Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9723-947/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juridiniai asmenys“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui ieškovė UAB „Juridiniai asmenys“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. R. 15 300 Eur skolą, 198,90 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarė susitarimą dėl piniginių lėšų sugrąžinimo iš laiduotojų G. B., M. V., V. Č. tarpininkaujant ieškovei – Debitorinių įsiskolinimų išieškojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) su trimis priedais prie Sutarties (priedas Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 15 procentų „sėkmės mokestį“.

3. Sutarties prieduose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, jog ieškovė ne tik susitaria su skolininkais dėl skolos sugrąžinimo bei vykdo skolų išieškojimą iš skolininkų, bet ir atlieka skolininkų mokėjimų kontrolę (Sutarties 2.13. punktas). Pasiekus susitarimą su skolininkais bei sudarius tris notarinės formos sutartis su vekseliais, didžioji darbo dalis buvo padaryta, liko tik administruoti vykdomus mokėjimus.

4. Skolininkai V. Č., G. B., M. V. 2022 m. spalio mėnesį atliko pirmąsias įmokas – sumokėjo 3 000 Eur (kiekvienas po 1 000 Eur), taigi, laikėsi ieškovės pastangomis pasiekto susitarimo ir faktiškai pradėjo grąžinti skolą.

5. Atsakovas 2022 m. spalio 17 d. el. paštu ieškovei pranešė, jog mokės ieškovei 10 procentų nuo skolininkų pervestos skolos sumos kiekvieną mėnesį. Ieškovei nesutinkant su atsakovo pozicija, atsakovas teigė, jog tai pažeidžia jo interesus ir yra nesąžininga. Vėliau atsakovas visiškai nustojo mokėti ieškovei sutartą „Sėkmės mokestį“, taip pat nustojo informuoti ieškovę apie iš skolininkų gaunamas įmokas, nors ieškovė nuolat informuodavo atsakovą apie Sutarties nuostatų sistemingą pažeidinėjimą, pvz., tai, kad, vadovaujantis Sutarties 4.3. punktu, atsakovas privalo ne vėliau nei per 2 darbo dienas informuoti ieškovę apie iš skolininkų gautas įmokas.

6. 2023 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023 buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo (sutarto „Sėkmės mokesčio“).

7. 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovas el. paštu išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nepagrįstai nurodė, jog ieškovė netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, nes skolininkai vėluoja mokėti įmokas sutartu laiku ir informavo, kad ieškovei per 30 dienų sutarties įsipareigojimų tinkamai neįvykdžius, atsakovas nutrauks Sutartį dėl ieškovės kaltės.

8. 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovė el. paštu nurodė atsakovui, jog nesutinka su atsakovo teiginiais, nes jokios ieškovės kaltės ar netinkamo Sutarties vykdymo nėra; informavo atsakovą, jog atsakovui nutraukus Sutartį, ieškovė laikys, jog atsiras sąlygos pritaikyti Sutarties 9.4. punktą – reikalauti viso atlygio.

9. 2024 m. vasario 29 d. atsakovas el. paštu išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, jog Sutartį nutraukė savo sprendimu dėl ieškovės kaltės. 2024 m. kovo 1 d. ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 9.4. punktu bei pranešimu, jog ieškovės kaltės nėra, pateikė atsakovui apmokėti sąskaitą faktūrą visam „Sėkmės mokesčiui“, atskaičius iš atsakovo gautas įmokas, t. y. 15 300 Eur sumą, kurią atsakovas turėjo apmokėti Sutarties 9.5. punkte nurodyta tvarka (per penkias darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos, tačiau to nepadarė iki šiol).

10. Kartu ieškovė nurodė, kad atsakovui skolininkai mokėjo nuosekliai iki 2024 m. sausio 8 d. Iki šios datos skolininkai iš viso atliko 46 pavedimus, o iki banko išrašo pateikimo dienos (2024 m. birželio 18 d.) skolininkai atliko 59 pavedimus. Taigi, atsakovas ir toliau gauna finansinę naudą iš ieškovės atlikto darbo. Atsakovas privalėjo ieškovę informuoti 46 kartus apie atliktus dalinius mokėjimus, tačiau atsakovas to nepadarė. Be to, ieškovė pažymėjo, jog siekiant reikalauti iš skolininkų delspinigių, būtina tiksliai žinoti, kurią dieną skolininkai sumoka įmokas ir kada jas mokėti pradelsia. Tokios informacijos, ieškovės tvirtinimu, atsakovas ieškovei neteikė. Atsakovas niekada neprašė ieškovės reikalauti iš skolininkų delspinigių, o reikalauti delspinigių iš skolininkų yra atsakovo teisė, bet ne pareiga. Be to, Sutartyje ir jos prieduose nėra nurodoma, jog ieškovė savo iniciatyva privalo iš skolininkų reikalauti delspinigių.

