Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių TI-K nesuteikiant pareiškėjui galimybės naudotis mobiliuoju telefonu ir modemu internetui, kad būtų palaikomi ryšiai su artimaisiais bei draugais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Taigi jis yra nuteistasis, todėl jo teisinę padėtį, teises ir pareigas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-09-01) nuostatas, sulaikytieji ir bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 straipsnio 1 dalis). Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis (BVK 5 straipsnio 2 dalis). Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (BVK 5 straipsnio 3 dalis).

BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 2 dalis). Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 straipsnio 1 dalis).

BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygos: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.

Pažymėtina, kad teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarką detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-29). Pagal Taisyklių 124 punktą, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Kalėjimų departamento 2018-10-02 įsakymu Nr. V-430 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas, pagal kurio 12 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu ar naudojimasis interneto telefonija organizuojamas, vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtinta tvarka ir dienotvarke. Suimtasis (nuteistasis), laikomas kameroje, pageidaudamas skambinti ir kalbėti telefonu ar naudotis internetine telefonija, turi pateikti įstaigos administracijai pasirašytą prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, datą, kada pageidauja skambinti ir kalbėti telefonu, taip pat asmens, kuriam pageidauja skambinti, vardą, pavardę ir telefono numerį (nurodyto tvarkos aprašo 13-14 punktai).

Taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Sąrašas yra baigtinis, sąraše nenumatytas mobiliojo ryšio telefonų ar modemų internetui įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas dėl mobilaus ryšio telefono ir interneto 2018-05-17 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris 2018-06-05 raštu Nr. 96-2240 informavo pareiškėją, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše mobilaus ryšio telefonas bei interneto prieiga nėra įtraukti, todėl naudotis tokiais asmeniniais daiktais ir priemonėmis pareiškėjas negali (b. l. 4). Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2018-06-05 raštu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2018-07-30 raštu Nr. 2S-2387 pateikė pareiškėjui informaciją, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, gali gauti bei siųsti neribotą kiekį laiškų, su kartus per savaitę paskambinti telefonu, tačiau teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi nuteistieji galėtų įsigyti ir turėti mobiliojo ryšio telefonus ar modemus (b. l. 5).

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, pareiškėjas teiginių, kad jam buvo draudžiama pasinaudoti teise skambinti telefonu nenurodė. Pagal išanalizuotas teisės aktų nuostatas Lukiškių TI-K neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės naudotis mobiliuoju telefonu ar modemu internetui, siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę paskambinti artimiesiems. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, jog pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, tačiau nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato nuteistiesiems teisės pasirinkti viešosios telefono ryšio paslaugos tiekėją, todėl skambinimas telefonu pagal pareiškėjo prašymą, t. y. jam pasirenkant viešojo ryšio paslaugos teikėją (šiuo atveju viešojo judriojo ryšio tinklo ar palydovinio tinklo pasirinktą paslaugos teikėją), neleistinas. Taigi pareiškėjas turi teisę paskambinti telefonu, tačiau ši teisė įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (t. y. yra draudžiama naudotis mobiliojo ar palydovinio ryšio telefonais) (žr. 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-67-756/2018).

Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog įkalinimo įstaiga turi suteikti nuteistiesiems galimybę neribotai naudotis internetu ir toks reglamentavimas yra susijęs su nuteistųjų teisinės padėties ypatumais bei bausmės vykdymo režimo reikalavimų užtikrinimu. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi nepatogumai dėl skambučio laiko nesudaro prielaidos neteisėtiems atsakovo veiksmams konstatuoti, nes teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-968/2011). Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjui yra suteikta galimybė palaikyti socialinius ryšius su norimais asmenimis tiek telefonu, tiek pasimatymų metu, taip pat siųsti popierinius laiškus, todėl teigti, kad tik mobiliojo telefono bei interneto naudojimas padės pareiškėjui palaikyti esamus santykius ar integruotis į visuomenę atlikus laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Kadangi tiek Lukiškių TI-K 2018-06-05 rašte Nr. 96-2240, tiek Kalėjimų departamento 2018-07-30 rašte Nr. 2S-2387 pateikta pozicija yra pagrįstai bei teisėta, kildinti pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos atlyginimo dėl atsisakymo suteikti galimybę naudotis mobiliuoju telefonu ar modemu internetui nėra pagrindo.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau aptarti teisės aktai nesuteikia teisės pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K kameroje naudotis mobiliuoju telefonu bei interneto prieiga, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovės atstovą tokius veiksmus atlikti netenkintinas. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.