Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-03-05 · Administracinė byla Nr. eI3-34-621/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-05
Bylos Nr.
eI3-34-621/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02679-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Trukmė“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“
Advokatai
Marius Vaška
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-34-621/2026 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02679-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3 (S) (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 5 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trukmė“ atstovui advokatui Mariui Vaškui,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Turskienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trukmė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė „Trukmė“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Trukmė“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2018-10-26 sprendimą Nr. 159 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Atsakovas) atliko UAB „Trukmė“ planinį patikrinimą ir surašė 2018-08-31 patikrinimo aktą Nr. K-52 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo papildomai apskaičiavo Pareiškėjui mokėtiną 24215 Eur mokestį už aplinkos teršimą (už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį). Patikrinimo aktas patvirtintas 2018-10-26 sprendimu Nr. 159 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas vykdo didmeninę ir mažmeninę prekybą medžiagomis, skirtomis baldų gamybai, kurioje yra naudojama pakuotė ir susidaro pakuotės atliekos. Pareiškėjas šių pakuočių ir jų atliekų tvarkymo tikslais yra pripažįstamas gamintoju / importuotoju, kuriam tenka pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) 2 straipsnio 10 dalis, Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 36 ir 38 dalis ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 2 straipsnio 4 ir 6 dalis. Pareiškėjas vykdydamas savo veiklą ir įgyvendindamas PPATĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, savo veikloje susidarančias pakuotės atliekas tvarkė (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis vykdė) per VšĮ „Žaliasis taškas“, vadovaudamasis PPATĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu (t. y. pareigas vykdydamas kolektyviai – per gamintojų ir importuotojų organizaciją). Pažymėtina, kad gamintojai / importuotojai, tinkamai vykdantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir / ar pakuotės atliekomis už tą gaminių ir / ar pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir / ar pakuotės atliekų naudojimo ir / ar perdirbimo užduoties daliai. Atitinkama nuostata įtvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje: „Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir / ar pakuotės atliekomis už tą gaminių ir / ar pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir / ar pakuotės atliekų naudojimo ir / ar perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį“. VšĮ „Žaliasis taškas“ – kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija – tvarkydamas gamintojų ir importuotojų, tarp jų ir Pareiškėjo, pakuočių atliekas, išrašydavo pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. VšĮ „Žaliasis taškas“ atliekų tvarkymo darbus atliko ne pats bet per UAB „Metrail“, kuri išrašydavo patvirtinimus UAB „Žaliasis taškas“. Taigi Pareiškėjas minėtą užduotį vykdydamas per VšĮ „Žaliasis taškas“ ir turėdamas VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimus apie tinkamą metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, pagrįstai buvo atleistas nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir / ar pakuotės atliekomis, kadangi VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti patvirtinimai pagal MATĮ 5 straipsnio 6 dalį suteikė Pareiškėjui teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą.

Skunde taip pat nurodoma, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD) 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 be kita ko pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ atliekų tvarkymo organizatoriui VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus už 2013-2015 m. Vilniaus RAAD 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 (toliau – Raštas) informavo Pareiškėją, kad Vilniaus RAAD 2018-02-22 priėmė sprendimą Nr. VR-19.3-2 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ Pareiškėjui išrašytus patvirtinimus už pakuočių sutvarkymą (institucijos vertinimu, šie patvirtinimai laikomi netekusiais galios). Todėl Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018-02-23 rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 konstatuota, kad Pareiškėjas laikomas nevykdančiu atliekų tvarkymo užduoties ir dėl minėtų patvirtinimo pripažinimo negaliojančiais privalo iki 2018-04-20 apskaičiuoti ir sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad sprendimo dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimo akto tvirtinimo įsiteisėjimas nėra esminė aplinkybė Pareiškėjo apmokestinimui, todėl Rašto ir VšĮ „Žaliasis taškas“ atžvilgiu priimto sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo pagrindu atliko Pareiškėjo planinį patikrinimą ir surašė 2018-08-31 Patikrinimo aktą, kuriuo papildomai apskaičiavo Pareiškėjui mokėtiną 24215 Eur mokestį už aplinkos teršimą (už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį).

