- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 2-296-1010/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00071-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- Šilalės rajono socialinių paslaugų namų, Šilalės rajono socialinių paslaugų namai, A. Ū.
- Išvadą teikia
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis
išvadą byloje teikiančios institucijos - Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei L. Š., tretieji asmenys Šilalės rajono socialinių paslaugų namai, A. Ū., Institucija teikianti išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. Š. ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad V. Š. nėra K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas, o K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., nėra V. Š. dukra; 2) pakeisti (duomenys neskelbtini). gimimo akto įrašo Nr. 322 grafą „duomenys apie tėvą“ pašalinant įrašą V. Š.. Nurodo, kad su L. Š. susituokė (duomenys neskelbtini)., o (duomenys neskelbtini). jų santuoka buvo nutraukta. Dar esant santuokoje (duomenys neskelbtini). gimė K. Š.. 2016 m. spalio mėnesį bendraujant su atsakove, ji informavo, kad K. Š. nėra jo dukra. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nepalaikė jokių ryšių su dukra nei vaikystėje, nei dabar.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskyrė kraujo genominę ekspertizę K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) kilmei nustatyti.
Teismui pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 116/2017 (01), kuriame nurodyta, kad V. Š. nėra K. Š. biologinis tėvas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad dėl atsakovės sveikatos būklės nėra galimybės tiksliai nustatyti kas yra mergaitės tėvas. Ieškovas su K. Š. nebendravo nuo vaikystės, t. y. nėra susiformavę tėvo ir dukters ryšiai, ekspertizė parodė, jog ieškovas nėra mergaitės tėvas.
Trečiasis asmuo Šilalės rajono socialinių paslaugų namai su ieškiniu sutiko.
Išvada teikianti institucija neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo. Nurodė, kad jiems žinoma ši šeima. Jau buvo nuginčyta kito vaiko tėvystė, gimusio atsakovei. Praeitais metais Institucija kalbėjosi su ieškovu bei siūlė kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tada ieškovas ir sužinojo, jog galbūt nėra mergaitės tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad nepilnametė K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukra, kurios gimimas buvo įregistruotas Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). gimimo įrašu Nr. 322. Pagal tai (duomenys neskelbtini) d. išduotas gimimo liudijimas, serija (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, kad siekdamos užtikrinti teisinį šeimos santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.
Civilinio kodekso 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami Civilinio kodekso 3.149 – 3.153 straipsniai nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2007, Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie duomenis vaiko gimimo įraše sužinojo 2016 m. spalio mėnesį. Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. vasario 2 d.. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 1.124-1.130 straipsniai).
Teismui pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 116/2017 (01), kuriame nurodyta, kad V. Š. nėra K. Š. biologinis tėvas.
Atsakovės L. Š. atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas nėra K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). biologinis tėvas. Institucijos teikiančios išvadą byloje Šilalės miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prašė jį tenkinti.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo oficialiai susituokusi su ieškovu, gimus jos dukrai K. Š., gimimo liudijime vaiko tėvu buvo nurodytas oficialus L. Š. sutuoktinis – ieškovas V. Š..
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas ne tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Nepilnametis vaikas K. Š. šiuo metu yra 17 metų amžiaus. Ieškovas teigia, kad jokio ryšio su K. Š. nepalaiko, jos neišlaiko ir nesidomi jo gyvenimu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti esant tarp ieškovo ir vaiko giminiškus santykius (socialinę tėvystę) taip pat nėra pagrindo. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys visiškai tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas V. Š. nėra K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas ir K. Š. gimimo liudijime esantys duomenys apie tėvą R. S. naikintini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 394, 396, 398, 399 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149, 3.150, 3.151 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovui, tiek atsakovei teikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nuginčyti gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini)., nurodytus duomenis, kad K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). išduoto gimimo liudijimo (įrašo Nr. 322, liudijimas AJ Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Įpareigoti Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame grafoje „tėvas“ išbraukti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.
Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nuginčijimą/nustatymą ir padarytų pakeitimus vaiko gimimo įraše.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.