Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, susipažinusi su V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė D. B. 2013 m. lapkričio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 18AN-4013913-13, kuriame nurodė, kad V. P. 2013 m. lapkričio 11 d., 19.00 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koliojosi necenzūriniais žodžiais mažametės A. P., gim. 2012-04-12, akivaizdoje, tuo pažeidė vaiko teisę augti sąlygomis, užtikrinančiomis jo dvasinį ir dorovinį vystymąsi. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, jog jis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 280 straipsnis numato klausimus, kuriuos privalo išaiškinti ir išspęsti organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 280 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga. Pagal administracinių teisės pažeidimų bylose suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis ATPK 280 straipsnio 2 punktu, bylos grąžinimas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas pats ištaisyti negali.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Taigi, minėta norma yra blanketinė. Tai reiškia, kad pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą ATPK 181³ straipsnio 1 dalies pagrindu, privalo būti nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nenurodytas joks teisės akto reikalavimas, kurį būtų pažeidęs V. P..

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks konkretus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas, yra surašytas netinkamai. Šis trūkumas yra esminis, kliudantis nagrinėti bylą, nes teismas negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodydamas teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, nes šios funkcijos Lietuvos Respublikos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, esamas trūkumas esminis, jis trukdo nagrinėti bylą iš esmės, todėl byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui nurodytam administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumui pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.