Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Ingai Andriušytei, atsakovo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, 2012 m. lapkričio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Žemaitijos granitas“ skundą atsakovams VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras dėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (4.7.11)KS-225 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti 2012 m. birželio 18 d. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo sprendimą Nr. (4.7.11)KS-225 dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre;

- įpareigoti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą įregistruoti bei išduoti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į UAB „Žemaitijos granitas“ priklausančius objektus: (i) gręžinį (unikalus (duomenys neskelbtini)), (ii) gręžinio apsauginį pastatą (unikalus (duomenys neskelbtini)), (iii) vandens bokštą (unikalus (duomenys neskelbtini)), (iv) siurblinę (unikalus (duomenys neskelbtini)) bei vamzdynus (unikalus (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja taip pat akcentuoja tai, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 punktu, tai yra kai nustatoma aplinkybė, jog dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatas kartu su prašymu turi būti pateikiami originalūs dokumentai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti nuorašai. Pažymi, kad pareiškėja pateikė atsakovui dokumentų kopijas, kurias patvirtino UAB „Žemaitijos granitas“ generalinis direktorius. Ginčų nagrinėjimo komisija savo sprendime nurodė, kad dokumentus nustatyta tvarka gali tvirtinti notaras, advokatas, dokumentą išdavęs (gavęs) asmuo ar kt. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 punktą, įmonės direktorius yra asmuo, kuris atstovauja įmonę veikdamas jos vardu. Pagal Dokumentų rengimo taisyklių 53 punktą – tikrumo žymą rašoma, kai reikia patvirtinti įstaigos sudaryto ar jos gauto dokumento kopijos, nuorašo ar išrašo tikrumą. Nurodo, kad pareiškėjas yra gavęs dokumentus asmuo, o pareiškėjos vadovas turi teisę tvirtinti šio dokumento kopijas. Dėl atsakovo argumento, jog pareiškėjui priklausantys gręžinys neatitinka statiniui keliamų reikalavimų nurodo, kad ginčų nagrinėjimo komisija pripažino, jog gręžinys yra statinys, todėl mano, kad jis gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjos atstovė I. Andriušytė teisminio nagrinėjimo metu dėl pareikštų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas – Valstybinės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialas, atiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (b.l. 162-163) nurodo, kad su pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimais nesutinka ir patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjos kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į statinius pateikti dokumentai nepatvirtino nuoseklaus turto, teisių ir pareigų perėjimo iš vienos įmonės kitai, tai yra dokumentuose nėra išvardintas konkretus turtas, kurį perėmė UAB „Žemaitijos granitas“. Nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė siekiamus įregistruoti statinius, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, prašymas nėra dokumentas, kurio pagrindu atliekamas daiktų ir daiktinių teisių registravimas, o pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, kad šį konkretų turtą perėmė iš Kelių statybinių medžiagų susivienijimo „Granitas“. Pažymi, kad pareiškėjos cituojamu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-08-23 sprendimas ir nuspręsta netenkinti UAB „Žemaitijos granitas“ pareiškimo dėl valdymo fakto patvirtinimo. Teismas pareiškėjui nurodė, kad dėl priklausinių įteisinimo jis gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras arba ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir taip apginti savo teises. Teigia, kad pareiškėjas prie prašymo pateikė dokumentus, dalis kurių patvirtinta generalinio direktoriaus, o jis nėra, nei notaras, nei dokumentus išdavęs asmuo. Teigia, jog registro tvarkytojas, įregistruodamas duomenis, privalo remtis tik tokiais dokumentais, kurių patikimumas neabejotinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 3865532, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti statinių - gręžinio (unikalus (duomenys neskelbtini)), gręžinio apsaugos pastato (unikalus (duomenys neskelbtini)); vandens bokšto (unikalus(duomenys neskelbtini)), siurblinės (unikalus (duomenys neskelbtini)), vamzdynų (unikalus (duomenys neskelbtini)) duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti daiktines teises į šiuos statinius Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. birželio 4 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įrašyti nekilnojamųjų daiktų – gręžinio (unikalus (duomenys neskelbtini)), gręžinio apsaugos pastato (unikalus (duomenys neskelbtini)); vandens bokšto (unikalus (duomenys neskelbtini)), siurblinės (unikalus (duomenys neskelbtini)), vamzdynų (unikalus Nr. 4400-1863-5808), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus.

