Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-15 · Administracinė byla Nr. AS-502-42-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-09-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
AS-502-42-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02438-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
R. A.
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS502-42/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02438-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas R. A. 2012 m. rugsėjo 21 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko A. N. 2012 m. gegužės 9 d. vienasmenišką atsakymą Nr. 17P-251-(7.4.8) „Dėl Jūsų prašymo“ ir įpareigoti atsakovą nagrinėti 2012 m. balandžio 10 d. jam pateiktą prašymą iškelti drausmės bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui Ričardui Piličiauskui. Pareiškėjas taip pat prašė išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2), pakeistų Teisėjų tarybos 2009 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 13P-106-(7.1.2) ir Teisėjų tarybos 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 13P-77-(7.1.2), 41 punkto normos, kad Komisijos priimti sprendimai neskundžiami, ta apimtimi, jog ji apima ir normą, kad neskundžiami ir Komisijos pirmininko priimti sprendimai, teisėtumo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi bei Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2) patvirtintais Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), nurodė, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra priskirtinos viešojo administravimo subjekto funkcijos. Pareiškėjo reikalavimas negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Be to, pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos Nuostatų 41 punktą, komisijos priimti sprendimai neskundžiami. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, teismai negali vertinti Komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat negali įpareigoti ją atlikti kokius nors veiksmus. Dėl to, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir tenkinti jo skundą.

Nurodo, jog teisėja, sprendusi jo skundo priėmimo klausimą, yra šališka, kadangi ši teisėja, kartu su kitais teisėjų kolegijos nariais, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2936-168/2012 nutraukė bylą pagal pareiškėjų R. A. ir L. S. skundą. Dėl šių aplinkybių teisėja privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjo skundo priėmimo klausimo. Pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2), pakeistų Teisėjų tarybos 2009 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 13P-106-(7.1.2) ir Teisėjų tarybos 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 13P-77-(7.1.2), 41 punkto normos, kad Komisijos priimti sprendimai neskundžiami, ta apimtimi, jog ji apima ir normą, kad neskundžiami ir Komisijos pirmininko priimti sprendimai, teisėtumo. Pareiškėjo manymu, jis prašymu Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iniciavo viešojo administravimo procedūrą, priskirtiną ginčų dėl individualių administracinių aktų teisėtumo kategorijai, kurie gali pareiškėjui sukurti, pakeisti ar panaikinti subjektines teises, taip pat ginčų kategorijai dėl subjektų atsakymų į asmenų kreipimusis dėl institucijos veiklos, pasiūlymus, informacijos teikimą apie valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens interesų ir teisių pažeidimu, priskirtinų viešojo administravimo subjekto veiksmams, kurių teisėtumo tyrimas patenka į administracinių teismų kompetenciją. Pažymėjo, jog teismas nenurodė į kokią instituciją pareiškėjas turi kreiptis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. A. 2012 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai prašymą iškelti drausmės bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui Ričardui Piličiauskui, priėmusiam 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria sudaryta teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2004-437/2010, nagrinėti. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 17P-251-(7.4.8) grąžino pareiškėjui prašymą nenagrinėtą. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija neturi teisės spręsti su teisingumo vykdymu susijusių klausimų, kištis į teisėjų procesinę veiklą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, susipažinęs su prašymu, nustatė, kad iš esmės pareiškėjas skundžiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Ričardo Piličiausko procesine veikla, priimant ir paskiriant teisėjų kolegijai nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą.

Pareiškėjas R. A. nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimus: 1) panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko A. N. 2012 m. gegužės 9 d. vienasmenišką atsakymą Nr. 17P-251-(7.4.8) „Dėl Jūsų prašymo“; 2) įpareigoti atsakovą nagrinėti 2012 m. balandžio 10 d. jam pateiktą prašymą iškelti drausmės bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui Ričardui Piličiauskui.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Įvertinusi viešojo administravimo santykių sampratą ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos kompetencijos pobūdį vykdant Teismų įstatymu jai deleguotas funkcijas – klausimų, susijusių su drausmės bylų iškėlimu teisėjams nagrinėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas pareiškėjo ginčijamą sprendimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir priimdamas tokio pobūdžio aktą nevykdė viešojo administravimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str.). Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A520-696/2013. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas negali būti vertinamas kaip viešojo ar vidaus administravimo subjektas, kurio priimami sprendimai yra skundžiami administraciniam teismui. Administraciniam teismui nesuteikti įgalinimai nagrinėti klausimų, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai, pirmininkas tinkamai atlieka Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatuose nustatytas funkcijas, tinkamai organizuoja institucijos darbą, įgyvendina numatytus uždavinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A520-696/2013.)

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Konstatuotina, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko sprendimas, kurį ginčija pareiškėjas, nesukelia teisinių pasekmių, nedaro tiesioginio poveikio asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pažymėtina, jog pareiškėjo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamos bylos, byloje buvo taikoma ne ta pati teisė, todėl administracinėje byloje Nr. A438-1422/2011 pateikti išaiškinimai neturi precedento galios nagrinėjamai bylai.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai yra neskundžiami, todėl nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, jog teismas nenurodė į kokią instituciją pareiškėjas turėtų kreiptis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad teisėja, nagrinėjusi bylą, turėjo išankstinį nusistatymą, buvo suinteresuota bylos baigtimi, kad yra kitos prielaidos, kurios kelia abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Teisėjos atlikti procesiniai veiksmai, priimti sprendimai, su kuriais nesutinka pareiškėjas, nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikia konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėja buvo šališka, suinteresuota bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2), pakeistų Teisėjų tarybos 2009 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 13P-106-(7.1.2) ir Teisėjų tarybos 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 13P-77-(7.1.2), 41 punkto normos, kad Komisijos priimti sprendimai neskundžiami, ta apimtimi, jog ji apima ir normą, kad neskundžiami ir Komisijos pirmininko priimti sprendimai, teisėtumo. Susipažinus su prašymo turiniu galima spręsti, kad pareiškėjas šiuo prašymu siekė, jog teismas tirtų norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia administracine byla. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teisėjų kolegija vertina, jog prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ryšium su individualia administracine byla priėmimo klausimo neišsprendimas šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Konstatavus, jog pareiškėjo pateiktas skundas nenagrinėtinas teisme, neliko teisinio pagrindo ir prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimui, kadangi pagal ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktą toks prašymas atmetamas, kai jis nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė