- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- 1-2140-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10458-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neįgalus, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2024 m. kovo 18 d. apie 21 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės trečiame aukšte, Ruklos mst., Ruklos sen., Jonavos r., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą - tyčia uždegęs durų kilimėlį 10 eurų vertės, padegė D. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris 660 eurų vertės, kurios apdegė - tuo padarė nukentėjusiajai D. G. bendrą 670 eurų turtinę žalą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje M. M., kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad galimai 2024 m. kovo 18 d. vakare (duomenys neskelbtini) antros laiptinės trečiame aukšte padegė durų kilimėlį, suprato, kad tokiu elgesiu kelia grėsmę. Taip pasielgė, nes buto šeimininkė pagrasino iškviesti Policiją, nes jie bute Nr. (duomenys neskelbtini) triukšmavo. Kad užsidegė buto durys pamatė kai atvažiavo gaisrininkai. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Nukentėjusioji D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 18 d. apie 21 val. ji neapsikentusi triukšmo iš (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena N., nuėjo iki jos buto durų, beldė į jas, tačiau durų niekas neatidarė, buvo girdėti tik didelis triukšmas. Parėjusi namo ji žiūrėjo televizorių, kai po kelių minučių į jos buto duris pasibeldė ugniagesiai ir ji pamatė, kad apdegusios jos buto durys bei sudegęs durų kilimėlis. Kiek ji yra girdėjusi, Ruklos miestelyje durų kilimėlius padeginėja M. M.. Kilimėlio vertė yra 10 eurų. Apdegusių buto durų dar nėra pakeitusi. Butas draustas, draudimas jai atlygino žalą dėl apdegusių durų - 901 eurą. Dėl sugadinto turto jai padaryta turtinė 911 eurų žala. Kadangi jai draudimo įmonė sumokėjo 901 eurą, ji turi pretenzijų dėl sudegusio kilimėlio 10 eurų. Ji reikš civilinį ieškinį dėl turtinės žalos - 10 eurų ir neturtinės žalos. Dėl įvykio ji patyrė emocinį sukrėtimą, jai sutriko miegas, nesijautė saugi namuose, bijo, kad šis įvykis nepasikartotų (1 t., b. l. 52-55, 56-59).
Liudytojas V. F., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl 2024 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) name padegto durų kilimėlio. Nukentėjusioji D. G. buvo nurodžiusi, kad padegimu įtaria kaimynus iš (duomenys neskelbtini) buto, kadangi ne pirmą kartą jiems kviečia policiją dėl triukšmo. Susipažinus su tyrėjo E. K. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų pirminių procesinių veiksmų, nustatyta, kad įvykio metu, tai yra 2024 m. kovo 18 d., bute adresu (duomenys neskelbtini) buvo neblaivūs asmenys - M. M., G. F., V. D., N. F.. Įtardamas, kad šie asmenys gali būti susiję su padegimu, apklausai išsikvietė M. M., kuris pasakė, jog 2024 m. kovo 18 d. vakare jis padegė D. G. buto durų kilimėlį (1 t., b. l. 143-146).
Liudytoja J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name, Ruklos mst. 2024 m. kovo 18 d. apie 21 val. išėjusi iš buto pamatė laiptinėje dūmus, per turėklus matėsi, kad atvira liepsna kažkas dega trečiame aukšte. Grįžusi į butą ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Dėl ko kilo gaisras ir kas jį sukėlė, nežino (1 t., b. l. 137-139).
Liudytoja G. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 18 d. ji atėjo pas savo mamą N. F. į butą (duomenys neskelbtini), Ruklos mst., abi vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu atėjo M. M. ir jos brolis V. D. ir tuomet visi keturi vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą mamos bute buvo kelis kartus išjungta elektra, įtaria, kad tai buvo kaimynės D. G. darbas, nes ši moteris dažnai reikšdavo nepasitenkinimą jų šeima. Tačiau nei vienas iki D. G. buto nėjo, su ja tą vakarą nekonfliktavo, kas padegė D. G. buto kilimėlį, nežino (1 t., b. l. 124-126).
Liudytoja N. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 18 d. pas ją bute ji vartojo alkoholį su dukra G. F., sūnum V. D., M. M.. Jiems švenčiant kelis kartus jų bute buvo išjungta elektra. Iš karto suprato, kad tai kaimynės D. G. darbas. Vėliau sužinojo, kad buvo padegtas D. G. durų kilimėlis, bet kas jį padegė, nežino (1 t., b. l. 128-131).
Liudytojas V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 18 d. vakare jis pas mamą N. F. vartojo alkoholį. Buvo atėjęs ir M. M.. Kitą dieną jis sužinojo, kad jo mamos kaimynei buvo kažkas padegta (1 t., b. l. 133-135).
Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame nurodyta, kad 2024-03-18 21 val. 08 min. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Ruklos mst., Ruklos sen., Jonavos r., antroje laiptinėje nuo parduotuvės, 3 aukšte kažkas dega, pranešėja mato ugnį (1 t., b. l. 13-17).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta 2024 m. kovo 19 d. įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, Ruklos mst., Ruklos sen., Jonavos rajonas. Trečiame aukšte šarvuotas buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys nuo slenksčio į viršų yra apdegusios. Durų kairėje prie sienos matyti likę nuodėguliai, kurių dalis paimta ir supakuota į popierinį voką (1 t., b. l. 18-24).
