- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- eI-1428-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00088-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- I. B., N. N., B. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B., N. N., B. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. B., N. N., B. B. (toliau – ir pareiškėjai) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ar atsakovas) 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-2,3,4 (00002,00003, 00004) 171-3,4,5 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl daugkartinių nacionalinių vizų panaikinimo I. I. Respublikos piliečiams I. B., N. N. ir B. B.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjų prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjai nesutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), kurios dalyvis ir direktorius yra pareiškėjas I. B., neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
Anot pareiškėjų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomojamose patalpose, esančiose adresu Vilniaus g. 31, Vilnius. Bendrovėje įdarbinti du Lietuvos Respublikos piliečiai. A. I. Bendrovėje dirba vairuotoju nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir vairuoja pareiškėjui I. B. priklausantį automobilį V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal panaudos sutartį yra perduotas valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. I. Bendrovėje dirba nuo 2017 m. balandžio 28 d. Bendrovė nurodytiems darbuotojams moka darbo užmokestį, apie juos teikia informaciją Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV). Bendrovės darbuotojai A. I. ir J. I., nors gyvenamąją vietą ir deklaravo Kaune, tačiau gyvena ir dirba Vilniuje. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamento darbuotojai A. I. neapklausė, o J. I. duotus paaiškinimus apie gyvenamąją vietą neteisingai interpretavo, todėl nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad J. I. ir A. I. Bendrovėje yra įdarbinti formaliai.
Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotu veiklos adresu nėra įrengtų darbo vietų, teigia, kad Migracijos departamento darbuotojai šios aplinkybės netikrino, Bendrovės veiklos adresu Vilniaus g. 31, Vilnius, atvykę nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 metų vykdo veiklą, susijusią su biologinių maistinių fermentų gamyba. Bendrovė 2017 m. sausio – rugpjūčio mėn. laikotarpiu deklaravo 45 000 Eur pelną. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra didmeninė prekyba maisto papildais, koncentruotais fermentais, pagamintais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas rekomendacijas. Tai, jog prekių užsakovai yra užsienio valstybėse, pareiškėjų tvirtinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Bendrovė Lietuvoje veiklos nevykdo.
Pareiškėjai, neigdami ginčijamo sprendimo motyvus, jog jie Lietuvos Respublikoje neturi socialinių ryšių, tvirtina, jog jie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, nuomoja prabangų butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra įsigiję naują automobilį V. P., nepilnametė dukra mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija) (toliau – Aprašas) 100 punkto, 101.1 - 101.5 papunkčių, 189 punkto reikalavimus. Migracijos departamentas savarankiško patikrinimo neatliko, pareiškėjo I. B. apie pradėtą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo procedūrą neinformavo, jo neapklausė. Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės nemotyvuotos. Migracijos departamento vertinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra formalus. Ginčijamas sprendimas objektyviais duomenimis, jog Bendrovė yra fiktyvi, nėra grindžiamas (el. byla, I tomas, 1-6 puslapiai).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas I. B. 2017 m. rugsėjo 7 d., tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) bei dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Pareiškėjo I. B. sutuoktinė ir dukra 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo su pareiškėju I. B. pagrindu.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta ir I. B. leidimas laikinai gyventi šios Bendrovės veiklos pagrindu buvo išduotas 2014 metais. Pareiškėjas I. B. 2017 m. rugsėjo 7 d. kreipdamasis su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė Bendrovės verslo planą, kuriame nurodyta, kad UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba maisto papildais, koncentruotais fermentais, pagamintas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas rekomendacijas. Nors verslo plane ir buvo nurodyta kaip viena iš bendrovės veiklos sričių – įvairių paslaugų teikimas, tačiau, anot atsakovo, verslo plane nenurodyti jokie Lietuvos ūkio subjektai ar kiti Lietuvoje, esantys asmenys, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tokias paslaugas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas I. B. nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių tokių paslaugų teikimą Lietuvoje. Remdamasis tuo, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjui I. B. nereikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti Bendrovės valdyme. Atsakovo tvirtinimu, yra pagrįstas įtarimas dėl pareiškėjo I. B. tikrųjų ketinimų siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad Bendrovė deklaruotu veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius veiklos nevykdo. Atsakovas remiasi patikrinimo rezultatais, įformintais 2017 m. spalio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PER-41112, kurių metu buvo nustatyta, kad nurodytu adresu esančiose patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškabos nebuvo, o Migracijos departamentui šis adresas žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat yra steigiamos įmonės ir jos parduodamos trečiųjų šalių piliečiams.
Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, atsiliepimo argumentus grindžia ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) 2017 m. spalio 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PER-41319 duomenimis, kuriuose nurodyta, kad Bendrovėje dirbantys darbuotojai A. I. ir jo sutuoktinė J. I. gyvenamąją vietą deklaravo adresu Kauno rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) kaimas. Pareigūnams susisiekus su J. I., pastaroji patvirtino, kad ji su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini) ir Vilniuje lankosi tik kartais, nes Vilniuje gyvena jos vaikai. Darbo sutartyse, sudarytose su A. I. ir J. I., galimybė darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu nėra numatyta. Pagal pateiktas darbo sutartis pareiškėjai I. B. ir N. B. dirba vos 1 darbo valandą per savaitę. Visai darbo dienai Bendrovėje įdarbinti tik vadybininkė ir vairuotojas, nors Bendrovė deklaruoja veiklą, susijusią su didmenine prekyba maisto papildais, koncentruotais fermentais, pagamintais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas rekomendacijas. Todėl atsakovas tvirtina, kad ir šios aplinkybės, leidžia pagrįstai abejoti Bendrovės veiklos realumu. Atsakovo manymu, skunde pareiškėjai pateikė labai trumpus ir neišsamius paaiškinimus, apie darbuotojų Bendrovėje atliekamas funkcijas, o VSDFV įrašai ir sudarytos darbo sutartys nepatvirtina, kad Bendrovėje įdarbinti darbuotojai realiai vykdė funkcijas. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys A. I. ir J. I. praeityje yra turėję darbinių santykių su įmonėmis, kurių dalyviai užsieniečiai siekė gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog ginčijamas sprendimas priimtas neatlikus patikrinimo. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, buvo patikrinta pareiškėjo gyvenamoji vieta, Bendrovės veiklos vykdymo vieta, apklausta Bendrovės darbuotoja. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus įrodymų tiek pateiktų pareiškėjo I. B., tiek surinktų patikrinimo metu visumą. Atsakovo tvirtinimu, tyrimas atliktas išsamiai ir objektyviai, o surinkti įrodymai pagrindžia išvadas, nurodytas ginčijamame sprendime. Atsakovo nuomone, pareiškėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių ginčijamu sprendimu padarytas išvadas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį kaip nurodo pareiškėjai, nuomojasi ir jame gyvena, priklauso nakvynės namams (hosteliui), kurie pagal Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatus, veiklos nevykdo, o nurodytas butas nenaudojamas.
Migracijos departamentas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo I. B. dukros B. B.‘os teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė iš pareiškėjo I. B. teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne sąlyga, dėl kurios įgyjama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjų pateikta sutartis su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ neįrodo, jog B. B. šią įstaigą iš tikrųjų lanko.
Migracijos departamentas teigia, kad ginčijamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų dėl darbuotojų, kurie privalo visą darbo laiką dirbti įmonėje. Pareiškėjas I. B. teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, dėl ko kyla pagrįsti įtarimai dėl sąžiningo pareiškėjo I. B. siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (el. byla, II tomas, 1-7 puslapiai, IV tomas, 9-15 puslapiai).
