Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S., turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 23 val. iki 2023 m. rugsėjo 2 d. 7 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilnius, Švitrigailos g. 31, tyčia kišeniniu peiliu pradūrė keturias J. N. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangas, savo buto raktu subraižė visą automobilio kėbulą ir rankomis išlaužė automobilio kuro bako dangtelį, taip sugadino svetimą, J. N. priklausantį iš viso 1 351,33 Eur vertės turtą. Taip K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis K. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 21 val., važiuodamas į klubą, link Švitrigailos g. ties namu Nr. 31, stovėjimo aikštelėje pamatė automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atpažino iš jo valstybinių numerių, kaip priklausantį jo draugui R. S. (R. S.). Norėdamas jam atkeršyti už tai, kad jo buvusi panelė Ū. Č. su juo bendrauja ir yra likusi skoloje, priėjo prie „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsitraukė iš kišinės su savimi turėtą kišeninį sulankstomą peilį ir pradūrė visas keturias automobilio padangas, tada išsitraukė savo namų raktą ir juo subraižė visą automobilio kėbulą, po ko su tais pačiais raktais ir rankomis išlaužė automobilio kuro bako dangtelį. Nežinojo, kad automobilis priklauso ne R. S. J. N. žalą atlygino, jo atsiprašė, iš J. N. pretenzijų nebėra. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Iš 2023 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiojo J. N. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareigūnai adresu, Vilnius, Švitrigailos g. 31, aptiko automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apžiūrėję nustatė, kad tiek priekiniai, tiek galiniai jo ratai pradurti, galimai aštriu daiktu perbrėžtas variklio dangtis, kairysis ir dešinysis priekinis sparnai, kairės ir dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, bagažinės dangtis, dešinės pusės galinis sparnas, sulankstytas kuro bako dangtelis. Prie protokolo pridėta fotolentelė. Iš protokole užfiksuotų J. N. parodymų matyti, kad jam paskambino policija ir jį informavo apie tai, jog jam priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas. Skambino automobilio nuomininkui R. S. ir informavo jį apie automobilio apgadinimą. R. S. jam atsakė, kad nieko apie tai nežino, paliko automobilį vakarę apie 23 val., stovėjimo aikštelėje neapgadinta.

Apklausiamas nukentėjusysis J. N. parodė, kad žalą, patirtą dėl automobilio sugadinimo, įvertino UAB „Verlita“ 2023 m. spalio 20 d. vertinimo ataskaitoje VER4268.

Apklausiamas liudytojas M. Ž. parodė, kad į jį kreipėsi J. N. dėl automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo po vandalizmo įvykio. Vertinimo ataskaitoje VER4268 atskirai nurodyta padangų vertė ir automobilio kėbulo dažymo darbai (20–21 puslapiai), vertė atskirai ir kartu sudėjus be remonto darbų bei su remonto darbais atstatomojo remonto sąmatoje (19–23 puslapiai).

Apklausiamas liudytojas R. S. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 23 val., Vilniuje, Švitrigailos g. 31, automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė iš J. N. nuomojamą automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į renginį klube kartu su Ū. Č. 2023 m. rugsėjo 2 d., apie 7 val., pasibaigus renginiui grįžo prie automobilio ir pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Išsigandęs nepranešė apie įvykį niekam. Vėliau paskambino iš policijos ir susitarė atvykti į automobilio stovėjimo vietą.

Apklausiama liudytoja Ū. Č. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 23 val., atvažiavo kartu su R. S. jo išsinuomotu tamsios spalvos automobiliu „Toyota Prius“ į renginį klube. 2023 m. rugsėjo 2 d., apie 7 val., pasibaigus renginiui kartu su R. S. grįžo prie automobilio ir pastebėjo, kad automobilis visas subraižytas, visos jo padangos supjaustytos peiliu.

Iš 2023 m. spalio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. N. tyrimui pateikė automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos VER4268 kopiją.

Iš automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos VER4268 matyti, kad surašytas automobilio apgadinimų ir numatomų remonto darbų protokolas, nurodyta automobilio padangų vertė – iš viso 355,20 Eur, dažymo medžiagų kaina – iš viso 633,83 Eur, dalių ir smulkių dalių kaina – iš viso 362,30 Eur.

Motyvuojamoji dalis

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

BK 190 straipsnio 1 dalies pagrindu šiame skyriuje nurodytas turtas yra, be kita ko, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, o didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. S. kaltė sugadinus svetimas, J. N. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1351,33 Eur vertės keturias padangas, automobilio kėbulą, kuro bako dangtelį, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo K. S. parodymų matyti, kad jis pradūrė automobilio „Toyota Prius“ keturias padangas, subraižė visą jo kėbulą, išlaužė jo kuro bako dangtelį. Be K. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia R. S. ir Ū. Č. parodymai, iš kurių matyti, kad jie kartu aptiko sugadintą, subraižytą automobilį, visos jo padangos buvo supjaustytos; pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad policija apžiūrėjusi užfiksavo automobilio apgadinimus; vertinimo ataskaita VER4268, iš kurios matyti automobilio padangų vertė, dažymo medžiagų ir automobilio dalių vertės; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vienas kitą papildo. Padangų, dažymo medžiagų ir dalių vertė (1 351,33 Eur) viršija nedidelę turto vertę (500 Eur dydžio sumą), tačiau nesiekia didelę turto vertę (400 MGL dydžio sumą), todėl jų sugadinimas K. S. užtraukia baudžiamąją atsakomybę. K. S. suvokė, kad gadina svetimą automobilį, numatė, jog dėl to jo savininkas patirs nuostolių, ir tokių padarinių norėjo, nes iš paties parodymų matyti, siekė kerštauti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, prašė jam skirti kuo mažesnę bausmę, nes yra nedirbantis. Sutiko su viešųjų darbų bausmės skyrimu.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę K. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. K. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, siekdamas kerštauti, nusikalstama veika J. N. padaryta turtinė žala yra atlyginta. K. S. yra nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, praeityje vieną kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, teistumas išnykęs, per pastaruosius penkerius metus šešis kartus baustas administracine tvarka, pagrinde už nusižengimus, susijusius su transportu, paskirtas baudas sumokėjo. Tai K. S. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai: nors ir nėra pagrindo spręsti apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, tačiau matyti, kad anksčiau paskirta bausmė teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). K. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurios atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius nustatytinas mažesnis už vidurkį. Teismo vertinimu, dar švelnesnė bausmė sudarytų K. S. nebaudžiamumo įspūdį, o tai, kad jis šiuo metu nedirba, neturi reikšmės, nes jam kaip tik skirta yra nepiniginio pobūdžio bausmė, kuri neturės poveikio jo materialinei padėčiai.

K. S. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajam K. S., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.