Pagal MATĮ 4 straipsnio 3 dalį mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai. MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį“. Atitinkama nuostata yra įtvirtinta PPATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Tai reiškia, kad norėdamas pasinaudoti teise į šią lengvatą mokesčių mokėtojas turi įvykdyti vieną sąlygą – pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Taigi, MATĮ teisę į lengvatą sieja su dokumentų pateikimu, o ne su operatoriaus veiksmais naudojant ar perdirbant atliekas ar gamintojo / importuotojo veiksmais, atliktais įsitikinti, kad dokumentus gamintojui / importuotojui išdavęs asmuo įvykdė dokumentuose nurodytus veiksmus. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad dokumentus jam išduodantis asmuo ir / ar jo subrangovas, pareigų nevykdo. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad toks pareigų nevykdymas buvo tyčinis ir Pareiškėjas kaip nors prie to prisidėjo. Papildomai nori pažymėti, kad mokesčių mokėtojo teisės į tam tikrą lengvatą, kai mokėtojas turi visus įrodymus, būtinus lengvatai taikyti, yra siejamas su paties mokesčių mokėtojo tyčia ar nerūpestingumu. Atkreiptinas dėmesys, kad MATĮ, PPATĮ ar kiti teisės aktai taip pat nenustato solidarios gamintojo / importuotojo atsakomybės (įskaitant mokestinę) už faktinį pakuočių atliekų sutvarkymą, kai paaiškėja, kad operatorius, įsipareigojęs atlikti pakuočių atliekų sutvarkymą ir išdavęs tokį sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, faktiškai šios paslaugos neatliko. Šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nei analizuotos, nei nustatytos, todėl ir netaikyti lengvatos Pareiškėjo atžvilgiu, remiantis tuo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašė dokumentus pagal UAB „Metrail“ jai pateiktus patvirtinimus (t. y. veiksmus asmens, nesančio šiame ginče analizuojamų santykių dalimi) nėra teisėto pagrindo.