11. Sutarties kaina buvo 21 600 Eur, atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 7 148,55 Eur, iš kurių 848,55 Eur sudaro bylinėjimo išlaidos, priteistos iš atsakovo ieškovės naudai civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023. Taigi, pagal sutartį atsakovas iki šiol yra sumokėjęs 6 300 Eur.

12. Ieškovė 2024 m. kovo 1 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą įvykdyti sutartinę prievolę, sumokant 15 300 Eur; nurodytai sumai išrašė sąskaitą faktūrą JA Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo atsiskaityti per 5 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos (Sutarties 9.5. punktas) – iki 2024 m. kovo 7 d. Nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. praėjo 26 dienos, atsakovas sąskaitos neapmokėjo, todėl iš atsakovo priteistini ir 198,90 Eur delspinigiai (Sutarties 4.5. punktas).

13. Atsakovas yra verslininkas, todėl ieškovė prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Skundžiamu 2024 m. spalio 16 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo R. R. ieškovei UAB „Juridiniai asmenys“ 15 300 Eur skolą, 198,90 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 498,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 849 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos pirmiausia pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šalys būtų siekusios tęsti sutarties vykdymą, todėl ieškovei, šioje byloje siekiančiai sutarties nutraukimo (be kaltės) padarinių taikymo, šiuo atveju nebuvo būtina reikšti savarankiško materialiojo reikalavimo ir atskiru ieškiniu ginčyti sutarties nutraukimo pagrindą, kurį pranešime apie sutarties nutraukimą nurodė atsakovas (užsakovas).

16. Pasisakydamas dėl šalies kaltės nutraukiant sudarytą Sutartį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įvertinus į bylą pateiktų šalių susirašinėjimų turinį, matyti, jog pats atsakovas nebuvo aktyvi sutarties šalis ir nesudarė tinkamų ir Sutartimi sutartų sąlygų, kad ieškovė operatyviai vykdytų sutartinius įsipareigojimus. Nors atsakovas nebuvo visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su ieškove, tačiau nebuvo aktyvi Sutarties šalis, bendradarbiavimas su ieškove buvo fragmentiškas. Kaip matyti iš susirašinėjimo turinio, atsakovas vengė vykdyti savo sutartinę pareigą, t. y. teikti ieškovei informaciją apie skolininkų atliktas įmokas, tik keletą kartų informavo ieškovę apie skolininkų atliktas įmokas ar jų vėlavimą, nors pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turėjo pareigą informuoti vykdytoją (ieškovę) apie dalinį ar visišką įsiskolinimo sumos pervedimą į užsakovo (atsakovo) sąskaitą. Nustatyta, kad atsakovas turėjo ieškovę informuoti 46 kartus apie atliktus skolininkų dalinius mokėjimus, tačiau byloje tokių duomenų nėra, atsakovas tokių įrodymų neteikė.

17. Skundžiamu sprendimu teismas vertino, kad, priešingai nei teigė atsakovas, jis su ieškove tinkamai nebendradarbiavo, nurodydavo ieškovei įvairias nepagrįstas duomenų nepateikimo priežastis: išvykimas į užsienį, negalėjimas prisijungti prie interneto ir patikrinti gautas įmokas. Šioje dalyje papildomai pažymėta, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą neteiks (2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1val.10 min. 15 sek. – 1val. 11 min. 43 sek.).

18. Kartu teismas nepagrįstais laikė ir atsakovo teiginius, jog ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nes nereikalavo iš skolininkų mokėti delspinigius. Byloje nustatyta, kad pats atsakovas neteikė ieškovei informacijos, kada atliktos įmokos, todėl ieškovė objektyviai neturėjo galimybės kontroliuoti mokėjimų prevencijos ir kontroliuoti prievolių (ne)vykdymo terminus. Be to, teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, kad ir šiuo metu iš skolininkų delspinigių nereikalavo, gal ateityje planuoja pateikti skolininkams reikalavimus dėl delspinigių.

19. Atsakovo nepagrįstą vienašališką sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės pagrindžia ir byloje esantys įrodymai, patvirtinantys atsakovo nesąžiningumą sutarties vykdymo stadijoje, kai atsakovas, nustatęs ieškovei 30 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui, nepasibaigus šiam terminui skolininkui M. V. atsakovas jau buvo nurodęs, kad atsakovas nebėra atstovaujamas ieškovės, nes Sutartis su ieškove yra nutraukta. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas Sutartį ketino nutraukti dėl ieškovės kaltės, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdys per paties atsakovo nustatytą terminą.

