Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2016 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 40N-50266820-16 pakeitimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. G. 2016 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą Nr. 40N-50266820-16, kuriuo A. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 125 straipsnyje, ir nubaustas 144 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad 2016 m. sausio 20 d. 01.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 168 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu A. P. palaikė skundą remdamasis jame nurodytais motyvais.

Policijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 125 straipsnyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

A. P. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydamas sumažinti netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalis skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. paskirtos minimalios nuobaudos ATPK 125 straipsnio sankcijos ribose, tad galimybė sumažinti paskirtą nuobaudą atsirastų tik tada, jei būtų konstatuotos aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Taikant šią normą reikalinga atsižvelgti į dviejų tipų kriterijus – lengvinančių aplinkybių buvimą bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Šiaulių apygardos teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. jau yra sumokėjęs jam paskirtą 144 Eur baudą. Tai rodo, kad jis suprato savo kaltę, kritiškai vertina savo elgesį, nevengia atsakomybės. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs pažeidimą, dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 straipsnis) byloje nenustatyta. A. P. padarytas KET pažeidimas nesukėlė didelės žalos kitiems asmenims, valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, A. P. gyvena kartu su savo pensininke motina E. P., kuri turi rimtų sveikatos problemų, todėl būtina ja pastoviai rūpintis, vežti į gydymo įstaigas. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbo vieta nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 20 km, sudėtinga derinti atitinkamas darbo valandas su visuomeninio transporto grafiku. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. P. praeityje iki nagrinėtino įvykio administracine tvarka yra baustas vos 3 kartus, paskutinį kartą – 2006 metais, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, tai tik dar kartą įrodo, kad asmuo nėra linkęs elgtis priešingai teisei.

Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir A. P., ypač atsižvelgus į darbo pobūdį bei darbovietės vietą, į jo motinos sveikatos būklę, neatimti teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Teismas pažymi, kad už pažeidimo padarymą paskirta 144 Eur bauda, įvertinus pragyvenimo lygį valstybėje, laikoma pakankamai griežta atsakomybės priemone, kurį šiuo atveju turėtų padėti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas

nutarė:

administracine tvarka nubausto A. P. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 40N-50266820-16, kuriuo A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 144 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, pakeisti.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, A. P. neatimti teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.