Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rita Bilevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-601-337/2011

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. išteisintas iš kaltinimo pagal LR BK 202 str. 1 d. ir LR BK 178 str. 3 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Civilinių ieškovų: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Panevėžio apygardos Vyriausiojo prokuroro civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. pagal LR BK 202 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-29, nuo 1999-12-16 nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., tyčia, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neteisėtu būdu bei neturėdamas leidimo ir pažeisdamas 1995-07-05 Nr. I-1034 LR „Žemės gelmių įstatymo“ (2004-11-02 įstatymo redakcija Nr. IX-2516) 2 str., kuris numato, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 str. 1d., kuri numato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 str. 4d., kuri numato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius; 13 str. 3d., kuri numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius; 13 str. 5 d., kuri numato, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, „Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių“ patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. vasario 11d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 str., kuris numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis, t.y., neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – smėlį, žvyrą, gruntsmėlį (smėlingą gruntą) ir gruntą, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, o pasinaudodamas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003-01-15 išduotu statybos leidimu Nr. 45.20030003 A. U. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kasti 4800 m³, 120 m bendrojo ilgio ir 40 m skersmens kūdrą, 2006-05-22 sudarydamas paslaugų teikimo sutartį Nr. 2006-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus S. G., kurioje nurodoma, kad smėlis ir žvyras už atliktas paslaugas yra pateikiamas paslaugos teikėjui, 2007-05-06 sudarydamas transporto priemonių paslaugų teikimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioms pagal sudarytas sutartis panaudojus savo techniką bei darbo jėgą ir kasimo būdu iškasus valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 987 m³ žvyro, 10895 m³ smėlio, 42139,58 m³ gruntsmėlio ir 11174 m³ grunto - jis juos pardavė už 1027853,68 Lt:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 25 PVM sąskaitas- faktūras už 876157,60 Lt:

- pagal 2006-04-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0001- 86 m³ žvyro ir 180 m³ smėlio už 3646,2 Lt;

- pagal 2006-07-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0002 – 113 m³ žvyro ir 296 m³ smėlio už 5492,90 Lt;

- pagal 2006-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0003 – 438 m³ smėlio-žvyro mišinio ir 900 m³ grunto už 7582,68 Lt;

- pagal 2006-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF004 – 3964 m³ smėlio, 133 m³ žvyro ir 12 m³ grunto už 76113,54 Lt;

- pagal 2006-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF005 -1107 m³ smėlio, 7 m³ žvyro ir 5092 m³ grunto už 51501,10 Lt;

- pagal 2006-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF006 - 1826 m³ smėlio už 36614,22 Lt;

- pagal 2006-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF007 – 974 m³ smėlio ir 30 m³ grunto už 23079,62 Lt;

- pagal 2007-01-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF008 – 1401 m³ gruntsmėlio už 28050,96 Lt;

- pagal 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF009 – 2097 m³ gruntsmėlio už 21546,80 Lt;

-pagal 2007-02-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF010 – 2045,58 gruntsmėlio už 43448,12Lt;

- pagal 2007-03-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF011 – 1656 m³ gruntsmėlio už 39081,60 Lt;

- pagal 2007-03-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF012 – 1000 m³ gruntsmėlio, 80 m³ smėlio ir 75 m³ žvyro už 27700,50 Lt;

- pagal 2007-04-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF013 – 2572 m³ gruntsmėlio ir 98 m³ smėlio už 63012,00 Lt;

- pagal 2007-04-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF014 – 2000 m³ gruntsmėlio už 47200,00 Lt;

- pagal 2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF015 -260 m³ gruntsmėlio ir 60 m³ smėlio už 38232,00 Lt;

- pagal 2007-05-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF016 – 2446 m³ gruntsmėlio už 34635,36 Lt;

- pagal 2007-06-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF017 – 1426 m³ gruntsmėlio ir 90 m³ smėlio už 21466,56 Lt;