20. Apibendrindamas teismas sprendė, kad bylos duomenys, įskaitant ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023 2023 m. rugsėjo 19 d. priimtą sprendimą, patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovas atgavo dalį skolos, skolininkai ir toliau moka įmokas atsakovui, todėl nebuvo pagrindo atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį būtent dėl ieškovės kaltės. Šioje dalyje papildomai pažymėta, kad atsakovas pagrįsti savo argumentus dėl ieškovės kaltės papildomais įrodymais nepageidavo. Atsakydamas į teismo klausimus, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė nesinaudosiantis teise teikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodytas aplinkybes, ir prašė ieškinį nagrinėti pagal byloje pateiktą medžiagą (2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 15 sek. – 1 val. 11min. 43 sek.).

21. Dėl ieškovės (vykdytojos) teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti atlygį, Sutartyje įvardintą „Sėkmės mokesčiu“, šalims skirtingai aiškinant Sutarties 9.4.punkto sąlygą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Sutartį aiškinant lingvistiškai, Sutartyje šalys numatė ir detalizavo dvejus ieškovei mokamo „Sėkmės mokesčio“ skaičiavimo būdus: atlygį susiejo su realiai išieškota suma – esant galiojančiai sutarčiai ir ieškovei (vykdytojai) vykdant išieškojimą, skolininkams atliekant dalinius mokėjimus, atlygis priklauso nuo tuo metu išieškotos sumos (Sutarties 2.8. ir 4.2. punktai); atlygį susiejo su visu Sutarties įvykdymu (visoje apimtyje) (visų reikalavimų apimtyje, nuo visos išieškotinos sumos), t. y. kai sutartiniai santykiai užsakovo (atsakovo) vienašališku sprendimu nutraukiami, nepriklausomai nuo ieškovės (vykdytojos) valios (Sutarties 2.7. ir 9.4 punktai). Taigi šalys Sutartyje minėtus terminus „nuo išieškotos sumos“ ir „visoje apimtyje“ išskyrė ir jų nesutapatino. Todėl, įvertinus Sutarties sąlygų turinį, lingvistiškai aiškinant Sutarties sąlygas, nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad Sutarties 9.4. punkte neatskleista, kas yra „Sėkmės mokestis visoje apimtyje“. Iš sutarties turinio pakankamai aišku, kokioms sąlygoms esant ieškovei atlygis skaičiuotinas tik nuo išieškotų sumų, o kuriuo atveju – nuo visos išieškotinos sumos, t. y. „visoje apimtyje“.

22. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog taikant sisteminio Sutarties aiškinimo metodą, nustatyta, kad ginčo Sutartimi tam tikrą riziką prisiėmė abi šalys: ieškovė įsipareigojo, kad skolininkams nemokant skolos, jos įdėtos pastangos vykdant Sutartį gali būti neatlygintos; atsakovas įsipareigojo, kad, gavus dalinius apmokėjimus iš skolininkų, ieškovė pretenduoja į „Sėkmės mokestį“, priklausantį nuo išieškotos sumos. O atsakovui vienašališkai pasirinkus nutraukti Sutartį ar jos nebetęsti ir pagal Sutarties sąlygas laikant, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, ieškovė pretenduotų į „Sėkmės mokestį“ visoje apimtyje, t. y. nuo visos išieškotinos sumos (viso reikalavimo). Dėl to atmestini atsakovo argumentai, jog net ir nutraukus sutartį ne dėl ieškovės kaltės, ieškovė neturi teisės reikalauti nuo neišmokėtų atsakovui skolininkų sumų nustatyto dydžio „Sėkmės mokesčio“.

23. Be to, ieškovės įsipareigojimai pagal Sutartį yra orientuoti ne tik į galutinio rezultato pasiekimą (realų skolos ar bent jos dalies atsakovui grąžinimą), bet ir į teisėtus ieškovės lūkesčius – užsidirbti iš savo veiklos ir užkirsti kelią atsakovui nesąžiningai išvengti sumokėti sutartą kainą, užsakovui (atsakovui) nusprendus vienašališkai nutraukti Sutartį, nesant ieškovės kaltės arba atsakovui sustabdžius išieškojimą ir jo neatnaujinus, t. y. nebetęsiant sutartinių santykių. Kartu reikšminga ir tai, jog nagrinėjamu atveju, šalių susitarimas dėl „Sėkmės mokesčio“, jo apimties, skaičiavimo tvarkos imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja. Ne mažiau svarbu paminėti ir tai, kad ieškovė su atsakovu derino išieškojimų sutarties sąlygas, susirašinėdami el. paštu. Laiškas su išieškojimų sutarties projektu (įskaitant priedus) atsakovui buvo išsiųstas 2022 m. rugpjūčio 9 d. 14 val. 10 min. Atsakovas sutartį pasirašė 2022 m. rugpjūčio 9 d.18 val. 53 min. (ieškinio priedas Nr. 4, 6). Vien tik ta aplinkybė, kad sutartį atsakovas pasirašė po keturių valandų, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas nesuprato visų pasirašomos sutarties sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų kėlęs klausimus dėl sutarties sąlygų dviprasmiškumo, neaiškumo ir pan. Todėl atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovo argumentas, kad jau sutarties pasirašymo momentu jis buvo silpnesnioji sutarties šalis, neturėjusi galimybių įsigilinti į sutarties sąlygas, jas apsvarstyti ir tinkamai išreikšti valią sudaryti sutartį su ieškove. Reikšminga ir tai, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, veikė kaip verslininkas (nustatyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023 2023 m. rugsėjo 19 d. priimtu sprendimu (žr. teismo sprendimo 19, 27 punktus). Todėl atsakovas negali būti pripažįstamas silpnesniąja Sutarties šalimi. Atsakovui, kaip verslininkui, sudarant bei vykdant sutartis, keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl manydamas, jog „Sėkmės mokestis“ ieškovei apskritai visais atvejais galėtų būti mokamas tik nuo išieškotos sumos, tokią sąlygą Sutartyje jis turėjo ir galėjo numatyti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nesutikęs su Sutarties 9.4. punkto sąlyga, prašęs ją pakeisti ir pan. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl sudaromos Sutarties nuostatų, ar būtų buvęs priverstas sudaryti Sutartį būtent tokiomis sąlygomis. Atsakovas, būdamas verslininkas, suvokė (turėjo suvokti) pasirašomos Sutarties sąlygų prasmę ir padarinius. Atsižvelgdamas į tai, jog Sutartyje, kaip teigia atsakovas, nebuvo sąvokos „visoje apimtyje“ apibrėžimo, atsakovui susipažinus su Sutartimi ir nereiškiant dėl joje numatytų sąlygų pretenzijų visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, atsakovas atitinkamai prisiėmė riziką.