Skundžiamu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu (b.l. 108-109) pareiškėjos prašymą atsisakyta patenkinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - Kadastro įstatymas) 14 straipsniu, bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 84 punktu. Ginčijamu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu taip pat netenkintas pareiškėjos prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į statinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 29 straipsnio 2 dalimi, nurodant jog pareiškėjos pateikti dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją neatitinka šio įstatymo reikalavimų. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija 2012 liepos 26 d. sprendimu Nr. 202 (b.l. 120-122), išnagrinėjus ginčą išankstine skundo nagrinėjimo ne teismo tvarka, minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą palikti galioti, tačiau, konstatavus, kad prašomas įregistruoti gręžinys pripažįstamas statiniu, iš teritorinio registratoriaus sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintas argumentas dėl gręžinio nepriskyrimo prie statinių.

Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių inter alia nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 112 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Registro nuostatai) bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534.

Kadastro įstatymo 12 straipsnis nustato Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus, tai yra formuojamo nekilnojamojo turto objektu kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ir jų pakeitimo dokumentais yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kadastro nuostatų 84 punktas taip pat numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Tačiau pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kadastro įstatymo 12 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos naujam statiniui, formuojamam Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o seniai (iki 1991 m. liepos 25 d.) pastatytų ar įgytų statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą išimtines taisykles nustato šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalis (žr.: Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-495/2010). Kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtino Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašą (toliau – ir Dokumentų sąrašas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, todėl teismas vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis konstatuojant, kad 1989 m. spalio 27 d. kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimo „Granitas“ įsakymu buvo likviduota Darbėnų kelių statybinių medžiagų gamykla. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1994 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 360 buvo įsteigta Darbėnų valstybinė skaldos įmonė ir patvirtinti šios įmonės įstatai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 18 Darbėnų valstybinė skaldos įmonė buvo įtraukta į privatizuojamų įmonių sąrašą. 1995 m. birželio 27 d. Darbėnų valstybinė skaldos įmonė buvo reorganizuota į AB „Darbėnų granitas“. 1997 m. rugsėjo 13 d. AB „Darbėnų granitas“ buvo reorganizuotas į UAB „Žemaitijos granitas“. Taigi nėra ginčo, kad statiniai, kuriuos pareiškėjas siekia įregistruoti yra pastatyti iki 1991 metų.

Iš pareiškėjos prašymo (b.l. 104-106) turinio matyti, jog pareiškėja siekia įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (ir atitinkamai Nekilnojamojo turto registre) gręžinį, gręžinio apsaugos pastatą, vandens bokštą, siurblinės bei vamzdynus ir savo nuosavybės teisę į šiuos objektus teikdama prašymą teritoriniam kadastro ir registro tvarkytojui grindžia tuo, kad šie (pareiškėjos nurodyti) objektai yra anksčiau suformuoto ir į Nekilnojamojo turto kadastrą bei registrą jau įrašyto objekto - gamyklos priklausiniai. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad siekiamų įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastrą bei registrą objektų duomenys, kaip ir patys šie objektai, iki šiol (iki šioje byloje aptariamo pareiškėjos prašymo teritoriniam kadastro ir registro tvarkytojui padavimo) nebuvo įregistruoti nei į Nekilnojamojo turto kadastrą, nei į Nekilnojamojo turto registrą. Atitinkamai tokių duomenų nėra ir Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad šiuo atveju yra būtina vadovautis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, pagal kurį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taikant šias materialinės teisės normas, pabrėžiamas jose nurodytas duomenų išsamumo aspektas. Nagrinėjamai situacijai tai reiškia, kad kadastro ir registro duomenų išsamumo požiūriu duomenys apie pareiškėjos nurodytą kaip pagrindinį daiktą (gamyklą) laikytini teisingais, t. y. tam, kad šie duomenys būtų pakeisti (papildyti), yra būtinas arba atitinkamas teismo sprendimas, arba kiti naujai atsiradę Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje numatyti specialiai šiam objektui skirti dokumentai. Taigi registre esant registruotam pagrindiniam daiktui gamyklai ir nesant įregistruotiems priklausiniams, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad nėra teisinių prielaidų kvestionuoti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų išsamumo kol aukščiau nustatyta tvarka nėra įrodyta priešingai.

