Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Andriui Pūkiui,

dalyvaujant: ieškovo A. K. atstovui, advokatui Aleksandrui Kuznecovui, atsakovei V. J., jos ir kitų atsakovių atstovui, advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms: V. J., O. S., G. A. dėl 5 066 EUR nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš atsakovių 2017-06-02 buvo gautas pranešimas, kad jos nutraukia su ieškovu neterminuotą žemės nuomos sutartį. Savo ieškinyje ir ieškovo atstovas 2018-05-15 teismo posėdyje teigė, kad jis atliko išsinuomotos žemės keturis lėkščiavimus ir vieną arimą, kas jam kainavo bendrą 5 066 EUR sumą. 2018-08-14 teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas atliko tris lėkščiavimus, t.y. 2016-08-04, 2016-10-07 ir 2017-04-19. Dėl 2017-06-02 atliktų lėkščiavimo ir arimo darbų jis nieko nenurodė, paminėjo tik, kad 2018-05-15 teismo posėdyje apklaustų liudytojų: D. S. ir V. B. parodymais, kad ieškovas 2017-06-02 išsinuomoto lauko nelėkščiavo ir nearė, nereikėtų tikėti, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi.

Savo darbo sąnaudas ieškovas grindė nurodytųjų liudytojų parodymais, kurie nurodė, jog samdant darbininkus lėkščiavimo darbai kainuoja iki 25 EUR už hektarą, o arimo – iki 40 EUR. Ieškovo atstovas nurodė, kad jo atstovaujamasis turi daug technikos, tačiau samdo darbuotojus, todėl darbų įkainius vertina didesne kaina kaip, kad tuos darbus atliktų samdant kitus asmenis.

Pažymėtina, kad ieškovo atstovas 2018-08-14 teismo posėdyje patikslindamas faktines bylos aplinkybes, skirtingai negu tai nurodyta ieškinyje ir buvo aiškinama 2018-05-15 teismo posėdyje, neminėjo lėkščiavimo darbų nei 2017-06-01, nei 2017-06-02.

Ieškovas pripažino, kad atsakovių įspėjimą, kad su juo po trijų mėnesių bus nutraukta neterminuota žemės nuomos sutartis, gavo 2017-06-02 vakare. Po to išsinuomoto žemės sklypo jis nedirbo.

Neterminuota nuomos sutartimi buvo sutarta, kad šalys šią sutartį gali nutraukti viena kitą įspėjusios prieš tris mėnesius laiko. Atsakovės 2017-06-01 registruotu laišku išsiuntė ieškovui pranešimą, kad jos nutraukia su juo sudarytas žemės nuomos sutartis. Šis registruotas laiškas ieškovui buvo įteiktas 2017-06-02.

Atsakovės 2016 metais per Vėlines lankėsi gimtajame (duomenys neskelbtini) kaime ir matė, kad išnuomotasis žemės sklypas nebuvo apdirbtas, matėsi ražienos. Čia jos taip pat lankėsi 2017 metų balandžio pabaigoje ar tai gegužės pradžioje prieš Motinos dieną ir matė, kad laukas buvo tokio pat stovio, kokį jį matė rudenį, t.y. neapdirbtas.

Kadangi ieškovas vienai iš seserų nuomos mokesčio nebuvo sumokėjęs už keturis metus laiko, jos tarėsi nutraukti su juo žemės nuomos sutartį. Tuomet paskambino ieškovo dukra. Sakė, kad ji perims iš tėvo žemės dirbimo reikalus, atsiuntė savo sutartinį pasiūlymą. Šis pasiūlymas buvo diskriminacinis ir neteisingas jų atžvilgiu, todėl jos jo nepasirašė, o ieškovui išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą.

Jos ieškovui nuostolių nepadarė. Pranešimą apie sutarties nutraukimą išsiuntė kai nebuvo atlikti jokie žemės apdirbimo darbai, o po pranešimo apie sutarties nutraukimą ieškovas kaimynų pranešimu žemę apdirbo, tačiau mano, kad tą jis darė savo rizika. Be to, jis iš NMA už 2016 metus gavo išmokas, todėl jeigu žemę ir būtų dirbęs, tai jam būtų už tai atlyginta NMA išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės.

Atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 14.9043 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17).

Tarp šalių 2016-03-03 buvo sudarytos trys neterminuotos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys (b.l. 7-9). Prieš tai tarp tų pačių šalių buvo sudarinėjamos terminuotos žemės nuomos sutartys. Išnuomotąją žemę ieškovas deklaravo paramai už žemės ūkio naudmenas gauti. Tokią paraišką jis buvo pateikęs ir 2017-06-02 bei 2016-06-01 (b.l. 12 ir 14).

Atsakovės 2017-06-01 pranešimu pranešė ieškovui, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais bei 2 dalimi nuomos sutartis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) po trijų mėnesių vienašališkai nutraukiama (b.l. 18). Šis pranešimas registruotu laišku ieškovui buvo įteiktas 2017-06-02. Šį faktą įrodo vokas su datos spaudu (b.l. 19), be to, šią aplinkybę pripažino ieškovo atstovas (CPK 187 straipsnis).

Ieškovas savo pranešime atsakovėms (b.l. 20) nurodė, kad jis įkultūrino išsinuomotą žemę, todėl jos, nutraukdamos nuomos sutartį, turės jam apmokėti 5 066 EUR išlaidas už keturis žemės lėkščiavimus (lėkščiavimo kaina už 1 ha 60 EUR) ir vieną suarimą (arimo kaina už 1 ha 100 EUR). Atsakovės su ieškovo pretenzija atlyginti jam už žemės įdirbimą nesutiko ir pateikė atsakymą (b.l. 22-23), kuris iš esmės atitinka atsiliepimą į ieškinį.

Atsakovės pateikė internetinės svetainės http://valstietis.lt/naujienos/ukininku-zinios/ Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainos 2017 metais (b.l. 36). Šiame kainyne nurodyta, kad arimo minimali kaina 25 EUR, maksimali – 63 EUR, o vidutinė – 43 EUR už hektarą. Lėkščiavimas atitinkamai 15, 40 ir 27 EUR. Analogiškas kainas nurodė ir teismo posėdyje apklausti liudytojai: D. S. ir V. B.. Šie liudytojai pažymėjo, kad jeigu paminėti darbai atliekami paties ūkininko su savo technika, jie yra dar mažesni. Ieškovo atstovas 2017-08-14 teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas turi daug technikos, todėl žemę dirba su savo technika, tačiau samdo darbuotojus. Šias aplinkybes taip pat įrodo atsakovių atstovo pateiktas išrašas iš Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainių I dalies „Pagrindinio žemės dirbimo darbai 2017“ (b.l. 52-56).

Teismo 2018-05-15 posėdyje buvo apklausti atsakovių liudytojai: D. S. ir V. B.. Abu šie liudytojai pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini). D. S. (duomenys neskelbtini), o V. B. – (duomenys neskelbtini). Abu šie liudytojai ūkininkauja. Jų dirbami žemės sklypai ribojasi su ieškovo nuomota žeme. Abu liudytojai paliudijo, kad ieškovas po 2016 metų derliaus nuėmimo savo nuomojamo žemės sklypo nedirbo nei 2016 metų rudenį, nei 2017 metų iki birželio 2 dienos. Liudytojas D. S. parodė, kad jeigu laukas būtų buvęs keturis kartus išlėkščiuotas ir vieną kartą suartas – tai jis būtų buvęs idealiai išdirbtas. Gi, jis tiek 2016 metų rudenį, tiek 2017 metų pavasarį ir iki vidurio vasaros matė pūdymuojantį, žolėmis apaugusį ieškovo nuomojamą lauką. Šis liudytojas nurodė, kad ieškovo nuomojamo 14 ha lėkščiavimas užtruktų apie 5-6 valandas, o jo suarti per vieną dieną nesuspėtų. Jis nerealiu laiko ieškovo paaiškinimą, kad ieškovas išsinuomotą lauką birželio 2 d. išlėkščiavo ir suarė iki pietų. Jis tvirtina, kad laiko atžvilgiu to padaryti nebūtų įmanoma. Be to, jis manė, kad nurodytuoju laiku laukas nebuvo apdirbtas.