- pagal 2007-06-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF018 – 1370 m³ gruntsmėlio ir 50 m³ smėlio už 20107,20 Lt;

- pagal 2007-07-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF019 – 1646 m³ gruntsmėlio, 168 m³ smėlio ir 36 m³ žvyro už 26196,00Lt;

- pagal 2007-07-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF020 - 1600 m³ gruntsmėlio už 22656,00 Lt;

- pagal 2007-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF021 – 1324 m³ gruntsmėlio 410 m³ smėlio ir 170 m³ žvyro už 26960,64 Lt;

- pagal 2007-08-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF022 – 1700 m³ gruntsmėlio už 24072,00 Lt;

- pagal 2007-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF023 – 1612 m³ gruntsmėlio ir 378 m³ smėlio už 28178,40 Lt;

- pagal 2007-09-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF024 - 1678 m³ gruntsmėlio už 23760,48 Lt;

- pagal 2007-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF025 – 297 m³ žvyro, 662 m³ gruntsmėlio, 380 m³ smėlio ir 5140 m³ grunto už 37155,84 Lt;

- pagal 2007-10-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF026 - 1200 m³ gruntsmėlio už 16992 Lt;

- pagal 2007-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF027 – 1390 m³ gruntsmėlio ir 270 m³ smėlio už 23505,60 Lt;

- pagal 2007-11-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF028 – 1606 m³ gruntsmėlio už 22740,96 Lt;

- pagal 2007-12-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF029 – 812 m³ gruntsmėlio, 126 m³ smėlio ir 42 m³ žvyro už 13876,80 Lt;

- pagal 2007-12-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF030 - 668 m³ gruntsmėlio už 9458,88 Lt;

- pagal 2008-01-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF031 – 602 m³ gruntsmėlio ir 28 m³ žvyro už 8920,80 Lt;

- pagal 2008-02-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF032 – 224 m³ gruntsmėlio už 3171,84Lt

ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 6 PVM sąskaitas- faktūras už 151696,08 Lt:

- pagal 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF15 – 1311 m³ gruntsmėlio už 27845,64 Lt;

- pagal 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF16 – 1534 m³ gruntsmėlio už 32582,16 Lt;

- pagal 2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF20 – 1130 m³ gruntsmėlio už 24001,20 Lt;

- pagal 2007-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF021 – 1400 m³ gruntsmėlio už 29736,00 Lt;

- pagal 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF024 – 539 m³ gruntsmėlio už 11448,36 Lt;

- pagal 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF026 – 1228 m³ gruntsmėlio už 26082,72 Lt.

A. U. pagal LR BK 178 str. 3 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-29, iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kuriame esantys žemės gelmių ištekliai pagal 1995-07-05 LR „Žemės gelmių įstatymo“ Nr. I-1034 2 str., kaip viena iš sudėtinių žemės gelmių sausumoje dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos jam suteiktos teisės naudoti jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1d., neturėdamas leidimo naudoti jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius ir nesudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties, iškasdamas, išveždamas ir už 1027853,68 Lt parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, pagrobė didelės vertės svetimą - Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 987 m³ žvyro, kurio vertė 7017,76 Lt, 10895 m³ smėlio, kurio vertė 75684,41 Lt, 42139,58 m³ gruntsmėlio, kurio vertė 301407,88 Lt ir 11174 m³ grunto, kurio vertė 79175,9 Lt, tuo padarydamas 463285,95 Lt žalą Lietuvos Respublikos valstybei.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują nuosprendį - A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 202 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir jį nuteisti: pagal LR BK 202 str. 1 d. – 95 MGL (12350 Lt) dydžio bauda, pagal LR BK 178 str. 3 d. – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį 1702,40 Lt, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį 19158,88 Lt ir Panevėžio apygardos Vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį 463285,95 Lt tenkinti pilnai ir iš A. U. priteisti šias sumas už valstybei padarytą žalą.

Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. U. statybos leidimas Nr. 45.20030003 buvo išduotas 2003 m. sausio 15 d. 4800 m2 dydžio kūdros kasimui (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone ir, kad pagal Lietuvos Geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 2008-09-11 raštą Nr. 1.7 – 2365 bendras kasybos darbais pažeistas plotas 1,7 ha.

Teigia, kad teismas konstatavo, kad A. U. turėjo tikslą - tik iškasti kūdrą, bet nepasisakė dėl A. U. parodymų duotų teisme, kad buvo tiesiami keliai jo sklypo ribose, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, t.y. nutraukus gamtos išteklių kasimą jam priklausančiame žemės sklype, jis nebeūkininkauja, augalininkyste, uogų auginimu nebeužsiima, kas rodo, kad kūdros kasimas buvo tik priedanga ištekliams išgauti.

Teismas neįvertino liudytojų J. G., R. K. parodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasė pagal A. U. pažymėtas ribas. Vykdant kasimo darbus būdavo ir pats A. U., jis žymėdavosi kiekius kurie buvo iškasami ir išvežami. Vėliau kiekiai buvo suderinami pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. U. paskaičiuotus kiekius, tada suderinus kiekius buvo išrašomos sąskaitos. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo sąskaitas A. U. dėl įrengimų nuomos ir kasimo darbų, o A. U. pateikdavo sąskaitas dėl grunto. Apsikeitus sąskaitomis būdavo surašomas tarpusavio užskaitymo aktas dėl įsiskolinimo už transportą bei gruntą. Jokiais leidimais tam, kad būtų galima vykdyti kasimo darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirūpinti ūkininkui A. U. įsipareigojusi nebuvo. A. U. sakė, kad reikia daryti karjerą, davė sutikimą gręžiniams atlikti.

Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. U. leido gruntą išvežti už sklypo ribų, nes buvo sudarytos tokios sutartys. Taip pat nebuvo įvertinti G. G. parodymai, kad norint verstis ūkine - komercine veikla reikėjo įsirengti karjerą, norėdamas išvežti gruntą, A. U. turėjo steigti uždarąją akcinę bendrovę.

Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. U. suvokė, kad neteisėtai verčiasi ūkine veikla, t.y. versliškai vykdo ūkinę veiklą, neturėdamas tam reikalingo leidimo, ir, siekdamas iš tos veiklos gauti pajamų ir išvengti nemažų išlaidų, taip pat laiko sąnaudų, susijusių su leidimo gavimu, norėjo taip veikti. Neįsteigdamas uždarosios akcinės bendrovės tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl geologinės žvalgybos ir karjero darymo.

Nurodo, kad teismas neįvertino specialistės R. P. parodymų, jog tai, kad A. U. pardavė gruntą, rodo sąskaitos - faktūros. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ūkininkas A. U. 2006-2007 metais, parduodamas valstybinius gamtos išteklius, gavo 871062,44 Lt (742506,44+128556,00) pajamų. Šias pajamas ūkininkas A. U. deklaravo pavėluotai, tik prasidėjus tyrimui 2008 m. birželio 16 d. Prokurorės nuomone, šios aplinkybės paneigia teismo motyvus, kad atsiskaitymo tvarka pagal rangos sutartis buvo mainai, kad A. U. neketino grunto parduoti. Nurodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kūdros darbo projektą, iškastas gruntas turėjo būti panaudojamas privažiavimo kelio paaukštinimui, bet ne pardavimui. A. U. bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 66681,58 kubinius metrus gamtos išteklių (žvyro, smėlio, gruntsmėlio ir grunto) už 1027853,68 Lt ir tai patvirtina sąskaitos faktūros.

Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos 1991 m. kovo 21 d. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymu Nr.I-1163 bei jo 2006 m. gegužės 25 d. Mokesčių už gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymu Nr.X-616, tyrimo metu buvo nustatyti A. U. išgaunamų gamtos išteklių mokesčio tarifai, nustatyti indeksai ir nustatyta, kad ūkininkas A. U. už išgautus ir parduotus valstybinius gamtos išteklius per 2006-2007 metus nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo 19158,88 Lt gamtos išteklių mokesčio. Ūkininko A. U. parduotas smėlio, žvyro, gruntsmėlio kiekis, gautos pajamos, pardavus valstybinius gamtos išteklius nustatyti specialisto 2008-07-28 išvada Nr. 5-5/52. Teigia, kad byloje įrodyta, kad A. U. padaryta veika atitinka objektyviuosius svetimo turto pagrobimo požymius (BK 178 str.). Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad byloje turi būti įrodomas išvežto grunto kiekis ir tik pagal jį gali būti paskaičiuojama vertė, pagrobto turto vertė tapatinama su rangos sutartyje numatyta darbų kaina, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad A. U., nebūdamas žemės gelmių savininku, laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-01, iš jam priklausančio sklypo, iškasė žemės gelmių išteklius - 1425 m³ žvyro, 10502 m³ smėlio, 44434,58 m3 gruntsmėlio ir 11174 m3 grunto, kurio vertė pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras yra 1027853,68 Lt, o pagal 1995-12-14 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 198 patvirtintą metodiką, kurioje nustatyta, kad 1 m3 vertė yra 5 Lt, ir kuri indeksuojama pagal statistikos departamento patvirtintus aplinkosauginių mokesčių indeksavimo koeficientus yra 463285, 95 Lt (prokuroro civilinis ieškinys, dėl techninių ir skaičiavimo klaidų nurodytos sumos 461095,95 Lt, 480151,60Lt yra neteisingos). Teismas nuosprendyje nurodė, kad iškasto ir išvežto grunto vertė turi būti apskaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str., kur nustatyta, kad už nedeklaruotą ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Remiantis byloje esančiais dokumentais (specialisto išvada, sąskaitomis - faktūromis) galima apskaičiuoti, pagal šio įstatymo 1,2,3,4 prieduose nustatytus tarifus, dauginant juos iš koeficiento 10, taikant indeksavimo koeficientus, iškasto ir išvežto grunto vertę 194855,28 Lt. Nuostoliai padaryti gamtai apskaičiuoti vadovaujantis „Nuostolių padarytų gamtai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika“ patvirtinta Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 1995-12-14 įsakymu Nr. 198. Paskaičiuota žala gamtai sudaro 1702,40 Lt.

