Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. atlieka bausmę, jam paskirtą Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. S. paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. vasario 9 d., jos pabaiga – 2018 m. kovo 7 d.Komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė.Nuteistasis V. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis yra neteisinga, nes jis bausmės atlikimo metu lanko visas užimtumo programas, mokosi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, susitikinėja su „Caritas“ atstovais, papildomai mokosi anglų kalbą. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę – šiuo metu jam nustatytas neįgalumas. V. S. pabrėžia, kad teismas neįsigilino į tai, kad paskutinį kartą jis teistas prieš keturiolika metų, o tai sudaro pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, jis gali nenusikalsti ir rūpintis savo šeima bei sūnumi. Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (61 balas pagal OASys), nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje, laisvalaikiu susitinka su „Caritas“ atstovais, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Vykdant socialinės reabilitacijos planą su nuteistuoju buvo kalbėta apie sveiko gyvenimo būdo privalumus, alkoholio žalą organizmui ir pasekmes aplinkiniams. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis galimai turi su priklausomybėmis susijusių problemų, tačiau to nevertina kaip problemų, kurias būtina spręsti – menkina žalą, kurią žmogaus gyvenimui gali turėti narkotinės medžiagos ir alkoholis. Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių – alkoholio ir narkotikų vartojimas, be to, už alkoholio vartojimą pataisos namuose V. S. yra baustas drausmine nuobauda. Šios aplinkybės rodo, kad pats nuteistasis nepakankamai rimtai vertina psichiką veikiančių medžiagų vartojimo pasekmes.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, skatinant spręsti su priklausomybėmis susijusias problemas ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.