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių PGT vyresniojo specialisto Vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto K. K. tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nustatoma, kad buvo gauta informacija apie kilusį gaisrą iš BPC, 2024 m. kovo 18 d. 21 val. 40 min. išvykta į įvykio vietą. Atvykus pirmosioms PGP ir atlikus žvalgybą, trečiame aukšte atvira liepsna degė prie buto esantis kilimėlis. Kilimėlis užgesintas kibiru vandens. Buto savininkė D. G. raštiškai paaiškino, kad šių metų kovo 18 dieną prie jai priklausančio buto durų buvo padegtas medžiaginis kilimėlis. Namuose pajutusi dūmų kvapą ir atidariusi buto duris pamatė gaisrininkus, kurie jau gesino jos buto duris. Nustatyta, kad gaisro židinio vieta - namo, esančio Ruklos sen., Ruklos mst., (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų, kur matomi likę sudegusio medžiaginio durų kilimėlio fragmentai, apdegusios bei aprūkusios (duomenys neskelbtini) buto durys. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmonių veika (padegimas) (1 t., b. l. 31-36).
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo E. K. tarnybiniu pranešimu dėl padegto buto durų kilimėlio nustatoma, kad 2024 m. kovo 18 d. dirbant kartu su RS Vyr. tyrėja A. S., apie 21 val. 08 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos r., antroje laiptinėje nuo parduotuvės, kažkas dega 3 aukšte. Atvykus nurodytu adresu, PGT pareigūnai jau buvo užgesinę degantį kilimėlį prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų. Kilimėlis buvo beveik visiškai sudegęs, buto durys nuo apačios apdegusios, aprūkusios. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė D. G. nurodė įtarianti, jog jos buto durų kilimėlį galėjo padegti kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto, kadangi ne pirmą kartą jiems kviečia policiją dėl triukšmo. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivūs asmenys - M. M. (nustatytas 3,05 prom. neblaivumas), G. F. (nustatytas 2,66 prom. neblaivumas), V. D. (nustatytas 3,68 prom. neblaivumas) ir N. F., kurie nieko paaiškinti nesugebėjo, nurodė, kad apie jokį padegimą nieko nežino (1 t., b. l. 37-38).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. 2024 m. kovo 18 d. 21.04 val. pranešimo garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp operatorės ir pranešėjos vardu J.. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, trečiame aukšte kažkas dega atvira liepsna (1 t., b. l. 43-48).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtos iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautos dvi nuotraukos, kuriose matyti buto durų fragmentas. Nuotraukose matyti durų spyna, kurios kraštai ties raktų skylute yra patamsėję, o nuo spynos į apačią ant durų matyti tamsios spalvos galimai skysčio nutekėjimo žymės (1 t., b. l. 80-81, 82-83).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji D. G. savanoriškai pateikė ADB „Gjensidige“ 2024-03-27 pranešimą dėl draudimo išmokos, žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl 2024 m. kovo 18 d. įvykio metu nukentėjusio turto suskaičiuota draudimo išmoka: nuostolio suma - 961 eurų, išskaita - 60 eurų, į sąskaitą pervedama suma - 901 euras (1 t., b. l. 84-87, 88-90).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
BK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (kad buvo sunaikintas ar sužalotas svetimas turtas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.
Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. M. 2024 m. kovo 18 d. apie 21 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės trečiame aukšte, Ruklos mst., Ruklos sen., Jonavos r., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą - tyčia uždegęs durų kilimėlį 10 eurų vertės, padegė D. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris 660 eurų vertės, kurios apdegė - tuo padarė nukentėjusiajai D. G. bendrą 670 eurų turtinę žalą. Be kaltinamojo prisipažinimo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Kaltę įrodo liudininkų parodymai ir kita rašytinė medžiaga surinkta ir ištirta baudžiamojoje byloje. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, t. y. kad jis tyčia sugadino svetimą turtą. Jos nusikalstama veika pilnai įrodyta. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir jis baustinas.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Civilinė ieškovė D. G. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės – prašo priteisti 10 Eur (kilimėlis prie durų) ir 700 Eur neturtinės. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltos dvasinio pobūdžio pasekmės. Jis patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę. Ieškinys yra pagrįstas ir jo dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl jis priteistinas.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė ADB „Gjensidige“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Nagrinėjamu atveju draudikas, išmokėjęs pagal Kasko draudimo sutartį draudimo išmokas dėl draudėjo (trečiojo asmens) turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Civilinis ieškinys pilnai įrodytas, todėl priteistinas iš M. M..
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. M. M. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamasis neteistas (2 t. b. l.41-42), administracine tvarka baustas paskutinį kartą 2024 m. balandžio 17 d. (2 t., b. l. 34-40). VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre epizodiškai lankėsi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-5). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 110). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
2024 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus sąskaitoje, valiuta EUR, 1611,00 Eur Nr.:(duomenys neskelbtini), vertė 1611,00 Eur, paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus nebetaikytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,
n usprendžia:
Pripažinti M. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Įpareigoti M. M. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
M. M. uždrausti – per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (narkotines ar psichotropines medžiagas bei alkoholį).
Priteisti iš M. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinių tenkinimui:
ADB „Gjensidige“ 901,00 Eur (devynis šimtus vieną eurą).
2024 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus sąskaitoje, valiuta EUR, 1611,00 Eur Nr.:(duomenys neskelbtini), vertė 1611,00 Eur, palikti galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus CD laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, nuodėgulius – sunaikinti.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės
teismo Jonavos rūmus.