Kartu su prašymu pareiškėja atsakovui pateikė 1968 m. žvalgybinio-eksploatacinio gręžinio pasą, gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio paso kopiją, 1968 m. birželio 29 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1401, 1974 m. sausio 2 d. Kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimo įsakymą, 1989 m. spalio 27 d. Kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimo „Granitas“ įsakymą, 1989 m. gruodžio 29 d. Darbėnų kelių statybinių medžiagų gamyklos likvidacijos aktą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2008 m. liepos 28 d. pažymą, 2008 m. liepos 16 d. priėmimo-perdavimo aktą, 2008 m. liepos 10 d. rangos sutartį 2008 m. liepos 29 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartį, 2008 m. rugpjūčio 19 d. darbų atlikimo sutartį, UAB Žemaitijos granitas“ įstatus (b.l. 40-71). Išanalizavus pareiškėjos prie prašymo teikiamų dokumentų turinį matyti, kad juose niekur nėra užsiminta apie tai, kad pareiškėjos prašomi įregistruoti objektai būtų perduoti nuosavybėn pareiškėjai kartu su gamykla ir yra gamyklos (pagrindinio daikto) priklausiniai. Taip pat pažymėtina, kad pateikti dokumentai neatitinka Dokumentų sąrašo 2-6 punktuose nurodytų dokumentų turinio ir formos reikalavimų, kuriuos privalo pateikti pareiškėja siekdama įregistruoti senus pastatus.

Dokumentų sąraše numatyta, kad jeigu senų statinių valdytojai, neturi vieno iš šio sąrašo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, tuomet Registro tvarkytojui pateikiamas prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimi dokumentai, kadastrinių matavimų byla, parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo (8 punktas), o jeigu senų pastatų valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (9 punktas).

Pareiškėja pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą civilinėje byloje, kurioje pareiškėja reiškė prašymą dėl minėtų objektų valdymo fakto nustatymo, tačiau pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas. Klaipėdos apygardos teismas minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėja dėl priklausinių įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras, taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises. Kaip matyti, pareiškėja iniciavo viešojo administravimo procedūrą, tačiau kaip minėta, jos teikiami dokumentai neatitinka Dokumentų sąrašo 2-6 punktuose nurodytų reikalavimų dokumentų turiniui, taip pat nėra įvykdytos 8 ar 9 punkte numatytos sąlygos jei pareiškėja reikalaujamų pateikti dokumentų neturi, t.y. nepateiktas atitinkamas teismo sprendimas.

Išnagrinėjęs prašymą kadastro tvarkytojas priima vieną iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų: prašymą patenkina; prašymą atmeta; sprendimo priėmimą atideda. Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1-5 punktuose) nurodytų aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; 5) šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Nors šiame straipsnyje ir nėra konkrečiai įvardinta aplinkybė, jog kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu nėra pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje išvardinti dokumentai, o nagrinėjamu atvejų Dokumentų sąraše nurodyti dokumentai, tačiau sistemiškai aiškinant Kadastro įstatymo 12 ir 14 straipsnių bei Kadastro nuostatų 84 punkto nuostatas, akivaizdu, jog Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ar Dokumentų sąraše išvardintų dokumentų nepateikimas yra pagrindas prašymą atmesti.