Teismo posėdyje atsakovo atstovė skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-2,3,4 (00002,00003, 00004) 171-3,4,5 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl daugkartinių nacionalinių vizų panaikinimo I. I. Respublikos piliečiams I. B., N. N. ir B. B.“ (el. byla, I tomas, 7-12 puslapiai, II tomas, 108-113, 238-243 puslapiai, IV tomas, 116-121 puslapiai, 246-251 puslapiai, V tomas, 66-71 puslapiai).
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas I. B., kuris yra I. I. Respublikos pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi (el. byla, II tomas, 9-17 puslapiai, IV tomas, 17-26 puslapiai ).
Pareiškėjas I. B. atstovaudamas nepilnametę dukrą B. B. 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą šeimos susijungimo pagrindu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą nepilnametei dukrai B. B. (el. byla II tomas, 181-189 puslapiai, IV tomas, 189-197 puslapiai). Kartu su prašymu pateikė ir šeimos susijungimo pagrindą patvirtinančius dokumentus: pasų kopijas, leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, banko pažymą, sutikimą išlaikyti žmoną, patalpų nuomos sutartį, gimimo liudijimą, VŠĮ „Vilniaus tarptautinė mokykla“ pažymą, sutartį (el. byla, II tomas, 190-235 puslapiai, IV tomas, 198-243 puslapiai).
Pareiškėja N. N. šeimos susijungimo pagrindu prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. (el. byla, II tomas, 244-252 puslapiai, IV tomas, 252-260 puslapiai, V tomas, 2-10 puslapiai). Kartu su prašymu pateikė ir šeimos susijungimo pagrindą patvirtinančius dokumentus : pasų kopijas, leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, banko pažymą, sutikimą išlaikyti dukrą, patalpų nuomos sutartį, santuokos liudijimą, darbo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. byla, II tomas, 253-299 puslapiai, IV tomas, 261-307 puslapiai, V tomas, 11-61 puslapiai).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjo I. B. prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo ir pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – Vizų aprašas) 66.10² papunktį (2016 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1V-369/V-144 redakcija) išdavė pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2018 m. balandžio 27 d. (el. byla, II tomas, 72-75 puslapiai, IV tomas, 80-83 puslapiai).
Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 04 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjos N. N. prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo ir Vizų aprašo 66.10² papunkčio pagrindu išdavė pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2018 m. gegužės 4 d. (el. byla, II tomas, 76-78 puslapiai, IV tomas, 84-86 puslapiai).
Vizų aprašo 66.10² papunkčio pagrindu Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 04 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjo I. B. nepilnametei dukrai B. B. daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2018 m. gegužės 4 d. (el. byla, II tomas, 80-81 puslapiai, IV tomas, 88-89 puslapiai).
Migracijos departamentas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-2,3,4 (00002,00003, 00004) 171-3,4,5 vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti pareiškėjui I. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: duomenys, apie Bendrovės veiklą, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Tuo pačiu sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė pakeisti pareiškėjoms N. N. ir B. B. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui I.B., jo sutuoktinė N. N. ir jo nepilnametė duktė B. B. neatitinka šeimos susijungimo sąlygų, nustatytų Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, nurodytu sprendimu panaikino pareiškėjams I.B., N. N., B. B. išduotas daugkartines nacionalines vizas pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – Vizų aprašas)Vizų aprašo 66.10² papunktį, nes minėti užsieniečiai neatitinka Vizų aprašo 66.102 papunktyje nustatyto daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77. p.1) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo. Migracijos departamentas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas I. B. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl pareiškėjui I. B. išduotą daugkartinę nacionalinę vizą panaikino ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas I. B., prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė bendra tvarka (el. byla, II tomas, 9-17 puslapiai, IV tomas, 17-26 puslapiai ). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ir dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą: I. I. Respublikos piliečio paso kopiją, Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatinio kapitalo konvertavimo, Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl adreso keitimo, darbo sutartis, verslo planą, 2016 m. balansą, 2016 m. pelno/nuostolio ataskaitą, aiškinamąjį raštą, 2017 m. tarpinį balansą, 2017 m. pelno/ nuostolių ataskaitą, 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, panaudotų sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą, sąskaitas faktūras, banko sąskaitų išrašus, sąskaitų apyvartos suvestinę, sutartis, negyvenamojo pastato, esančio Vilniaus g. 31, Vilniuje, patalpų nuomos sutartį, patalpų, esančių Pilies g. 16-3, Vilnius, sutartis, automobilio panaudos sutartis (el. byla, II tomas, 20-34, 35-38, 39-40, 41, 42, 43-50, 51-64, 65-70 puslapiai, IV tomas, 28-42, 43-46, 47-48, 49, 50, 51-58, 59-72, 73-78 ).
Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė I. B. 2017 m. rugsėjo 7 d. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti keičiamas, jei jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo ( (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija).
Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
Byloje ginčo dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dydis - 28 960 Eur, ir, kad pareiškėjas I. B. yra šios Bendrovės dalyvis, t. y. akcininkas ir direktorius, nėra.
Byloje keliamas ginčas, ar Bendrovė, kurios dalyvis ir direktorius yra pareiškėjas I. B., iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 2017 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali vykdyti bet kokią veiklos rūšį pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kuri neprieštarauja įstatymams (el. byla, II tomas, 35-38 puslapiai). Analogiška veikla nurodyta ir Bendrovės įstatuose (el. byla, II tomas, 39-40 puslapiai, IV tomas, 375-377 puslapiai).
Pareiškėjas teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir siekdamas įrodyti Bendrovės veiklos realumą, Migracijos departamentui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2018 veiklos planą (toliau – Veiklos planas). Bendrovės veiklos plane nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas Vilniaus g. 31, Vilnius (el. byla, II tomas, 43-50 puslapiai). Kaip matyti iš byloje esančio Visuotinio akcininkų susirinkimo, sprendimas pakeisti Bendrovės adresą ir Bendrovės veiklą vykdyti adresu Vilniaus g. 31, Vilnius, priimtas 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. prieš dvi savaites iki pareiškėjo I. B. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Veiklos plane jo sudarymo data nenurodyta. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Visuotinio akcininkų susirinkimo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, daro išvadą, kad Veiklos planas sudarytas ne anksčiau kaip 2017 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, pareiškėjo I. B. Migracijos departamentui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 – 2018 m. veiklos plane nurodyti teiginiai ir duomenys negali patvirtinti, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Be to, ir pačiame Veiklos plane nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai palaiko ryšius su tiekėjais ir klientais iš (duomenys neskelbtini). Veiklos plane duomenų apie tiekėjus ir klientus iš Lietuvos nėra. Veiklos plane nėra ir kitų duomenų, patvirtinančių Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina ir tai, kad Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, pagal kurią Bendrovei išnuomotos 244,07 kv. m. ploto patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (4 aukštas), sudaryta 2017 m. sausio 3 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje nurodytas Bendrovės veiklos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. byla, I tomas, 123-128 puslapiai). Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad nurodytu adresu Bendrovė savo veiklą deklaravo nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nepaisant to, jog Negyvenamųjų patalpų sutartis buvo sudaryta 2017 m. sausio 3 d., ir kuria pareiškėjas I. B. siekia pagrįsti Bendrovės veiklą šiuo adresu, sprendimas dėl Bendrovės veiklos adreso pakeitimo priimtas 2017 m. rugpjūčio 21 d., o Bendrovės veikla šiuo adresu deklaruota tik nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.