24. Taigi, Sutarties 9.4. punkto sąlyga yra aiški, nedviprasmiška, atskleista, šalių valia buvo suderinta, ji neprieštarauja įstatymams, o joje šalių apibrėžta „Sėkmės mokesčio“ skaičiavimo tvarka „visoje apimtyje“, pasitelkus sutarčių aiškinimo metodus, šalių suprasta ir atskleista, kaip skaičiuotina nuo visos išieškotinos sumos (48 000 Eur x 3 = 144 000 Eur). Atsakovui vienašališkai nutraukus Sutartį, nesant ieškovės kaltės, vadovaujantis Sutarties 9.4. punkto pagrindu, atsakovas turi pareigą sumokėti „Sėkmės mokestį“ visoje apimtyje (nuo visos išieškomos sumos), todėl atsakovo nesumokėtą sumą, atlikus aritmetinius veiksmus, sudaro 15 300 Eur (21 600 Eur – 6 300 Eur).

25. Ieškovė ir atsakovas Sutarties 4.3. punktu susitarė dėl 0,05 procentų delspinigių nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 198,90 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. balandžio 3 d., tenkintas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra verslininkai, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas iš atsakovo ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 2 500 Eur už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas; 349 Eur žyminis mokestis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R., atstovaujamas atstovo advokato, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.1. Nurodo, kad nors ir pripažįsta, jog ieškovė tarpininkavo ir didele dalimi prisidėjo prie to, kad būtų sudarytos sutartys su skolininkais, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva, nesant ieškovės reikalavimo, sprendė klausimą dėl sutarties nutraukimo ir konstatavo, kad sutartis nutraukta vienašališkai atsakovo sprendimu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su ieškove už jos suteiktas paslaugas yra atsiskaitęs.

26.2. Apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar buvo pagrindas atsakovui nutraukti Sutartį pagal konkretų 2023-12-06 pranešimą ir ar toks atsakovo vienašalis Sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės yra pagrįstas. Kartu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokių veiksmų ėmėsi ieškovė ir tokie veiksmai buvo pakankami, tam, kad per 2023 m. gruodžio 6 d. pranešime nurodytą 30 dienų laikotarpį galima būtų padaryti išvadą, kad ieškovė ištaisė sutarties su atsakovu vykdymo pažeidimus ir ėmėsi efektyvių ir pakankamų veiksmų dėl skolos iš skolininkų išieškojimo, juo labiau kad ieškovė yra profesionali skolų išieškojimo įmonė. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad po 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo ėmėsi maksimaliai įmanomų veiksmų, jog skolininkai sumokėtų skolas bei netesybas ir delspinigius, dėl ko atsakovas galėjo tikėtis, jog ieškovė ir toliau tinkamai vykdys Sutartį.

26.3. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, kad Sutarties sąlygos buvo neaiškios ir turėjo būti vertinamos atsakovo naudai, kadangi Sutartis buvo parengta būtent ieškovės. Be to, Sutarties 9.4. punkte nėra atskleista, kas yra „sėkmės mokestis“ visoje apimtyje. Apelianto vertinimu, Sutarties 9.4. punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad Sutartį nutraukus vienašališkai, ieškovei priklauso išieškotų sumų procentinė dalis. Jeigu Sutartis būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai iš viso nepriklausytų joks „sėkmės mokestis“.

27. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juridiniai asmenys“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovei nebuvo būtinybės reikšti savarankiško reikalavimo dėl atsakovo atlikto vienašalio sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nuginčijimo.

27.2. Ieškovė pažymi, jog civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023 jau yra nustatyti prejudiciniai faktai, rodantys, jog skolininkų vėlavimas nepatvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį ar kad ieškovė yra kalta dėl skolininkų vėlavimo.

27.3. Be to, nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu niekada neakcentavo, jog svarbus ieškovės elgesys po 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo išsiuntimo, ir nurodė tik tai, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, nes netinkamai bendravo su skolininkais, o šie savo ruoštu vėlavo mokėti įmokas, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pasisakė apie aplinkybes dėl 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo. Kadangi, pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog ieškovė nepažeidė sutarties sąlygų ir ieškovės veiksmuose vykdant sutartį kaltės nebuvo, tokiu atveju darytina nuosekli išvada, jog ieškovės kaltės negalėjo būti ir po 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo išsiuntimo, todėl atmestini atsakovo argumentai, kildinami iš ieškovės veiksmų po 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo išsiuntimo. Tam, kad kiltų poreikis nagrinėti ieškovės veiksmus po 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo išsiuntimo, pirmiausiai būtų reikalinga nustatyti, kad ieškovė pažeidė sutarties nuostatas.

27.4. Papildomai atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad siekiant nustatyti ieškovės kaltę reikalinga nurodyti, kokius sutarties punktus ar kokias įstatymo nuostatas ieškovė pažeidė. Nagrinėjamu atveju atsakovas konkrečiai nenurodė, kurias sutarties ar įstatymo nuostatas pažeidė ieškovė. Šiuo aspektu svarbu pastebėti, jog sutarties pažeidimas turi būti esminis, tačiau iš atsakovo pozicijos galima matyti, jog sutarties pažeidimas ir jo esmingumas kildinamas iš atsakovo lūkesčio, kad skolininkai laiku ir nevėluodami mokės įmokas.

27.5. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas metodiškai ir aiškiai išanalizavo sutartimi sulygto „sėkmės mokesčio“ mokėjimo tvarką ir būdus. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų kurių nebuvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje. Papildomai pabrėžiama, kad ieškovei civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023 prisiteisus iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą atsakovas ir toliau nevykdė savo pareigų, kylančių iš sutarties, t. y. neinformavo ieškovės apie iš skolininkų gautas įmokas, kaip to reikalauja sutarties sąlygos (priedas Nr. 14 prie ieškinio), įžeidinėjo ieškovės atstovą (priedas Nr. 18 prie ieškinio) – „priminimas durniui“, sabotavo sutarties vykdymą prašydamas skolininkų nebendrauti su ieškove (priedas Nr. 19), ir toliau laiku neapmokėjo atsakovui išrašomų sąskaitų, kuriomis buvo prašoma apmokėti sėkmės mokestį. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės deklaratyvūs ir suformuoti vieninteliu tikslu nesumokėti ieškovei sutartos kainos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio ir civilinės bylos duomenų, itin išsamiai ir nuodugniai tyrė bei vertino atsakovo atsiliepimo bei nesutikimo su ieškiniu argumentus, taip pat analizavo šalių sudarytos Sutarties nuostatas bei šalių veiksmus vykdant sudarytą sutartį.

30. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo teikęs pirmosios instancijos teismui, t. y. kad Sutarties nuostatos neįtvirtina visiško „sėkmės mokesčio“ sumokėjimo atsakovui vienašališkai nutraukiant sutartį, taip pat kad ieškovė turėjo reikšti savarankišką reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pagrindo nustatymo, o be to būtent ieškovė netinkami vykdė sutartinius įsipareigojimus. Kartu atsakovas apeliaciniame skunde kelia papildomus reikalavimus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti ieškovės veiksmus po 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo pateikimo, tačiau tokių aplinkybių nenustatinėjo ir nepagrįstai sprendė, kad nėra ieškovės kaltės dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių procesinių dokumentų argumentus bei civilinės bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o taip pat išanalizavo visus teisingo sprendimo priėmimui būtinus bylos aspektus.

31. Vertinant atsakovo nurodomus argumentus, susijusius su būtinumu ieškovei reikšti savarankišką reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pagrindo nustatymo, pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią kartu nurodo ir pats atsakovas, pažymėjo, jog šioje civilinėje byloje ieškovė nereiškė savarankiško reikalavimo dėl atsakovo atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, jo neginčijo, taip pat nereiškė reikalavimo dėl Sutarties vykdymo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje ieškovei, siekiančiai sutarties nutraukimo padarinių taikymo šaliai, kuri nutraukė sutartį, nebuvo būtina reikšti savarankiško materialiojo reikalavimo ir atskiru ieškiniu ginčyti sutarties nutraukimo pagrindą, kurį pranešime apie sutarties nutraukimą nurodė atsakovas (užsakovas), t. y. kad, atsakovo vertinimu, ieškovė savo įsipareigojimų nevykdo, kadangi neatliko išieškojimų iš skolininkų (ieškinio priedas Nr. 20).