Registro įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad teikiant prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Tokių dokumentų sąrašas yra nustatytas Registro įstatymo 22 straipsnyje. Registro nuostatų 16 punkte numatyta, kad kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį kartu su prašymu turi būti pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai, - kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (16.1 punktas); dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių <...> atsiradimą. Notarine forma patvirtinti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, šių teisių suvaržymą, juridinių faktų atsiradimą, per notarą teritoriniam registratoriui gali būti pateikiami elektroninio dokumento pavidalu (16.2 punktas). Registro nuostatų 19 punktas numato, kad prašymai pakeisti ar <...> daiktines teises <...> registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus <...>.

Kaip jau minėta, pareiškėja 2012 m. birželio 4 d. teikdama prašymą atsakovui kartu su prašymu nepateikė Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų dokumentų (nagrinėjamu atveju Dokumentų sąraše nurodytų dokumentų), taip pat nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, nuosavybės teisių į prašomus įregistruoti objektus atsiradimą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik tuos pakeitimus pagrindžiančiais dokumentais, kurie yra išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Pastaroji nuostata yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus (nesant akivaizdumo kriterijui), neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje) turinį arba atlikti prašomus veiksmus tik, palyginus su buvusia situacija, iš naujo interpretuojant atitinkamas materialinės teisės normas, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.12 – 4.15 straipsnių nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 30 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 524/2010).

Registro įstatymo 29 straipsnis numato, kad registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, <...> jei prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš aplinkybių numatytų 1-9 punktuose. Viena iš jų yra, kai dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registracija, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Būtent šis pagrindas taip pat nurodytas sprendime atsakovui atsisakius įregistruoti daiktines teisės į pareiškėjos nurodytus objektus. Jau minėta, kad pareiškėja prašydama įregistruoti nuosavybės teises į nurodytus objektus nepateikė Dokumentų sąraše bei Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, o vien tik prašymas negali būti pagrindas įregistruoti nuosavybės teises.

Pareiškėja ginčija skundžiamame sprendime atsakovo nurodytą aplinkybę, jog dalis pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijų negali būti pripažinti tinkamai patvirtintais nuorašais. Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad dokumentą gavęs asmuo gali tvirtinti jų nuorašus bei, kad UAB Žemaitijos granitui“ adresuoti dokumentai (gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio pasas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2008 m. liepos 28 d. pažyma, 2008 m. liepos 16 d. priėmimo-perdavimo aktas, 2008 m. liepos 10 d. rangos sutartis, 2008 m. liepos 29 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartis, 2008 m. rugpjūčio 19 d. darbų atlikimo sutartis, UAB Žemaitijos granitas“ įstatai, kadastro duomenų bylos) yra tinkamai patvirtinti generalinio direktoriaus, tačiau pareiškėjas negali būti laikomas dokumentus (1968 m. žvalgybinio-eksploatacinio gręžinio pasą, 1968 m. birželio 29 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1401, 1974 m. sausio 2 d. Kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimo įsakymą, 1989 m. spalio 27 d. Kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimo „Granitas“ įsakymą, 1989 m. gruodžio 29 d. Darbėnų kelių statybinių medžiagų gamyklos likvidacijos aktą) gavusiu asmeniu, todėl generalinio direktoriaus patvirtinti dokumentų nuorašai, kuriais grindžiama daiktinė teisė į nekilnojamuosius daiktus, nėra laikytini tinkamais dokumentais Registrų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų – gręžinio, gręžinio apsaugos pastato; vandens bokšto, siurblinės, vamzdynų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti daiktines teises į šiuos statinius Nekilnojamojo turto registre, todėl jį naikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja reiškia išvestinį reikalavimą - įpareigoti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą įregistruoti bei išduoti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į pareiškėjos nurodomus objektus, tačiau netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Žemaitijos granitas“ skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.