Nei negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, nei į bylą pateiktos darbo sutartys nepatvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdė, veiklą. Įrodymų, patvirtinančių, jog šiose patalpose buvo įkurtos darbo vietos ir Bendrovė 244,07 kv. m. ploto patalpas naudojo savo veiklai, nėra. Pažymėtina ir tai, kad visose sąskaitose faktūrose, išrašytose laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., kurias pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui, o taip pat ir teismui, Bendrovės veiklos adresas nurodytas ne (duomenys neskelbtini), Vilnius, o (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. byla, I tomas, 26-54, 94-98, 99-102, 105-106, 108-110, 112-114, 116, 118-120, 129-130, 132-134, 136-138, 141-143, 145-148, 150-152, 154-155 puslapiai). Vien tik ta aplinkybė, jog buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, negali patvirtinti, jog šios patalpos iš tiesų buvo naudojamos Bendrovės įstatuose numatytai veiklai, o formalus sutarties sudarymas Bendrovės veiklos realumo nepagrindžia.
Be to, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų, gautų 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu, registracijos žurnalą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu gavo tik 19 PVM sąskaitų- faktūrų, iš kurių septynias pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria Bendrovė buvo sudariusi jau minėtą Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, vieną PVM sąskaitą- faktūrą pateikė VĮ „Registrų centras“ ir dvi UAB „L. L.“. Likusios sąskaitos faktūros gautos iš užsienio valstybių įmonių (el. byla, I tomas, 78 puslapis, II tomas 339 puslapis, IV tomas, 347 puslapis).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudotų PVM sąskaitų faktūrų žurnalas taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas faktūras išrašė užsienio valstybių ūkio subjektams (el. byla, I tomas, 79 puslapis, II tomas, 131 puslapis, IV tomas, 139 puslapis). Teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. taip pat patvirtina, kad pirkėjai yra užsienio valstybių ūkio subjektai (el. byla I tomas, 72 puslapis). Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjų teismui pateikti Tarptautiniai mokėjimo pavedimai (el. byla I tomas, 31,37-38, 98, 103-104, 107, 111, 113, 117, 121-122, 131, 135,137, 140, 144, 146, 149, 153, 155 puslapiai, IV tomas, 144, 149-150, 153, 156, 162, 166-167, 170, 174, 179, 186, 322, 330 puslapiai).
Išrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų nepatvirtina, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. vykdė atsiskaitymus su Lietuvos Respublikoje registruotais ūkio subjektais (el. byla I tomas, 53-56, 57-62 puslapiai, II tomas, 117-126, 127-130 puslapiai, IV tomas, 125-134, 135-139 puslapiai). Sąskaitose faktūrose, kurias pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą Lietuvos Respublikoje (el. byla, II tomas, 132-180, 314-338 puslapiai, IV tomas, 140-143,145-148, 151-152, 154-155, 157-161,163-165, 168-169, 171-173, 175-178, 180-185, 187-188, 323-329, 331-346 puslapiai ).
VSDFV duomenimis J. I. Bendrovėje įdarbinta nuo 2017 m. gegužės 1 d., o A. I. – nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. (el. byla, I tomas, 24 puslapis, II tomas, 96, 97 puslapiai, IV tomas, 104, 105, 378, 380 puslapiai). Taigi, J. I. Bendrovėje įdarbinta prieš keturis mėnesius, o A. I. prieš savaitę iki pareiškėjo I. B. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. VSDFV duomenimis, J. I. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis (el. byla, I tomas, 23, 25 puslapiai). Darbo sutartis su J. I. pakeista 2017 m. rugpjūčio 31 d., pagal kurią darbdavys J. I. mokėti 840 Eur dydžio darbo užmokestį įsipareigojo tik nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. (el. byla, I tomas, 18-20 puslapiai, II tomas, 340-342 puslapiai IV tomas, 348-350 puslapiai).
Automobilio V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, pagal kurią pareiškėjas I. B. automobilį perdavė neatlygintinai naudotis, sudaryta 2017 m. rugpjūčio 31 d. (el. byla, I tomas, 13-15 puslapiai, II tomas, 114-115 puslapiai, IV tomas, 122-123 puslapiai). Nurodytą automobilį pareiškėjas I. B. įsigijo 2017 m. rugpjūčio 31 d. (el. byla, I tomas, 16, 17 puslapiai, II tomas, 116 puslapis, IV tomas, 124 puslapis).
