- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-81-211-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01312-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Jūratė Damanskienė, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- J. Z.
- Advokatai
- Vytautas Savčiukas
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-81/2012 m.
Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01312-2010-6
2012 m. sausio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. S. P. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo2010-04-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Iš S. P. priteista 2363,75 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. Z. naudai.
S. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2010-05-07, dienos metu, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.00 val., atėjęs į J. Z. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo metu buvusiai bute A. Z. nematant, nuo kambaryje esančio stalo pagrobė J. Z. priklausantį nešiojamą kompiuterį IBM Lenovo N200, kurio vertė 1863,75 Lt tuo padarydamas nukentėjusiajai J. Z. 1863,75 litų turtinę žalą.
Nuteistasis S. P. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-16 nuosprendį panaikinti, priimant išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas įstatymo numatyta tvarka (LR BK 2 str. 4 d.) dėl inkriminuoto ir nuteisto pagal LR BK 178 str. 1d., tuo pačiu ir paskirtos bausmės dydžio. Faktinės aplinkybės įvertintos pažeidžiant LR BPK 20 straipsnių nuostatas, reikalaujančias, kad teismas objektyviai ir nešališkai vertintų įrodymų visumą. Apeliantai teigia, kad nors nuteistasis S. P. ir neigė buvęs pas J. Z. bute ir teisme nebuvo apklausti kiti šios bylos asmenys, teismas patikėjo liudytojos N. B. parodymais, nors ji nebuvo iškviesta pas tyrėją ir posėdžio metu teisme nebuvo paklausta, ar ji pažįsta artimai nuteistąjį, ar tik tik iš matymo, ar tik žino jo vardą, pavardę, nuo kada jį pažįsta, kokie jų santykiai, kas pasiūlė jai liudyti teisme ir dėl kokios priežasties, o tik nurodė, kad ji 2010-05-07 buvo bute ir ten matė S. P., kas, pasak apeliantų, neatitinka tikrovės. Nuteistasis teigė minėtos liudytojos nepažinojęs. Todėl, apeliantų teigimu, toks teismo teiginys logiškai teisiškai nepagrįstas, neteisingas ir šališkas.
Nuteistasis S. P. ir jo gynėjas skunde taip pat teigia, kad tinkamai nepagrįsta ir teismo išvada, kad S. P. 2010-05-07 buvo J. Z. bute, nes nors įrodyta, kad bilietai į Lenkiją pirkti 2010-05-07, 21 val., įrodyta, kad S. P. buvo Vilniuje, tačiau neįrodyta, kuriose vietose jis buvo, nepatikrintos ir nepaneigtos jo versijos, ką jis veikė visą dieną iki 21 val.
Apeliantai taip pat teigia tai, kad siekiant įrodyti, jog nuteistasis buvo nukentėjusiosios bute, įvykio vietoje nebuvo paimtas kavos puodukas tam, kad nustatyti S. P. pirštų antspaudus, DNR pėdsakus. Nebuvo apžiūrėta lango palangė, lango sklęstė (rankena, atidaranti langą), dėl pirštų antspaudų, dėl mikrodalelių pėdsakų (žolės, žemės). Teismas nuosprendyje nenurodė ir vagystės būdo (nuteistasis pats išsinešė kompiuterį, jis perdavė pro langą savo draugams ar bendrininkai pro langą įlipo kol jis apie valandą vaišinosi su nukentėjusios dukra kava), o liudytojos A. Z. parodymai per visą ikiteisminį tyrimą ir duoti teisme labai skirtingi ir nenuoseklūs. Taip pat teigia, kad įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti atstumai: kokiu atstumu stovėjo stalas su kompiuteriu nuo lango, koks aukščio atstumas nuo žemės išorėje iki praverto lango, į kurią pusę nukreiptas langas: į gatvę, į kiemą ar abu į kiemą; neatliktas eksperimentas, ar galima įlipti pro langą į kambarį, kuriame buvo kompiuteris; ar galima buvo paimti kompiuterį pro langą, neįlipus į kambarį, tarkim, užlipus kitam asmeniui ant pečių, ar pasidėjus po kojomis kažkokią palylą; ar galėjo kažkaip S. P. paslėpti kompiuterį po drabužiais, kad jo nebūtų matyti, nes liudytoja A. Z. teigė, kad po drabužiais nematė kompiuterio ir teigė, kad nuteistasis galėjo kompiuterį perduoti pro langą savo draugams. Todėl netinkamai surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, anot apeliantų, negali būti teismo traktuojamas kaip S. P. kaltės įrodymas.
