiau jis iš dalies nedarbingas (50 procentų darbingumo lygis), dėl ko jam objektyviai sunkiau susirasti savo galimybes atitinkantį darbą ir uždirbti daugiau pajamų, kad užtikrinti savęs ir savo dukrų išlaikymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju tokios ypatingos sąlygos yra, nes atsakovas yra tik 50 procentų darbingas, todėl jam objektyviai sunkiau yra teikti vienoda dalimi išlaikymą su ieškove. Teikiamas tėvų išlaikymas turi būti pakankamas užtikrinti bet minimalius vaikų poreikius, bet tuo pačiu turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas pagrįstas ir teisingas, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo jį keisti. Todėl šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenurodė, kaip to reikalauja LR CPK 371 str. 1 d. 1-3 p., ar 2008 m. spalio 1 d. teismo sprendimą keičia, ar jį naikina ir priima naują sprendimą, tačiau iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 1 d. sprendimą pakeitė, nes dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, jų gyvenamosios vietos sprendimo nekeitė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 371 str. 1 d. reikalavimus, tačiau tai formalus pažeidimas, neįtakojęs teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (LR CPK 328 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių (LR CPK 93 str. 4 d.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimas keičiamas tik dalyje dėl išlaikomų asmenų skaičiaus, likusioje dalyje minėtas teismo sprendimas nekeičiamas. Atsižvelgiant į patenkintą atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo dalį, jam iš ieškovės priteistina 30 Lt sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į atmestą apeliacinio skundo dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 100 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 430 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 2 d.). Įskaičius šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės D. G. ir atsakovo O. G., pripažinus kad santuoka iširo dėl D. G. kaltės, panaikinti ir šioje dalyje palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą.

Atsakovo O. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės D. G. atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kurią buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių, pakeisti ir priteisti ieškovei D. G. iš atsakovo O. G. 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.