Byloje esančios sąskaitos faktūros, Tarptautiniai pervedimai, išrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų patvirtina tik tiek, kad buvo atliekamos finansinės operacijos, kurios niekaip neįrodo, Bendrovės ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių Bendrovės ūkinės veiklos realumą Lietuvos Respublikoje, byloje nėra.
Nesant objektyvių duomenų apie Bendrovės įstatuose nurodytą ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, Metinė pelno mokesčio deklaracija, Apyvartos žiniaraštis (el. byla I tomas, 63, 64, 65 puslapiai, II tomas, 345, 346, 347, 348, 349, 350, 351 puslapiai, IV tomas, 353, 354, 355, 356, 357, 358-359, 360-361 ) negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas atsakingų asmenų nepasirašytas, jo sudarymo data nenurodyta, todėl, teismo vertinimu, šis dokumentas jokios reikšmės įrodinėjimo prasme neturi (el. byla I tomas, 71 puslapis).
Teismas, įvertinęs šių įrodymų visumą, daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 mėnesius iki pareiškėjo I. B. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, bendrovėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo sąlygas) neatitinka tikrovės.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas I. B. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui I. B. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Pažymėtina, kad teismas neneigia juridinio asmens teisės verslą vykdyti ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pažymi, kad įstatymas šiuo atveju reikalauja, jog įmonės, kurios dalyvis yra užsienietis, veikla vyktų būtent Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šiuo atveju privalo įrodyti, kad jam reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme.
Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme, o jo tikrieji ketinimai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi visai kiti. Todėl išvada, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, yra pagrįsta.
Įvertinus byloje surinktus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Pažymėtina, kad Įstatymo prasme fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija)).
Migracijos valdyba vykdydama Migracijos departamento pavedimą Nr. (15/4-10) 10K-35664 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą (el. byla, II tomas, 82 puslapis, IV tomas, 90 puslapis). Tarnybinio pranešimo duomenimis, nustatyta, kad pastato, esančio adresu Vilniaus g. 31, Vilnius, ketvirtame aukšte veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyto pastato ketvirtame aukšte yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „L. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškabos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės teigimu, bendrovė vykdo patalpų nuomą ir organizuoja susitikimus (el. byla, II tomas, 83, 84 puslapiai, IV tomas, 91, 92 puslapiai).
Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2014/10-74N, sudarytos 2014 m. spalio 8 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1.2 punkte nurodyta, kad nuomotojas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja nuomininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 244, 07 kv. m bendro ploto Patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, trečiame aukšte, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais nuo 3-72 iki 3-82 ir 3-84, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, II tomas, 86-90, 91, 93 puslapiai, IV tomas, 93, 94-98, 99, 100, 101 puslapiai). Šios sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. tuo pačiu adresu, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tas pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresas nurodytas ir Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo vietų požeminėje stovėjimo aikštelėje 2014 m. spalio 20 d. Perdavimo-priėmimo akte, 2014 m. spalio 31 d. perdavimo-priėmimo akte (el. byla, II tomas, 94, 95 puslapiai, IV tomas, 102, 103 puslapiai). Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą 244, 07 kv. bendro ploto patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, subnuomavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors kaip rodo Migracijos valdybos atliktas patikrinimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškabos nurodytose patalpose nėra, o yra kitų trijų bendrovių iškabos, nors pagal subnuomos sutartį, visas negyvenamosios patalpos plotas buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Migracijos valdyba, vykdydama Migracijos departamento pavedimą Nr. (15/4-10) 10K-37481 atliko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą (el. byla, II tomas 98, 99 puslapiai, IV tomas, 106, 107 puslapiai). Kaip matyti iš 2017 m. spalio 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-41319, UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklos nevykdo, o gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso nakvynės namams ir butas patikrinimo metu nebuvo naudojamas. Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. I. ir J. I. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Susisiekus su J. I., tarnybinio pranešimo duomenimis, pastaroji patvirtino, kad ji su vyru gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, o į Vilniaus miestą atvykstą kartais aplankyti Vilniuje gyvenančių vaikų (el. byla II tomas, 100 puslapis, IV tomas, 108, 109 puslapiai).
VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad J. I. nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri savo veiklą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. sausio 27 d. - UAB „L. L.“, kurios veiklą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. byla, II tomas, 102-103 puslapiai, IV tomas, 110-112 puslapiai).
VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad A. I. nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri savo veiklą taip pat deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. byla, II tomas, 105-107 puslapiai, IV tomas, 113-115 puslapiai).
Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė iki 21017 m. rugpjūčio 31 d. savo veiklos buveinę deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir daugelis kitų įmonių, su kuriomis darbo teisiniais santykiais buvo susiję Bendrovėje įdarbinti J. I. ir A. I. Nors Bendrovė nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir deklaravo savo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau požymių, patvirtinančių, jog šiuo adresu Bendrovė vykdė veiklą, nėra. Pagal subnuomos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei subnuomavo visas 244,07 kv. m. ploto dydžio patalpas, tačiau Migracijos valdybos patikrinimo rezultatais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiomis patalpomis nesinaudojo. Duomenų, jog Bendrovėje įdarbinti asmenys atliko kokias nors jiems pavestas funkcijas, susijusias su specifine, Bendrovės deklaruojama veikla, nėra.
Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) išduoti leidimą gyventi atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Taigi, tam, kad būtų konstatuota esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindui, pakanka nustatyti, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, atliko tyrimą ir ginčijamame sprendime išsamiai aptarė veiksnius, kurie šiuo atveju sudarė rimtą pagrindą manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi. Pareiškėjai nepaneigė Migracijos departamento patikrinimo išvadų.
Teismas, atsižvelgdamas į šia aplinkybes, daro išvadą, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui I. B. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija), o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas, jei - yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo I. B. pateiktais dokumentais tiek Migracijos departamentui, tiek teismui patvirtina, kad pareiškėjas I. B. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo I. B. realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos. Todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui I. B. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėjo pateikta sutartis, sudaryta su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. liepos 17 d. nuomos sutartis dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepaneigia Migracijos departamento ginčijamame sprendime nurodytų aplinkybių (el. byla, II tomas, 51-62, 63-64 puslapiai).
Konstatavus, jog Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui I. B., yra teisėta ir pagrįsta, konstatuotina ir tai, kad pareiškėjo I. B. sutuoktinė N. N. neatitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o pareiškėjo I. B. nepilnametė dukra B. B. – Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatytų šeimos susijungimo sąlygų, todėl šios Migracijos departamentas pareiškėjoms taip pat teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams daugkartinės nacionalinės vizos išduotos pagal Vizų aprašo 66.10² papunktį, kaip užsieniečiams pateikusiems prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Todėl, Migracijos departamentui priėmus sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai nebeatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ir Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotas daugkartines nacionalines vizas. Esant pagrįstoms abejonėms dėl užsieniečio I. B. nelegalios grėsmės, daugkartinė nacionalinė viza šiam užsieniečiui pagrįstai panaikinta ir pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.
Pareiškėjai jokių nesutikimo argumentų, susijusių su vizų panaikinimu, skunde nenurodė. Todėl, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotas daugkartines nacionalines vizas.
Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjams taikomos poveikio priemonės motyvuotos.
Migracijos departamento 2018 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-2,3,4 (00002,00003, 00004) 171-3,4,5 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl daugkartinių nacionalinių vizų panaikinimo I. I. Respublikos piliečiams I. B., N. N. ir B. B.“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjai taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas yra netenkinamas, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jų prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų I. B., N. N., B. B. skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.