Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-06 · Administracinė byla Nr. I-2568-423/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
I-2568-423/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00328-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
UAB „Talka1“, UAB „Inedia trans“
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-2568-423 /2014Proceso Nr. 3-62-3-00328-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.2.1; 70.1; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjų UAB „Talka1“ ir UAB „Inedia trans“ atstovams Leonui Karpalavičiui ir Antanui Sadauskui,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus atstovei Virginijai Jarmalavičienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Talka1“ ir UAB „Inedia trans“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai UAB „Talka1“ ir UAB „Inedia trans“ skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (9.8)I-812; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. D50-2870; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. D50-4190; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. D50-5167; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. D17-135; 6) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 7 d. pareiškimą Nr. (8.34)R1-21655 (b.l. 23-24).

Pareiškėjų atstovai prašė skundą tenkinti, skunde nurodė ir teismo posėdžio metu panašiai paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. D50-2870 (toliau – VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas) yra vykdytinas dokumentas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jam taikytinas CPK 754 straipsnis (reikalavimų patenkinimo eilė). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 d. imperatyviai reikalauja duodant nurodymą kredito įstaigoms laikytis CPK 754 straipsnio nustatytos tvarkos, o atsakovas šios tvarkos nesilaikė. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3516-450/2013 buvo draudžiama išmokėti UAB „Talka1“ darbuotojams net su darbo santykiais susijusias išmokas, todėl teismui neleidus pagal CPK 754 straipsnio reikalavimus tenkinti antros eilės darbuotojų reikalavimų – niekaip negalėjo būti tenkinami ir trečiosios eilės reikalavimai pagal atsakovo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. D50-2870 ir 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. D50-4190. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje nurodyta, kad atsakovui UAB „Talka1“ leidžiama atsiskaityti tik su valstybės ir savivaldybės biudžetais. Pareiškėjai nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDF Valdyba) klaidina teismą, kad įmokos į valstybės ir savivaldybės biudžetus apima ir įmokas į VSDF Valdybos biudžetą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį laikytina, jog valstybės ir savivaldybių biudžetai yra atskirti nuo VSDF Valdybos biudžeto. Ir tai akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjas teisingai suprato 2013 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, pagal šią nutartį nemokėdamas įmokų į valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, jog VSDF Valdybos biudžetas ir valstybės bei savivaldybių biudžetai yra skirtingi. Pareiškėjų ir jų atstovų nuomone, 2013 m. birželio 28 d. sprendime Nr. D17-135 antstolio veiksmai prieštarauja valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai, CPK 754 straipsniui ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties reikalavimams. VSDF Valdybai pripažinus ginčijamu VSDF Valdybos 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (9.8)I-812 (toliau – VSDFV Sprendimas) būtinumą vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus bei įrodžius negalimumą pareiškėjui UAB „Talka1“ mokėti įmokas į VSDF Valdybos biudžetą dėl CPK 18 straipsnio bei Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 straipsnio reikalavimų, nepagrįstu bei neteisėtu tampa ir VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas kelti pareiškėjui UAB „Talka1“ bankroto bylą. Valstybinio socialinio draudimo įmokos pareiškėjo UAB „Talka1“ buvo nemokamos ne dėl bendrovės nemokumo, o vykdant būtent Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyrius (toliau - VSDFV Alytaus skyrius) atsiliepime (b.l. 47-49) nurodė, panašiai ir teismo posėdžio metu atstovė V.Jarmalavičienė paaiškino, kad ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais priverstine tvarka išieškota skola iš pareiškėjo UAB „Talka1“. Skola susidarė dėl laiku nesumokėtų privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, kuri išieškoma priverstine tvarka, pateikiant mokėjimo nurodymą į skolingo draudėjo sąskaitą kredito įstaigoje. 2013 m. balandžio 5 d. debeto mokėjimo nurodymu iš UAB „Talka1“ atsiskaitomosios sąskaitos AB Šiaulių banke buvo nurašyta 524,19 Lt suma; 2013 m. lapkričio 20 d. iš UAB „Talka1“ atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke pagal mokėjimo nurodymą nurašyta 909,50 Lt suma; 2013 m. lapkričio 29 d. - 1000,48 Lt suma; 2013 m. gruodžio 17 d. - 1012,70 Lt suma. Ginčijami VSDFV Alytaus skyriaus sprendimai Nr. D50-2870, Nr. D50-4190 ir Nr. D50-5167 dėl skolos priverstine tvarka išieškojimo iš UAB „Talka1“ atiduoti vykdyti antstoliui Giedriui Salickui. Atsakovas pažymėjo, jog skolos išieškojimas pagal VSDFV Alytaus skyriaus sprendimą visiškai nesusijęs su pareiškėjo minėtomis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimis, kuriose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo nuomone, priimta teismo nutartis galioja tik toje civilinėje byloje, kurioje ji yra priimta, o ne visiems esamiems ir būsimiems reikalavimams skolininko turto atžvilgiu. Priešingu atveju galėtų susiklostyti situacija, kuomet pritaikius įprastas laikinąsias apsaugos priemones vienoje byloje dėl skolos priteisimo, taptų neįmanomas išieškojimas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui kitoje byloje ar esant kitam vykdomajam dokumentui. Tokiu atveju būtų pažeistos kitų vykdymo proceso šalių teisės ir teisėti interesai, o kartu ir civilinio proceso principai. Pareiškėjos teiginiai, kad Alytaus skyrius, pateikdamas mokėjimo nurodymus į UAB „Talkai" sąskaitas kredito įstaigose, pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis, atmestini kaip nepagrįsti. Didėjant skolai, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovas iniciavo bankroto bylos iškėlimą. Atsakovo veiksmai dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrįsti ir teisėti. Atsakovo atstovės nuomone, piniginių lėšų nurašymas pagal VSDFV Alytaus skyriaus nurodymus draudėjui neturėjo įtakos atsiskaitant su darbuotojais. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje ginčas kilęs dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Ginčo santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų VSDF Valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32, normos.