32. Atsižvelgiant į tai, t. y. kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo „sėkmės mokestį“ už visą Sutarties sumą dėl nepagrįsto vienašalio Sutarties nutraukimo, o atsakovas vertino, jog jis Sutartį nutraukė pagrįstai dėl to, kad ieškovė nevykdo išieškojimo iš skolininkų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti ir analizuoti, dėl kurios iš šalių kaltės Sutartis yra nutraukta, kadangi ieškovės prašomų padarinių taikymas yra galimas tik nustačius ir įvertinus, ar atsakovas Sutartį nutraukė esant ieškovės kaltei, ar ne (Sutarties 9.4 punkte be kitų nuostatų įtvirtinta, kad užsakovui vienašališkai nutraukus sutartį nesant vykdytojo kaltės laikoma, kad vykdytojas savo įsipareigojimus įvykdė pilna apimtimi). Tą pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne tik nurodė, tačiau ir paaiškino, jog nagrinėjamoje byloje teisinę reikšmę turi ir bus analizuojami šie klausimai: dėl ieškovės pareigos (teisės) reikšti savarankišką reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės, kaip vienašalio sandorio, nuginčijimo; dėl pagrindo (-ų) atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį dėl ieškovės kaltės; dėl Sutarties 9.4.punkto sąlygos turinio šalims skirtingai aiškinant šią normą.

33. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieškovės ieškinio reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su šalių sutartinių santykių nutraukimo priežastimis, todėl vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštą ieškinį, peržengė pareikšto ieškinio ribas, dėl to, jog analizavo šalių veiksmus bei nustatinėjo aplinkybę, ar vienašališkai Sutartis buvo nutraukta esant vykdytojo kaltei, nėra pagrindo.

34. Apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama ir neva netinkamiems pirmosios instancijos teismo veiksmams, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesiaiškino jokių aplinkybių, susijusių su ieškovės veiksmais po 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovo pranešimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą ir šiuo apeliacinio skundo pagrindu.

35. Vertinant apelianto argumentus, susijusius su ieškovės turėtais atlikti veiksmais po 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovo pranešimo, pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmiausia analizavo, ar 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovo pranešimas, kurio pagrindu ir buvo nutraukta Sutartis, yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik nustačius, kad 2023 m. gruodžio 6 d. pranešime atsakovas pagrįstai ieškovei nurodė jos netinkamus veiksmus, atsirastų pagrindas vertinti, ar po gauto pranešimo ieškovės veiksmai pasikeitė ir ar ji ėmėsi atitinkamų veiksmų per atsakovo nustatytą terminą.

36. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, iš į bylą pateikto Luminor banko išrašo matyti, jog skolininkai laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2024 m. sausio 8 d. (atsakovo laikomos Sutarties nutraukimo dienos) sistemingai atliko įmokų mokėjimą. Atsakovas viso civilinio proceso metu, kaip matyti iš jo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, pripažino ir neginčijo fakto, jog skolos mokėjimas buvo sąlygotas ir prasidėjo būtent dėl ieškovės veiksmų.

37. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos išsamiai aptarė ir pirmosios instancijos teismas bei kurių atsakovas neginčija, matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2024 m. sausio 8 d. (atsakovo laikomos Sutarties nutraukimo dienos) buvo atlikti 46 skolininkų pavedimai, išieškota 42 000 Eur suma. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus dėl skolos išieškojimo, o būtent, laikotarpiu nuo 2022-10-17 iki 2024-01-08 informavo atsakovą apie skolos dengimą; siuntė priminimus apie atsakovo pareigą informuoti, ar skolininkai atliko įmokas; teikė informaciją atsakovui apie skolininko sumokėjimo terminus bei priemones, kokių imtasi dėl skolininko vėlavimo sumokėti įmoką; siuntė užklausas atsakovui dėl mokėjimo gavimo; informavo atsakovą apie atliktus skolininkų apmokėjimus; pateikė darbų ataskaitas (ieškinio priedas Nr. 7). Be to, pats atsakovas pripažįsta ir neginčija ieškovės pateiktų duomenų apie tai, kad ieškovė į skolininkus kreipėsi dėl skolos mokėjimo 2023-12-06, 2023-12-15, 2023-12-22, 2023-12-25, 2024-01-26, 2024-01-09, 2024-02-14.