Apeliantai skunde taip pat teigia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai, atlikti ne visi veiksmai, dėl to teismas negalėjo priimti teisingo, įstatymu pagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio ir tuo buvo pažeisti BPK 20 str. principai. Nurodo, kad liudytojos A. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, nelogiški; ji liko neapklausta dėl S. P. draugų: jų ūgio, kūno sudėjimo, veido bruožų ir kt., taip pat niekas negali paneigti, kad pas ją po S. P. apsilankymo nebuvo užėję kiti jos draugai. Apeliantai byloje pasigedo pažymų apie minėtos liudytojos A. Z. psichinę būseną, kad būtų galima įvertinti, ar ji suprato įvykių eigą, esmę duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Teismo posėdyje nuteistojo S. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo S. P. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas nuteistojo S. P. atžvilgiu, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais , teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais , kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPL 20 str. nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys buvo tinkamai teisiškai įvertinti.
Nuteistasis S. P. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką , nurodydamas, kad jis nebendravęs su nukentėjusiosios J. Z. šeima, niekada nesilankęs jos bute, minimą dieną buvo išvykęs iš Lietuvos. Tokią nuteistojo versiją nuneigia nukentėjusioji J. Z., kuri savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jai priklausantis kompiuteris buvo pavogtas 2010-05-07 iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte , jai nesant namuose. Iš dukros A. Z. , buvusios tą dieną namuose, pasakojimo, ji žino, kad tą dieną pas ją svečiavosi nuteistasis S. P. ir jam išėjus, ji pamatė, kad yra praviras kambario, kur buvo kompiuteris, langas, kambaryje kompiuterio nebebuvo. Ji patvirtina, kad nuteistasis S. P. dažnai užeidavo pas jas į svečius ( b.l. 5, 9, 12-13,16145-146). Liudytoja A. Z. , nukentėjusiosios J. Z. dukra, savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad aptariamą dieną , jai būnat namuose, pas ją svečiavosi nuteistasis S. P., kuris , pasakęs, kad eina į tualetą, kažkodėl buvo užėjęs į kambarį, kur buvo kompiuteris. Jam išėjus, ji pastebėjo, kad tame kambaryje yra praviras langas, kompiuterio nebebuvo. Tą dieną daugiau jokių pašalinių asmenų jų bute nebuvo ( b.l. 32, 38-39). Tokius savo parodymus liudytoja A. Z. patvirtino akistatoje su nuteistuoju ( b.l. 38-39). Apžiūrėjus įvykio vietą- nukentėjusiosios J. Z. butą, matyti, kad nei languose, nei duryse nėra jokių pažeidimų, tai patvirtina kaltinimo versiją, kad kompiuteris buvo pavogtas be kitų pašalinių įsibrovimo į butą asmenų, o būtent tomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos kaltinime. Liudytoja N. B. patvirtina , kad nuteistasis S. P. bendravo su Z. šeima, nes iki įvykio jai svečiuojantis pas Z., yra buvęs ir nuteistasis (b.l. 159). Tai patvirtina nukentėjusiosios J. Z. ir liudytojos A. Z. parodymus , kad nuteistasis S. P. buvo jų pažįstamas ir pas jas užeidavo. Iš UAB „ Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ pateiktų duomenų, matyti, kad nuteistasis S. P. pirko jų agentūroje bilietą į Lenkiją , išvykimui 2010-05-07 b.l. 154-155), tai nuneigia nuteistojo versiją, kad jam inkriminuoto kaltinimo padarymo dieną jis jau buvo išvykęs iš Lietuvos.
Byloje yra duomenų, kad liudytoja A. Z. turi sveikatos problemų , ji yra tik iš dalies darbinga (b.l. 136), dėl susirgimų gydėsi praeityje psichiatrinėje ligoninėje, tačiau tačiau byloje nėra duomenų , kad ji dėl to negali teisingai suprasti įvykio situaciją ir atgaminti ją, duodant parodymus. Jos parodymuose yra kai kurių nereikšmingų skirtumų, tačiau iš esmės jos parodymai yra nuoseklūs ir gana detalūs, todėl pagrįstai apylinkės teismas juos įvertino kaip patikimą įrodymų šaltinį.
Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, apeliacinė instancija mano, kad šie įrodymai patikimai leido pirmos instancijos teismui pripažinti S. P. kaltu ir paskirti jam bausmę.
Apeliantų nurodyti pagal juos ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo trūkumai yra nereikšmingi arba nepagrįstai įvertinti kaip trūkumai, todėl nėra teisinio pagrindo papildomai tirti aptariamo įvykio aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., nutarė :
Atmesti nuteistojo S. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.