Skunde pažymima, kad Pareiškėjas 2013-2015 m. ne tik gavo minėtus patvirtinimus iš VšĮ „Žaliasis taškas“, bet juos gavo sumokėjęs VšĮ „Žaliasis taškas“ už pakuočių atliekų sutvarkymą, t. y. Pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs ATĮ ir PPATĮ nustatytas pareigas apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį. Pažymėtina, kad Pareiškėjo prievolės (papildomų kaštų) nukreipimas į VšĮ „Žaliasis taškas“ nėra įmanomas, nes juridiškai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą nėra nuginčyti. Tai reiškia, kad ginčijamo mokesčio apskaičiavimo atveju Pareiškėjui Sprendimu nustatoma dviguba pareiga – negrąžinami mokėjimai už atliekų sutvarkymą VšĮ „Žaliasis taškas“ ir mokestinė prievolė už aplinkos teršimą preziumuojant, kad Pareiškėjas nevykdė savo pareigos pateikti atliekų tvarkymo organizacijos išduodamus dokumentus, patvirtinančius pakuočių atliekų sutvarkymą ir Pareiškėjo apmokėjimą už šią paslaugą. Šiuo atveju apskaičiuotas mokestis (24215 Eur) gerokai viršija Pareiškėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ per 2013-2015 m. sumokėtą ir taip Pareiškėjui didelę sumą už žaliavų sutvarkymą (15785,34 Eur), nors nei vienos iš šių sumų Pareiškėjas negalės atgauti, kadangi dėl analizuojamos situacijos nebuvo nei Pareiškėjo, nei VšĮ „Žaliasis taškas“ kaltės. Patikrinimo aktas Pareiškėjo atžvilgiu surašytas 2018-08-31, skundžiamas Sprendimas – 2018-10-26. Šiuose dokumentuose AAD apskaičiuoja Pareiškėjui mokestį už aplinkos teršimą pateikdama nuorodą į minėto įsakymo Nr. D1-213 nebegaliojančias nuostatas (17.2 punktą, kuris būtent ir nustatė reikalavimą gamintojui ar importuotojui sumokėti mokestį, kai mokesčių administratorius panaikina operatoriaus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą). Minėtai teisės normai esant panaikintai, neegzistuoja jokia teisės norma, leidžianti AAD ar kitai institucijai perkelti mokesčio už aplinkos teršimą prievolę mokesčių mokėtojui, turinčiam visus įstatymuose nurodytus dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą už atliekų sutvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad AAD apskaičiavo mokestį vadovaujantis nebegaliojančiomis teisės nuostatomis, šiam mokesčių administratoriui praeityje, bet ne Patikrinimo akto ir Sprendimo surašymo dieną, suteikusiomis teisę nustatyti papildomą mokestinę prievolę, lemia, jog Sprendimas yra pripažintinas neteisėtu (negaliojančiu), nes negalėjo būti surašytas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti būtent jai teisės aktais pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas. Taip pat žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų ji, jei 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos. Pakuočių atliekos turi būti sutvarkytos realiai, laikantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) reikalavimų, o ne vien formaliai išrašant sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, neįsitikinus ir neužtikrinus faktinio 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduoties įvykdymo. Teigia, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą. Tačiau, kai dokumentai, kuriais pareiškėja grindžia savo teisę į mokesčio lengvatą, yra sunaikinami, pareiškėja netenka teisės į mokesčio lengvatą. Nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Atsakovas pažymi, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjai nėra taikoma sankcija, jai tiesiog nurodyta sumokėti mokestinę prievolę. Nurodo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti Patvirtinimai pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. -19.3-2 priėmimo metu). Taigi Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Pažymi, kad pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą.

Departamentas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi pakeitė Regionų administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą. Panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Dėl to atsakovas atlikto apskaičiuoto mokesčio pareiškėjai perskaičiavimą, atsižvelgiant į 2025 m. liepos 2 d. LVAT nutartį eA-191-624/2025. Po atlikto perskaičiavimo pareiškėjai ginčijamu sprendimu patvirtintas 24215 Eur mokestis mažintinas iki 24042 Eur.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepimo nepateikė, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas A. K. pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas tarp šalių kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-10-26 sprendimo Nr. 159 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.

Vykdydama teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino dalį VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinių pakuočių atliekų kiekio šiais mokestiniais laikotarpiais:

1) 2013 m. – 2,733 t (Patvirtinimas Nr. 1314VI0230-4687-2440);

2) 2014 m. – 8,827 t (Patvirtinimas Nr. 1414VI0001-4687-2440);

3) 2015 m. – 0,676 t (Patvirtinimas Nr. 1514VI0001-4687-2440).

Departamentas 2018 m. gruodžio mėn. atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės) pakuotės apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2013–2015 metus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2013–2015 m. dalinai neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties. Pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už atskirus 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 7 straipsnio 3 dalį, MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 24215 Eur.

Departamentas 2018-10-26 sprendimu Nr. 159 skundžiamu sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, patvirtino 2018-08-31 patikrinimo aktą Nr. K-52.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687) pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paliko nepakeistą.

Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, 2025 m. lapkričio 17 d. teismui pateikė duomenis, kad po Departamento atlikto perskaičiavimo pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 24042 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.