Nurodo, kad teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis pats iškasti kūdros negalėjo, tam pasitelkė trečiuosius asmenis, su kuriais sudarė rangos sutartis ir numatė, kad už kūdros kasimo darbus atsiskaitoma suteikiant teisę išsivežti iškastą gruntą. Tačiau teismas, vertindamas surinktus įrodymus neatsižvelgė į aplinkybes, jog 2006-05-22 Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2006-01 nurodyta, kad karjero savininkas A. U. (toliau vadinama Užsakovu) ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (toliau vadinama Vykdytoju), patvirtino bei garantavo, kad turi pilną teisę (t.y. yra gavusios visas teisės aktų nustatytas licencijas, leidimus ir pan.) ir įgaliojimus sudaryti sutartį bei prisiimti ir laikytis visų įsipareigojimų numatytų sutartyje. 2007-05-03 ir 2008-05-06 Transporto priemonių paslaugų teikimo sutartyse nurodyta, kad ūkininkas A. U., toliau vadinamas Užsakovu, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, toliau vadinama Vykdytoju, už transporto paslaugų atlikimą Užsakovas apmoka Vykdytojui per 30 d. nuo sąskaitų - faktūrų gavimo. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad leidimas kasimo darbams privalėjo būti išduotas uždarosioms akcinėms bendrovėms, kadangi jos tiesiogiai vykdė kasimo darbus, gruntą naudojo savo ūkinėje - komercinėje veikloje, tokios nuomonės laikomasi teismų praktikoje. Tačiau grunto ištekliai gali būti naudojami tik nuosavybės ar kitais teisiniais pagrindais naudojamame žemės sklype, šiuo atveju sklypas nuosavybės teise priklauso A. U., jis sudarė rangos sutartis kasimo darbams su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, įstatymas leidžia atlikti atskirus tyrimus. Nurodo, kad ūkininkas A. U. prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdydamas ūkinę veiklą, neįsirengė karjero, negavo reikalingo leidimo (pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str.); nebūdamas žemės gelmių savininku, žemės gelmes naudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nesuteikus žemės gelmių naudojimo teisės (pažeistas Žemės gelmių įstatymo 2 str.); žemės gelmių ištekliai buvo naudojami negavus leidimo ir nesudarius su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties (pažeistas Žemės gelmių įstatymo 12 str.); neturėdamas leidimo naudoti naudingųjų iškasenų - smėlio, žvyro, gruntsmėlio, žemės gelmių išteklius naudojo ne savo ūkio reikmėms, o parduoti (nesilaikyta 2002 m. vasario 11d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 1 ir 2 punktų.). Teigia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nusikalstama veika buvo daroma sistemingai, smėlis, žvyras, gruntsmėlis buvo kasamas ir vežamas už ūkininko A. U. sklypo ribų apie du metus laiko. A. U., neturėdamas leidimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, iškasdamas valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius. A. U. padaryta veika atitinka BK 202 str. l d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nurodo, kad nebūdamas žemės gelmių savininku, neturėdamas būtino leidimo naudoti valstybei priklausančių žemės gelmių naudingas iškasenas - smėlį, žvyrą, gruntsmėlį, gruntą jas išgavo ir pardavė, t.y. be atitinkamo leidimo paėmė iš natūralios gamtinės aplinkos jos gelmėse esantį bei valstybei priklausantį turtą - naudingą iškaseną ir ją realizavo. Tokios veiklos objektas yra valstybei priklausanti nuosavybė, o dalykas - nusikaltimų nuosavybei dalykas. Todėl mano, kad A. U. padarytoje veikoje yra BK 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Nurodo, kad visi baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys, kurie buvo patikrinti ir teisiamojo posėdžio metu, paneigia nepagrįstas teismo išvadas, vertinant A. U. kaltę, todėl nuosprendis turi būti panaikintas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismo posėdyje prokurorė prokurorė bei civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisinti A. U. pagal BK 202 str. 1 d. ir BK 178 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, teismas, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog A. U. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 202 str. 1 d. ir BK 178 str. 3 d. požymių. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įvertino bylos įrodymų visumą.

Kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Pagal BK 202 str. 1 d. atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. BK 202 str. 1 d. vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pripažįstamas neteisėtu, jei tokios veiklos imamasi esant bent vienam iš alternatyvių požymių, t. y. neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, arba kitokiu neteisėtu būdu. Baudžiamoji atsakomybė už užsiėmimą komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kyla tik tada, kai šia veikla užsiimama versliškai arba stambiu mastu. Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, kitokiu neteisėtu veiklos būdu pripažįstama ir tokia veikla, kai neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymo visuma neįrodo, kad A. U. laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-29, tyčia, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos - neteisėtu būdu bei neturėdamas leidimo, naudojo žemės gelmių išteklius, o jo argumentus, kad jis vykdė kūdros kasimo darbus pagal 2003 m. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduotą 2003-01-15 statybos leidimą jam priklausančiame sklype patvirtina bylos įrodymų visuma – liudytojų J. G., R. K. parodymai, paties A. U. paaiškinimai, 2006-05-22 paslaugų sutartis, 2007-05-03 ir 2008-05-06 transporto priemonių paslaugų teikimo sutartys, kita bylos medžiaga.