Liudytojas V. B. nurodė, kad jo dirbama žemė ribojasi su ieškovo išsinuomota žeme. Jis 2017 metų pavasarį savo žemės sklype sėjo pupas, o tuo metu ieškovo nuomojamas žemės sklypas nebuvo apdirbtas. Šis žemės sklypas ir toliau liko stovėti piktžolėtas, jis nebuvo dirbamas. Sklype vešėjo suaugusios piktžolės, kas liudija, kad nuo pavasario sklypas nebuvo apdirbamas. Tik vasarą, jau po to, kai buvo pasibaigęs pasėlių deklaravimas, t.y. po 2017-06-02 ieškovo nuomojamame sklype buvo apsilankyta ir kažkas dirbta, nes nebuvo piktžolių, matėsi atvažiavimo į sklypą vėžės. Jis mano, kad žemės nuomojamame sklype nebūtų buvę reikalo lėkščiuoti, nes piktžolės dar nebuvo subrandinusios sėklų, todėl liudytojas kategoriškai atmeta ieškovo atstovo aiškinimą, kad nuomojamas sklypas buvo keturis kartus lėkščiuotas. Liudytojas apdirbtą žemę pamatė po Joninių, o 2017-06-02 ji dar nebuvo apdirbta.

Atsakoves byloje atstovavo advokato padėjėjas Nerijus Žvingila (b.l. 51). Advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos sudaro 500 EUR (b.l. 69-70).

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar žemės nuomotojos privalo atlyginti žemės nuomininkui už nuomojamoje žemėje jo atliktus darbus prieš nutraukiant žemės nuomos sutartį.

Šalių tarpusavio teisinius santykius reglamentuoja jų sudarytos neterminuotos žemės nuomos sutartys ir nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos.

Žemės nuomos sutarties 5 punktas nustatė, kad sutartį nutraukus prieš terminą, žemės nuomotojas turi padengti visus žemės įkultūrinimo kaštus. Ieškovas žemės įkultūrinimo kaštais įvardijo: 2016-08-04 lėkščiavimo darbus po kviečių nukūlimo, 2016-10-07 pūdymo ruošimą prieš žiemą (atstovas neįvardijo kokie konkretūs žemės dirbimo darbai buvo atliekami ir kokia jų vertė) ir 2017-04-19 dirvos lėkščiavimą po žiemos. Nors ieškinyje ir 2018-05-15 teismo posėdyje ieškovo atstovas minėjo išnuomotos žemės lėkščiavimą ir arimą 2017-06-02, paskutiniame teismo posėdyje jis šių darbų neįvardijo.

Tiek šalių sudaryta žemės nuomos sutartis, tiek CK 6.480 straipsnio nuostata leidžia nuomos sutartį nutraukti prieš terminą, prieš tai nuomininką įspėjus prieš tris mėnesius laiko.

Ieškovas pripažino, kad jis 2017-06-02 buvo raštu įspėtas dėl neterminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo. Šias aplinkybes įrodo ir atsakovių paaiškinimai atsiliepime į ieškinį, žodžiu teismo posėdyje bei registruoto laiško vokas, kuriuo ieškovui pranešimas buvo įteiktas 2017-06-02.

Ieškovas savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo grindžia sutarties ir delikto pagrindais, t.y. paminėta sutarties 5 punkto nuostata ir CK 6.250 straipsnio nuostata. Sutartinė ir deliktinė atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys. Reikalavimas turėtų būti grindžiamas vienos kurios nors rūšies civilinės atsakomybės teisiniais pagrindais. Kadangi šalių sudaryta sutartimi buvo aptartos atsakomybės sąlygos prieš laiką nutraukiant žemės nuomos sutartį, todėl šiems teisiniams santykiams taikytina sutartinės atsakomybės rūšis.