Dėl atsakovo kompetencijos pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti panaikintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, redakcija galiojo iki 2018 m. birželio 21 d. Aprašas priimtas, be kita ko, vadovaujantis ATĮ 34²⁵ straipsnio 1 dalimi. 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-833 (TAR, 2017, Nr. 2017-16092) nustatyta, kad 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą išrašomi, ataskaitos apie išrašytus 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą teikiamos pagal iki įsakymo Nr. D1-833 įsigaliojimo galiojančią tvarką. 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-971 (TAR, 2018, Nr. 2018-18671) nustatyta, kad įsakymo Nr. D1-971 1 punkto nuostatos taikomos išrašant 2018 metų laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 2 straipsnio 30 dalyje sąvoka „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apibrėžiama kaip „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.“ Pastebėtina, kad PPATĮ 2 straipsnio 11 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu analogiškai buvo apibrėžiama ir sąvoka „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“. Taigi įstatymų leidėjas toje pačioje sąvokoje (ją apibrėždamas) vartoja tiek žodį „įrodantys“, tiek žodį „patvirtinantys“.

Šiame kontekste aktualūs LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateikti išaiškinimai dėl „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvokos teisinio turinio. Nors pastarojoje byloje buvo tirtas vėlesnės redakcijos Aprašo 53 ir 54 punktų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų gamintojams bei importuotojams pripažinimą išrašytais neteisėtais ir negaliojančiais, teisėtumas, esminės įstatymų normos, kuriomis vadovavosi teismas atskleisdamas „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvoką, išliko nepakitusios.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pažymėjo, kad „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ bei „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ yra specialiosios ATĮ bei PPATĮ vartojamos sąvokos, todėl jas vertinti reikia sistemiškai kartu su kitomis šių įstatymų nuostatomis. Analizuojant šias sąvokas taip pat būtina atsižvelgti į nurodytų įstatymų tikslus ir jais reglamentuojamų teisinių santykių visumą, įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumą. Atitinkamai įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (ATĮ, PPATĮ, MUATĮ) žodžiai „įrodantys“ ir „patvirtinantys“ įstatymų leidėjo iš esmės vartojami kaip sinonimai, įstatymuose atskirai nedetalizuojant, kokios konkrečiai formos dokumentai laikomi atliekų sutvarkymą įrodančiais (patvirtinančiais) dokumentais. Tuo tarpu loginė ir lingvistinė minėtų teisės aktų nuostatų analizė, vertinant jas kitų aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų visumos kontekste ir atsižvelgiant į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šiuose įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Sistemiškai vertinant ATĮ, PPATĮ bei MUATĮ nuostatas, toks aiškinimas yra pagrįstas tuo, kad šiais įstatymais, inter alia (be kita ko), reglamentuojami tiek individualaus, tiek kolektyvinio atliekų tvarkymo atvejai, o tai lemia ir skirtingą tokių dokumentų išdavimo tvarką. Todėl, nesant kitų (specialių) įstatymų nuostatų, atsižvelgiant į individualaus ir kolektyvinio atliekų tvarkymo specifiką, vertintina, jog minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nurodytas vertinamų sąvokų aiškinimas užtikrina įstatymų leidėjo nustatyto analizuojamų teisinių santykių reguliavimo nuoseklumą (neprieštaringumą) ir vidinę darną (vientisumą), o priešingas minėtų įstatymų nuostatų vertinimas (aiškinimas) ir tokiu aiškinimu pagrįstas jų taikymas, neatliekant sisteminio šių sąvokų turinio vertinimo aktualių teisės aktų nuostatų visumos kontekste, būtų nelogiškas, prieštarautų protingumo kriterijui, neatitiktų sisteminio aiškinimo ir akivaizdžiai būtų nesuderinamas su kitomis nurodytų įstatymų nuostatomis. Be to, priešingas aiškinimas neatitiktų pačios atliekų tvarkymo sistemos paskirties ir logikos, iš esmės galėtų lemti skirtingą individualiai ir kolektyviai atliekas tvarkančių gamintojų ir importuotojų vertinimą, paneigtų vieną iš įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, kadangi nebūtų užtikrinamas veiksmingas atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas.