A. U. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jo sklype buvo vykdomi tvenkinio kasimo darbai, nes jam kaip ūkininkui buvo reikalingas tvenkinys. Byloje apklausti liudytojai R. K. ir J. G. taip pat parodė, kad pas A. U. bendrovių UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi tvenkinio kasimo darbai, o už tvenkinio kasimo paslaugas atsiskaitoma gruntu. Tiek liudytojų parodymus, tiek A. U. paaiškinimus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2007-05-03 ir 2008-05-06 paslaugų teikimo sutartys, iš kurių matyti, kad jomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ūkininkui A. U. teikti transporto paslaugas ir nuomoti ekskavatorius (t. 2., b.l. 53, 54), 2006-05-22 paslaugų teikimo sutartis, pasirašyta tarp A. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri patvirtina, kad vykdytojas įsipareigojo iškasti užsakovui tvenkinį ( t. 2., b.l. 15-16), taip pat byloje esantis 2003-01-15 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus Statybos leidimas Nr. 45.20030003, išduotas A. U. 4800 m² dydžio kūdros kasimui (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone ( t. 1, b.l. 165).

Komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Prokurorė apeliaciniame skunde tai, jog A. U. ėmėsi neteisėtos komercinės veiklos grindžia tuo, kad A. U. pateikdavo sąskaitas dėl iškasto grunto, surašydavo tarpusavio užskaitymo aktus dėl įsiskolinimo už transportą bei gruntą, o specialistė R. P. parodė, jog tai, kad A. U. pardavė gruntą, įrodo, PVM sąskaitos – faktūros. Tačiau, tai, kad už A. U. suteiktas tvenkinio kasimo paslaugas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo atsiskaitoma iškastu gruntu, byloje nustatyta ne tik PVM sąskaitomis - faktūromis, to neginčija nei A. U., nei liudytojai R. K. ir J. G., bet nurodo, kad PVM sąskaitų-faktūrų paskirtis nebuvo įforminti įvykusį prekės pirkimą – pardavimą. Pirmosios instancijos teisme tiek A. U., tiek liudytojai R. K. ir J. G. patvirtino, kad iškastu gruntu buvo atsilyginama už suteiktas paslaugas, A. U. nurodė, kad jis jokio grunto nepardavinėjo ir pinigų negavo, dėl išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų A. U. paaiškino, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jam paaiškino, kad jų buhalterijai yra reikalingos sąskaitos – faktūros, J. G. jam taip pat nurodė, kad bendrovės buhalterijai reikia sąskaitų, dėl ko jos buvo išrašomos ( t.3., b.l. 181-189). Tai, kad su bendrovėmis, kurios teikė tvenkinio kasimo paslaugas, už suteiktas paslaugas A. U. atsiskaitė mainų forma – t.y. bendrovėms atsilygino įvairiu gruntu, tačiau jokio atlygio už tai negavo, patvirtina J. G., A. K. parodymai.

Liudytojas R. K. parodė, kad iškasė grunto tiek, kiek A. U. buvo skolingas už techniką, už gruntą užskaitė kelio darbus, technikos nuomą ( t. 3., b.l. 159-163). Taigi, R. K. aiškiai nurodė, kad iškasė grunto tiek, kiek A. U. buvo skolingas už suteiktas technikos paslaugas. Tai patvirtina A. U. nurodomą esminę aplinkybę, kad jis gruntu atsikaitė už suteiktas paslaugas ir nesiekė iš to jokios naudos, taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas susijusias su tvenkinio iškasimu bei, kad daugiau, negu buvo būtina atsiskaityti už suteiktas paslaugas grunto kasama ir išvežama taip pat nebuvo. Nors A. U. paaiškino, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos kainos yra padidintos, tačiau tiek R. K., tiek J. G., parodė, kad grunto buvo iškasta tiek, kiek A. U. buvo skolingas už suteiktas paslaugas, kita vertus, iš pačių sąskaitų faktūrų matyti, kiek ir kokio grunto bendrovės gavo už suteiktas paslaugas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad A. U. be tvenkinio kasimo ir kelio tiesimo paslaugų būtų gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitokią, finansinę naudą, nėra pagrindo konstatuoti jo veiksmuose versliškumo požymį.