CK 6.564 straipsnio nuostatos reglamentuoja žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.

Byloje nustatyta, kad įspėjimo nutraukti žemės nuomos sutartį nuomininkas išnuomoto žemės sklypo nebuvo užsėjęs, laukas pūdymavo. Ginčas iškilo dėl to ar nuomininkas po derliaus nuėmimo 2016 metais atliko kokius nors žemės įkultūrinimo darbus ar jų neatliko. Ieškovo aiškinimai dėl atliktų nuomojamos žemės įkultūrinimo darbų yra nenuoseklūs. Pradžioje jis aiškino, kad atliko keturis žemės lėkščiavimus ir vieną arimą, o paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad atliko tris lėkščiavimo darbus. Ieškovas be savo žodinio paaiškinimo nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad jis iš atsakovių išsinuomotą žemę būtų dirbęs po 2016 metų derliaus nuėmimo iki įspėjimo nutraukti nuomos sutartį gavimo (CPK 178 straipsnis). Taip pat pripažino, kad už deklaruotą išsinuomotą žemę iš NMA 2017 metais gavo 666,83 EUR.

Atsakovės kategoriškai neigia, kad po 2016 metų derliaus nuėmimo ir 2017 metais iki įspėjimo nutraukti nuomos sutartį, žemė buvo dirbama. Šiuos jų teiginius patvirtino ir 2018-05-15 teismo posėdyje apklausti liudytojai: D. S. ir V. B.. Kaip jau buvo minėta šie liudytojai parodė, kad jų žemės sklypai ribojasi su ieškovo nuomojamu žemės sklypus. Jie nuomojamą žemės sklypą matė įvairiu metų laiku (po 2016 metų derliaus nuėmimo) ir žino, kad jis nė karto nebuvo lėkščiuotas ir suartas. 2017 metų birželio 2 dieną, prieš deklaruojant savo žemės sklypo ribas jie apžiūrėjo žemę ir matė, kad 2018-06-02 apie pietus ieškovo nuomojama žemė nebuvo išlėkščiuota ir suarta. Tokio žemės sklypo, kokį nuomavosi ieškovas lėkščiavimui prireiktų 5-6 valandų, o jį suarti reikėtų daugiau nei vienos dienos. Iš to reikėtų daryti išvadą, kad jeigu ieškovas žemę būtų pradėjęs dirbti 2017-06-02 iki pietų, jis to per pusę dienos nebūtų suspėjęs padaryti. Jis pats pripažino, kad pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą gavo 2017-06-02 pavakare. Gavęs pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą jis turėjo suprasti, kad dirbti žemės nėra prasmės, nes sutartis nutraukiama. Jeigu tokius darbus ir atliko – tai darė savo rizika ir išlaidomis. Tokių išlaidų žemės nuomotojai nuomininkui neturėtų atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už 2016 metais deklaruotas pūdymuojančias išsinuomotas žemes gavo 666,83 EUR išmoką, laikytina, kad jis uždirbo iš išsinuomos žemės, o ne turėjo nuostolių. Be to, ieškovo pateikti skaičiavimai už lėkščiavimą ir arimą yra niekuo nepagrįsti, jie prieštarauja reglamentuotiems įkainiams. Dėl to ieškovo ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudaro 500,00 EUR advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos. Šios išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui, jos apimčiai, advokato padėjėjo atliktam darbui. Jis yra surašęs atsakymą į ieškovo pretenziją, atsiliepimą į ieškinį, dalyvavęs viename parengiamajame ir dviejuose teismo posėdžiuose.

Taip pat iš ieškovo priteistinos 15,29 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms: V. J., O. S., G. A. dėl 5 066,00 EUR nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovėms: V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 EUR (penki šimtai) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,29 EUR (penkiolika EUR 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.