Dėl VSDF Valdybos 2014 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (9.8)I-812, VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. D50-2870, VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. D50-4190 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. D50-5167 teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSD įstatymas) (byloje taikytina akto redakcija galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d.).

Pagal LR Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 111 punktą (akto redakcija galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. spalio 31 d.) apskaičiuotos, bet į Fondą nustatytuoju laiku nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi priverstine tvarka. Nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais būdais ir Fondo valdybos nustatyta tvarka.

VSD įstatymo 17 straipsnis numato priverstinio išieškojimo būdus ir nustato tvarką, kuomet laiku nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. VSDF Valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: 1) duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į Fondą; 3) duodami nurodymą kredito įstaigai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių palūkanų; 4) inicijuodami bankroto bylų iškėlimą. VSDF Valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali: 1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius; 2) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) areštuoti draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, baudos, palūkanos ir (ar) delspinigiai. Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams (VSD įstatymo 17 straipsnis).

VSDF Valdybos teritorinių skyrių veiksmus tais atvejais, kai asmenys pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybinį socialinį draudimą, nustato minėtos Taisyklės. Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu (byloje taikytina akto redakcija galiojusi nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2013 m. birželio 13 d.) kai skolininkas turi sąskaitą (-as) kredito įstaigoje (-ose), VSDF Valdybos teritorinis skyrius praėjus 5 dienoms nuo skolos, didesnės negu penkiasdešimt litų, atsiradimo momento per tris darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito įstaigai, kurioje skolininkas turi sąskaitą. Taisyklių 2 punktas apibrėžia skolininko sąvoką nurodant, kad tai asmuo, kuris nesumokėjo priskaičiuotų VSD įmokų, baudų ar delspinigių iki teisės aktų nustatyto sumokėjimo termino paskutinės dienos.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentu, atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus. Laiku pareiškėjui UAB „Talka1“ nesumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokų, buvo įvertinta, jog pareiškėjas UAB „Talka1“ tapo skolininku, kurio skolą nuspręsta išieškoti priverstine tvarka. Pareiškėjai iš esmės ir neginčija fakto, jog jie ginčo laikotarpiu laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi nutarta areštuoti atsakovui UAB „Talka1“, įm. k. 302296558, buveinės adresas Alytaus m. Likiškėlių g. 9-8, priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, turtines teises, esančias pas atsakovą, ar trečiuosius asmenis, ieškinio kainai 1 987 697 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, bei atsakovui UAB „Talka1“ leidžiant atsiskaityti su valstybės ir savivaldybės biudžetais (b.l. 32).