Apeliaciniame skunde prokurorė akcentuoja, kad 2008-09-11 Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad bendras kasybos darbais pažeistas plotas yra 1,7 ha, o A. U. statybos leidimas buvo išduotas 4800 m² ploto kūdrai kasti. Tačiau nustatytas didesnis kūdros plotas dar nepatvirtina, kad A. U. vykdė neteisėtą ūkinę veiklą, be to iš minėto Lietuvos Geologijos tarnybos rašto matyti, kad kūdros plotas – 1,7 ha, buvo paskaičiuotas pagal kūdros ribinių taškų koordinates, tačiau norint apskaičiuoti iškastą dangos ir smėlio nuogulų kiekį, reikia atlikti markšeiderinius matavimus ( t.1., b.l. 159-160). Todėl vien didesnio tvenkinio ploto byloje konstatavimas neapibrėžia A. U. vykdytos ūkinės veiklos apimties, be to, byloje duomenų apie išgautiną grunto kiekį vykdant tvenkinio įrengimo darbus be PVM sąskaitose - faktūrose užfiksuoto iškasto ir išvežto įvairaus grunto, nėra.

Apeliacinės instancijos teismui prokurorė pateikė, duomenis apie A. U. nubaudimą administracine tvarka, tačiau A. U. 2007-03-30 taikyta administracinė atsakomybė dar neleidžia konstatuoti, kad A. U. eksploatavo ūkinės veiklos objektą. Iš 2007-03-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad A. U. buvo nubaustas bauda už tai, kad 2007-03-22 nustatyta, jog kasant kūdrą buvo nesilaikoma aplinkos apsaugos reikalavimų, o būtent: netvarkingai sandėliuojamas augalinis dirvožemis, kasimas vykdomas ne pagal projektą – išrenkamas geresnis gruntas, nesilaikoma projekte nurodytų išmatavimų ir šlaitų nuolydžių iškastas gruntas (smėlis) išvežamas į kitus objektus ( t. 3., b.l. 221-222). Kartu pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodyta, kad A. U. padaryti pažeidimai susiję būtent su kūdros kasimu.

Prokurorės apeliaciniame skunde dėl jos manymu nepagrįsto A. U. išteisinimo pagal BK 178 str. 3 d. ir jo kaltės padarius BK 178 str. 3 d. numatytą veiką nurodoma tai, kad A. U., nebūdamas žemės gelmių savininku ir neturėdamas būtino leidimo naudoti valstybei priklausančių žemės gelmių naudingąsias iškasenas – jas išgavo ir pardavė, t.y. be nustatyta tvarka gaunamo leidimo paėmė iš natūralios gamtinės aplinkos jos gelmėse esantį bei valstybei priklausantį turtą ir jį realizavo.

Pagal BK 178 str. 3 d. atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

A. U. pagal BK 178 str. 3 d., buvo kaltinamas tuo, kad jis iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, kuriame esantys žemės gelmių ištekliai yra išimtinė valstybės nuosavybė, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos jam suteiktos teisės naudoti jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius ir nesudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties, iškasė, išvežė ir už 1027853,68 Lt pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, t.y. pagrobė didelės vertės svetimą - Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą.