38. Vertinant ieškovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų turinį bei esmę, kartu pažymėtina tai, kad Sutarties dalykas apibrėžiamas taip – vykdytojas įsipareigoja šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti užsakovo debitorinių įsiskolinimų išieškojimą iš Priede (pavedime) nurodytų juridinių ir fizinių asmenų, o užsakovas įsipareigoja sudaryti sąlygas vykdytojui teikti nurodytas paslaugas bei atlyginti už jas šioje Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad įsiskolinimo išieškojimas vykdomas vedant derybas su skolininkais dėl įsiskolinimo grąžinimo tvarkos, sąlygų ir terminų, padedant spręsti ginčus, nesutarimus bei nesusipratimus tarp užsakovo ir skolininkų, o taip pat pasitelkiant visas kitas teisėtas priemones, siekiant išieškoti skolininkų įsiskolinimus.

39. Tokios pirmiau aptartos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad viena vertus, ieškovės Sutartiniai įsipareigojimai neapėmė pareigos užtikrinti skolininkų atliekamą skolų mokėjimą (kaip matyti iš Sutarties turinio, buvo įtvirtinta ieškovės pareiga imtis atitinkamų veiksmų dėl skolos išieškojimo), o kita vertus – ieškovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus periodiškai siųsdama atitinkamus pranešimus tiek atsakovui, tiek skolininkams, kurie, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sistemingai atliko įmokų mokėjimą. Taigi spręsti, kad atsakovui buvo pagrindas 2023 m. gruodžio 6 d. pareiškimu nustatyti terminą ieškovei imtis atitinkamų veiksmų, iš kurių būtų matyti, kad Sutartis yra vykdoma, nėra pagrindo, juo labiau kad iš 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo turinio matyti, jog atsakovas ieškovės neva netinkamus veiksmus sieja su išieškojimų neatlikimu, t. y. kad skolininkai yra neatlikę tam tikrų įmokų, nors ieškovės sutartiniai įsipareigojimai nebuvo susieti su įmokų mokėjimo išreikalavimu, o tik su aktyviais veiksmais siekiant tokių skolininkų veiksmų.

40. Negana to, nei atsakovo nurodomame 2023 m. gruodžio 6 d. pranešime, nei procesiniuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodoma, kurias Sutarties nuostatas ieškovė pažeidžia ir kuriuo konkrečiai metu tie pažeidimai padaryti. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023 prejudiciniais faktais nustatyta, jog skolininkų vėlavimas mokėti įmokas atsakovui nėra laikytinas požymiu, jog ieškovė netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, kadangi šalys ginčo sutarties priedų (pavedimų) 1, 4, 7, punktais susitarė, kad užsakovas įgalioja vykdytoją imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškoti įsiskolinimus bei vykdyti mokėjimų prevencijos kontrolę iš skolininkų.

41. Papildomai pastebėtina ir tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog nors 2023 m. gruodžio 6 d. el. paštu atsakovas pranešė ieškovei, kad ieškovė, atsakovo vertinimu, nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl atsakovas nustato papildomą 30 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams vykdyti ir kitu atveju nutrauks sutartį dėl ieškovės kaltės, tačiau nepasibaigus šiam terminui ieškovė, vykdydama sutartį, sužinojo iš skolininko M. V., kad atsakovas nebėra atstovaujamas ieškovės (ieškinio priedas Nr. 19). Taigi, ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas nurodė šiam skolininkui ignoruoti kitų šalių kišimąsi į jų dvišalius reikalus. Tokios ieškovės nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo metu paneigtos nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas vertinti, kad atsakovas ketino nutraukti Sutartį dėl ieškovės kaltės nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus ieškovė atliks per paties atsakovo nustatytą terminą.

42. Kartu iš byloje esančių duomenų (Luminor banko pateikti duomenys) matyti, kad vėliausia skolos mokėjimo data iki pateikiant 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimą buvo 2023-11-24, o po pranešimo pateikimo (2023-12-07, 2023-12-27, 2023-12-29, 2024-01-08, 2024-01-17, 2024-02-06 ir vėliau) taip pat buvo atlikti skolininkų skolos mokėjimai atsakovui.

43. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai buvo vertintos Sutarties nutraukimo aplinkybės, priežastys bei nustatomas asmuo, kuris laikomas atitinkamai arba pažeidusiu sutartinius įsipareigojimus, arba nutraukęs Sutartį nesant Sutarties vykdytojo (ieškovės) kaltės.

44. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva neaiškiomis Sutarties nuostatomis, pirmiausia pažymėtina tai, kad iš Sutarties turinio matyti konkretus skirtumas tarp „Sėkmės mokesčio“ apskaičiavimo būdų, t. y. galiojant Sutarčiai (Sutarties 2.8. punktas, 4.2 punktas) „Sėkmės mokestis“ skaičiuotinas nuo išieškotų sumų; užsakovui (atsakovui) sustabdžius įsiskolinimo išieškojimą ir jo neatnaujinus (Sutarties 2.7. punktas) – „Sėkmės mokestis“ mokamas visoje apimtyje, vykdytojui (ieškovei) laikant, kad išieškojimo procesas buvo atliktas sėkmingai; vienašališkai nutraukus Sutartį nesant vykdytojo kaltės (Sutarties 9.4. punktas) – „Sėkmės mokestis“ mokamas visoje apimtyje, laikant, kad vykdytojas (ieškovė) įvykdė visus savo įsipareigojimus.

45. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, terminai „nuo išieškotos sumos“ ir „visoje apimtyje“ yra išskirti, o kartu, įvertinus ir jų taikymo priežastis pagal Sutarties nuostatas, leidžia pagrįstai vertinti, kad Sutarties galiojimo ir jos vykdymo metu yra atsiskaitoma pagal išieškotų sumų kiekį, o esant Sutarties nutraukimui ne dėl ieškovės kaltės ar sustabdymui – siekiama užtikrinti ieškovės interesą dėl visos „sėkmės mokesčio“ apimties užtikrinimo.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aiškinimas, jog atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį ieškovė įgytų teisę reikalauti tik sėkmės mokesčio už išieškotą sumą, neatitinka sutarties nuostatų (konkrečiai įvardintų ir vartotų žodžių Sutarties tekste) bei šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo, kadangi net ir esant tinkamam skolininkų skolų mokėjimui užsakovas galėtų vienašališkai be jokių teisinių pasekmių nutraukti sutartį, nors skola, dėl kurios išieškojimo ir buvo kreiptasi į vykdytoją, būtų ir toliau mokama užsakovui.

47. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei vertino šalių Sutarties nuostatas dėl sėkmės mokesčio mokėjimo būdo bei darė pagrįstą išvadą, kad Sutarties nuostatos, esant vienašaliam užsakovo sutarties nutraukimui nesant vykdytojo kaltės, įtvirtina sėkmės mokesčio mokėjimą būtent nuo visos sutartyje numatytos skolos sumos, o ne nuo tuo metu faktiškai išieškotos skolos dalies. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiškė reikalavimų dėl Sutarties nuostatų pripažinimo nesąžiningomis, pažeidžiančiomis sutarties lygybės principą, taip pat neįrodinėjo, kad šalių sutartas 15 procentų dydžio sėkmės mokestis yra neproporcingas ar ieškovės reikalaujama Sutarties nutraukimo kaina yra nepagrįsta, juo labiau kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl realaus šalių susitarimo dėl 10 procentų sėmės mokesčio dydžio, o be to iki Sutarties nutraukimo atsakovas atliko būtent 15 procentų dydžio sėkmės mokesčio mokėjimus.

48. Kartu apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenustatė pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl skolos dydžio, netesybų, palūkanų priteisimo, o taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškinio sumai pagrįsti ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kuriuos skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įvertino ir visiškai pagrįstai sprendė, kad bylos duomenimis, šalių sudarytos sutarties kaina – 15 procentų „Sėkmės mokestis“ (ieškinio priedas Nr. 4, Sutarties priedų 4, 6, 8 punktai). Sutartimi perduotos išieškotinos sumos iš skolininkų G. B., M. V., V. Č. sudaro 144 000 Eur (3 x 48 000 Eur = 144 000 Eur) (ieškinio priedas Nr. 3, 4). Skaičiuotinas „Sėkmės mokestis“ sudaro 21 600 Eur sumą (144 000 Eur x 15 procentų). Atsižvelgiant į tai, jog per visą laikotarpį atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 7 148,55 Eur (ieškinio priedas Nr. 27), iš kurių 848,55 Eur sudaro bylinėjimo išlaidos, iš atsakovo ieškovės naudai civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad atsakovas pagal Sutartį ieškovei iki šiol yra iš viso sumokėjęs 6 300 Eur (7 148,55 Eur –848,55 Eur), todėl jam vienašališkai nutraukus Sutartį, nesant ieškovės kaltės, vadovaujantis Sutarties 9.4. punkto pagrindu, atsakovas turi pareigą sumokėti „Sėkmės mokestį“ visoje apimtyje (nuo visos išieškomos sumos), kas sudaro 15 300 Eur (21 600 Eur – 6 300 Eur).

49. Papildomai pažymėtina, kad atsakovui viso proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas, o atsakovas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-10302-1164/2023 2023 m. rugsėjo 19 d. priimtu sprendimu santykiuose su ieškove yra pripažintas verslininku, todėl papildomai analizuoti delspinigių priteisimo klausimą apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, juo labiau kad sutartimi nustatytas delspinigių dydis nėra neprotingai didelis ar akivaizdžiai neproporcingas.

50. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis, vertintini kaip nesudarantys apeliacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Atmetus atsakovo R. R. apeliacinį skundą, ieškovei UAB „Juridiniai asmenys“ priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 250 Eur už atsiliepimo parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurias patvirtina Pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaita už teisines paslaugas Nr. 193. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juridiniai asmenys“, juridinio asmens kodas 303097712, iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.