- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 1S-89/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- R. U.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 16 val., restorane „Gan-Bei“, esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, veikdamas organizuota grupe su R. D., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai – viešoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų „Olimp“ platinimą, grasindamas paveikti šių papildų gamintojus neteikti jiems produkcijos, primygtinai nurodydamas L. D. bei V. J. G. S. mirties faktą ir užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“ platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobūdžio veiksmų – maisto papildų „Olimp“ platinimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis R. U. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi R. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 7 d. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamojo R. U. gynėjas advokatas R. Girdziušas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį.
Gynėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 nesureikšminta aplinkybė dėl atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas privalo kiekvienu konkrečiu atveju išsiaiškinti ar šios aplinkybės pakanka padaryti išvadą, kad kaltinamasis gali pasislėpti.
Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.
Gynėjas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 str., pažymi, kad kiekvienas suimtas asmuo turi teisę į paleidimą proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, jog pastarasis atvyks į teismą. Be to, remdamasis LR BPK 121 str. 4 d. nuostatomis, pažymi, kad visos procesiniame įstatyme numatytos aplinkybės, kurios yra svarbios priimant sprendimą dėl kardomojo kalinimo, palankios jo ginamajam.
R. U. yra vedęs, gyvena su sutuoktine, turi du mažamečius vaikus. Gynėjas, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. nuostatomis, teigia, kad mažamečių vaikų interesai yra svarbesni už nepagrįstą manymą, kad R. U. gali pasislėpti nuo teismo. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, glaudūs ryšiai jį sieja su tėvais. Teismui pateikti duomenys apie sunkią R. U. tėvo sveikatos būklę. Byloje yra duomenų apie tai, kad R. U. po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko į užsienį, tačiau sugrįžo į Lietuvą. Visa tai patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ginamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Be to, gynėjas teigia, jog teismas nesivadovavo LR BPK 121 str. 2 d. nuostatomis, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilęs ginčas dėl verslo neduoda pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje minimas pinigų sumos dydis yra nepagrįstas. Kaltinimas paremtas tik nukentėjusiųjų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nukentėjusiųjų iniciatyva padarytas pokalbio įrašas leidžia manyti, kad vyksta verslo konkurentų diskusija, tačiau nėra pagrindo teigti, kad iš nukentėjusiųjų prievartaujamas turtas. Tai patvirtina ir liudytojo A. A. parodymai. Be to, R. U. pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų, nukentėjusieji bandė jį paveikti, kad šis atsisakytų ketinimo dalyvauti maisto papildų versle. Teismo išvada, kad byloje užtenka duomenų, jog R. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
Gynėjas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. nurodytų tikslų. Skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese. Teismo sprendimas taikyti R. U. griežčiausią kardomąją priemonę prieštarauja LR BPK 11 str. nuostatoms.
Teismo posėdyje kaltinamojo R. U. gynėjas R. Girdziušas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. U. suėmimo terminą BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs teismui pateiktą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis R. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenys, leidžiantys manyti, jog R. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nurodyti kaltinamajame akte, tai nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, mobilaus ryšio telefonų abonentų sujungimo analizė bei kiti rašytinai bylos duomenys. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Be to, už nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas R. U., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.
LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsiant kaltinamojo R. U. suėmimo terminą, skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje motyvuotai konstatuota, kad yra LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
LR BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Gynėjas skunde nurodo, kad jo ginamasis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, glaudūs ryšiai jį sieja su tėvais, tačiau šios aplinkybės nepaneigia teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Tai jog R. U. dažnai vyksta į užsienį, rodo, kad kaltinamasis turi tvirtus ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Ši aplinkybė sustiprina pagrįstą manymą, kad, suvokdamas gresiančios bausmės dydį, R. U. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.
Kitos kaltinamojo R. U. gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės (mažamečių vaikų interesų viršenybė, paties R. U. kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl nukentėjusiųjų veiksmų) taip pat negali paneigti suėmimo pratęsimo pagrindo arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Skunde gynėjas pagrįstai interpretuoja EŽTT jurisprudenciją, reglamentuojančią valstybinių institucijų pareigą suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu. Teismo nuomone, šioje byloje suėmimo terminas nepažeidžia protingos pusiausvyros tarp asmens teisės į laisvę bei viešo intereso. Atsižvelgiant į suėmimo trukmę, jo santykį su nusikaltimo pobūdžiu ir už jį numatytomis bausmėmis, bylos sudėtingumu, laikytina, kad viešas interesas nulemia kaltinamojo R. U. suėmimo termino pratęsimo būtinumą.
Tais pačiais motyvais atmetami gynėjo teiginiai apie Konvencijos 5 str., reglamentuojančio teisę į laisvę ir saugumą, nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 išaiškinimų pažeidimus.
Pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo R. U. dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.
Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.