Vagystė gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad veikia prieš turto savininko valią, kad grobia svetimą turtą, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Iš byloje esančios 2006-05-22 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2006-01 matyti, kad Vykdytojas UAB ”(duomenys neskelbtini)” įsipareigoja iškasti užsakovui A. U. tvenkinį žemės plote, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., o užsakovas įsipareigoja už atliktas paslaugas pateikti vykdytojui smėlį, žvyrą iš planuojamo iškasti tvenkinio, vykdytojas įsipareigojo iškasti užsakovui tvenkinį iki 2011-06-01 ( t 2., b.l. 15-16). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas J. G. parodė, kad su A. U. sudarė sandorį dėl tvenkinio kasimo, tvenkiniui kasti leidimą A. U. turėjo, buvo sutarę, kad už tvenkinio iškasimą A. U. atsiskaitys iškastu gruntu, apie kitokį atsiskaitymą kalbos nebuvo, kalbėjo tik apie mainus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. U. jokių pinigų negavo, parodė, kad iškastą gruntą pylė A. U. žemės teritorijoje, pylė į pagriovius ( t. 3., b.l. 136-140). Iš byloje esančių 2007-05-03 ir 2008-05-06 paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad jomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ūkininkui A. U. teikti transporto paslaugas ir nuomoti ekskavatorius, o A. U. už suteiktas paslaugas atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas-faktūras per 30 dienų po jų gavimo (t. 2., b.l. 53, 54). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas minėtas sutartis pasirašęs buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. parodė, kad jis ieškojo kur padėti ardomų sandėlių statybines atliekas, sutarė su A. U. iš statybinių atliekų nutiesti kelią nuo A. U. sodybos iki žvyrkelio, A. U. reikėjo skaldos keliui. Taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. U. nuomojo techniką kelio remontui, taip pat ir tvenkinio tiesimui, todėl su A. U. sutarė, kad už kasimo ir transporto paslaugas bus atsiskaityta ne pinigais, o gruntu. R. K. parodė, kad iškasė grunto tiek, kiek A. U. buvo skolingas už techniką, už gruntą užskaitė kelio darbus, technikos nuomą, A. U. rodė leidimą ir projektą tvenkinio kasimui, taip pat parodė, kad dalį grunto panaudojo kelio dangai ( t.3., b.l. 159-163). Nors R. K. parodė, kad iškastą vežė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, gruntą vežė ir į logistikos sandėlius aplinkai tvarkyti, o J. G. parodė, kad iškastą gruntą vežė (duomenys neskelbtini), tačiau A. U. paaiškino, jog kur bendrovės išveždavo gruntą, jis nesidomėjo. Byloje duomenų, kad A. U. būtų pats kur nors išvežęs gruntą, ar to prašęs tvenkinį kasusių bendrovių ar dėl taręsis bei, kad būtų gavęs atlyginimą už iškastą ir išvežtą bei realizuotą gruntą iš minėtų bendrovių, byloje nėra. Todėl pagrindo manymui, kad iškastą gruntą, kuris nebuvo panaudotas kelio tiesimui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas už A. U. suteiktas rangos – tvenkinio kasimo bei kelio tiesimo paslaugas, A. U. turėjo tyčią pagrobti - jį realizuoti J. G. ir R. K. nurodytoms bendrovėms, į kurias jie gruntą išvežė, dėl šito A. U. tarėsi su J. G. ar R. K., nėra. Pats grunto kasimo faktas, t.y. leidimas jį kasti kitiems asmenis, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančiame sklype, net jeigu ir nebūtų sudaryta rangos sutartis, nesudaro pagrindo tokius A. U. veiksmus vertinti kaip svetimo turto grobimą bei pripažinti, jog A. U. realizavo objektyviuosius vagystės požymius. Vertinant šias aplinkybes kartu su byloje nustatytais faktais, jog A. U. ėmėsi tvenkinio kasimo darbų turėdamas tam išduotą statybos leidimą bei parengtą projektą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. U. vykdydamas kūdros kasimo darbus ir iškastą gruntą panaudodamas savo reikmėms, suprato, kad grobia svetimą turtą ir veikia prieš turto savininko valią, be to, A. U. fakto, kad mainais už suteiktas rangos paslaugas atsilygina iškasamu gruntu, t.y. mainais, neslėpė, tai buvo įforminama PVM sąskaitomis-faktūromis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. U. nepadarė veikų, turinčių BK 222 str. 1 d. ir BK 178 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių yra pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.