Bylos nagrinėjimo metu ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, jog įmokos į valstybės ir savivaldybių biudžetus apima ir įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensiją, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Valstybinė socialinė politika – tai piniginių išmokų ir paslaugų paskirstymas atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ir jų praradimą ir kaip nemokamas socialinių paslaugų teikimas nepakankamai aprūpintiems piliečiams. Nors VSD įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Fondo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Valstybinis socialinis draudimas – tai socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Taigi, Lietuvos socialinio draudimo sistema yra valstybinė sistema. Valstybinio socialinio biudžeto atskyrimas nuo valstybės biudžeto reiškia tik tai, kad jo lėšos naudojamos išskirtinai tik VSD įstatyme numatytoms išmokoms.

LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei rodiklius, pagal kuriuos tvirtinamas Fondo biudžetas ir šio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, nustato LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas (toliau – Fondo biudžeto sandaros įstatymas) (taikytina aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 30 d.). Fondo biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą (Fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 1 d.). Fondo biudžetą kitiems biudžetiniams metams Seimas tvirtina ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos (Fondo biudžeto sandaros įstatymo 10 str. 1 ir 2 d.).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, valstybinio socialinio draudimo sistemos uždavinius, tikslus, principus, jos subjektų teises pareigas bei atsakomybę, šio biudžeto naudojimo išskirtinumą bei specifiką, vertintina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas nėra savarankiškas, tai yra specialus, išimtinai VSD įstatyme numatytoms išmokoms naudojamas valstybinis biudžetas.

Teismas, vadovaudamasis išnagrinėtų įstatymo nuostatų visuma, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus, vadovaudamasis VSD įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.

Dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. D17-135 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 7 d. pareiškimo Nr. (8.34)R1-21655 teisėtumo.

Vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Byloje nustatant ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas, administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, lemiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-232/2014).

Kaip matyti iš ginčijamų šioje dalyje VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. D17-135 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 7 d. pareiškimo Nr. (8.34)R1-21655 turinio, juose nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. VSDFV Alytaus 2013 m. birželio 28 d. sprendime Nr. D17-135 tik nurodyta informacija, kuria patvirtinama, kad skolos išieškojimas priverstine tvarka nėra įvykdytas ir siunčiama antstoliui Salickui Giedriui vykdyti VSDFV Alytaus 2013 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. D50-2870, 2013 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. D50-4190, 2013 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. D50-5167 (b.l. 33). Nurodyta informacija pareiškėjams nesukuria jokių privalomojo elgesio taisyklių. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Ginčijamu VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 7 d. pareiškimu Nr. (8.34)R1-21655 pateiktas prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 35). Teismo nuomone, pareiškimas, tai asmens kreipimosi forma, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 3 d.). Akivaizdu, kad pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nelaikytinas administraciniu aktu ABTĮ 2 straipsnio 15 d. prasme.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. D17-135 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 7 d. pareiškimas Nr. (8.34)R1-21655 negali būti laikomi administraciniais aktais ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme. Atitinkamai ir ginčas dėl minėto sprendimo ir pareiškimo negali būti laikomi administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču, todėl šioje dalyje byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais , 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 102 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I-2568-423/2014 pagal pareiškėjų UAB „Talka1“ ir UAB „Inedia trans“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. D17-135 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 7 d. pareiškimo Nr. (8.34)R1-21655 nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta UrbonienėGintaras ČekanauskasNatalja Zelionkienė