Minėtoje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ bei PPATĮ. Nors atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai formaliai (t. y. formos prasme) gali būti laikomi skirtingais dokumentais, tačiau savo turiniu ir esme šie dokumentai yra itin glaudžiai susiję – jie skirti patvirtinti atliekų sutvarkymą. Kitaip tariant, licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Išdėstytų argumentų kontekste išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimus, priėmė 2002 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1691 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“ (2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 775 redakcija), kurio 1.8.5 papunkčiu įgaliojo Aplinkos ministeriją nustatyti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiame nutarime eksplicitiškai nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis ATĮ 2 straipsnio 30 dalimi, kurioje, kaip minėta, įtvirtintas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apibrėžimas, pagal minėtame sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktą išaiškinimą apimantis ir licencijuotų organizacijų išrašomus patvirtinimus. Atitinkamai, Aplinkos ministerijai, inter alia, įgyvendinant šiuos Vyriausybės nutarimu jai suteiktus įgaliojimus, buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas. Jo 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu, be kita ko, turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimu iš esmės numatyta analogiška tvarka, t. y. 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), kurios savo pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos patvirtinimą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – patvirtinimas).

Departamento sprendimu neteisėtais pripažinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti 2013–2015 m. Šiuo aspektu jau minėta, kad 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d., t. y. iki įsigaliojant Aprašo pakeitimams, VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju, atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas.

Dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis PPATĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. MUATĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalimi gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. MUATĮ 9 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 ir 38 dalimis, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkant patiems arba perduodant jas teisę tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavedant pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai, tapus tokios organizacijos dalyviu arba veikiant sutartiniais pagrindais).

Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Minėtose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Iš MUATĮ nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl, taikant MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija), nagrinėjamu atveju būtent pareiškėja turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, pateikdama duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.

Įvertinus LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutarties išvadas, nebėra ginčo, kad yra pripažinti negaliojančiais VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išduoti 2013 m. patvirtinimas dėl 2,733 t metalinių pakuočių kiekio, 2014 m. patvirtinimas dėl 8,827 t metalinių pakuočių kiekio, 2015 m. patvirtinimas dėl 0,676 t metalinių pakuočių kiekio. Dėl to pareiškėja neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013–2015 m. pilnai įvykdyta, nes ji šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuočių atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą, pareiškėja taip pat nepateikė tokių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti už 2013–2015 m. negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad kolektyvus atliekų tvarkymas neatleidžia pakuočių gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose nustatytų pareigų. Pažymėtina, kad jokiais nacionaliniais mokesčių įstatymais nenumatyta, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai, kaip antai VšĮ „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp pastarųjų subjektų ir pareiškėjos susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai ir aplinkybė, kad jie (VšĮ „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Teismas pažymi, jog sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija. Kadangi pakuotės 2013–2015 m. visa apimtimi liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas mokestis už į rinką išleistą deklaruotą pakuočių kiekį pareiškėjai, kuri nepagrįstai pasinaudojo mokesčio lengvata.

Pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti laikoma pagrindu atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (ar jo dalies) mokėjimo arba remtis ja kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), jei nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.

Taigi byloje nustatyta, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), kad visos metalinių pakuočių atliekos už 2013–2015 m. yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėja 2013–2015 m. įvykdė metalinių pakuočių atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, pareiškėja iki Departamento patikrinimo akto surašymo ir 30 d. po jo gavimo nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 m. Dėl to darytina išvada, kad mokestis už aplinkos taršą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 m. apskaičiuotas pagrįstai. Pažymėtina, kad Departamentas perskaičiavo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius, kuri po perskaičiavimo yra 24042 Eur. Pareiškėja dėl perskaičiuotos mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) 2013–2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tuo, kad ji pakuočių tvarkymo organizacijai perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis. Teisės aktais nenumatyta, kad pakuočių gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti kitiems asmenims įstatymuose jam įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėjimo. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013–2015 m. priskaičiavo mokėtiną mokestį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtinta 24215 Eur mokesčio suma, keistina, sumažinant mokestį iki 24042 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trukmė“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 159 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 24215 Eur mokesčio sumą iki 24042 Eur.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trukmė“ skundą likusioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė Andrulytė Žanas Kubeckas Rasa Milvydaitė