- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-624-303-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrone Kartaniene (pirm.), Jurate Damanskiene, Arunas Kisielius
- Nuteistasis
- K. Ž.
- Civilinis ieškovas
- L. S.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Vilhelmas Keliuotis
- Kategorijos
- 2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teiseja Vita Luckauskaite Baudžiamoji byla Nr. 1A – 624/2009 m.
2009 m. birželio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Traku rajono apylinkes prokuraturos, nukentejusiojo ir civilinio ieškovo L. S. apeliacinius skundus del Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisves atemimu dvejiems metams ir šešiems menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant nuteistaji per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis LR BK 68 str., K. Ž. uždrausta naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones trejus metus, skaiciuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2009-04-20.
Iš K. Ž. priteista 20 000 Lt L. S. neturtinei ir 26 782,10 Lt Valstybinei ligoniu kasai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Nukentejusiojo L. S. ieškinys dalyje del turtines žalos dydžio nustatymo ir išieškojimo iš kalto asmens perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustate:
K. Ž. nuteistas už tai, kad budamas apsvaiges nuo alkoholio ir vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir sukele eismo ivyki, kurio metu vienas žmogus žuvo ir du buvo sužaloti, t.y. 2008 m. kovo 31 d., apie 23 val. 45 min., kelio Vievininkai-Rusakalnis-Daugirdiškes 3,9 kilometre, Elektrenu savivaldybes teritorijoje, važiuodamas Vievininku kryptimi, vairuodamas jam priklausanti automobili AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greicio atsižvelgiant i kelio, meteorologines salygas, ir nuvažiavo nuo kelio, del ko automobilio keleivis T. T. mire ivykio vietoje nuo galvos sužalojimu visumos, o keleiviui L. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Traku rajono apylinkes prokuratura apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkes teismo nuosprendi del nuteistajam netinkamai paskirtos bausmes ir K. Ž., pripažintam kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d., paskirti laisves atemimo bausme trejiems metams ir šešiems menesiams, LR BK 75 str. pagrindu bausmes vykdyma atidedant dvejiems metams ir šešiems menesiams.
Apeliantas nurodo, kad už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 6 d., padaryma minimali bausme yra laisves atemimas trejiems metams. Taciau pirmosios instancijos teismas, nuteistajam nemotyvuotai paskyre mažesne, negu sankcijos minimali riba, bausme. Pažymi, jog baudžiamasis istatymas numato, kad švelnesne negu istatymo nustatyta bausme galima skirti esant atvejams, numatytiems LR BK 54 str. 3 d bei LR BK 62 str. ir tik esant salygoms bei pagrindams, nurodytiems šiuose straipsniuose. Taciau nuosprendyje teismas šiu straipsniu netaike, bei, nesant pagrindo jiems taikyti, nepagristai paskyre švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Taigi, del neteisingai paskirtos bausmes, nuosprendis turi buti keistinas.
Nukentejusysis ir civilinis ieškovas L. S. prašo pakeisti Traku rajono apylinkes teismo 2009-04-20 nuosprendi civilinio ieškinio dalyje ir iš nuteistojo K. Ž. priteisti jam 40 000 lt neturtines, 21 529, 85 lt turtines žalos atlyginima bei 1 000 lt turetu proceso išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog byloje buvo pateikes ieškini neturtinei žalai atlyginti, kurios dydi ivertino 50 000 Lt. Nagrinejant byla teisme šia suma sumažino iki 40 000 Lt, nes nuteistasis K. Ž. teisme jo atsipraše, neturi nekilnojamojo turto, turi pajamas tik iš darbo.
Neturtines žalos atlyginimo salygos ir skaiciavimo kriterijai numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Joje itvirtinta nuostata, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai, taip pat kitais istatymu numatytais atvejais. Ivertindamas neturtine žala pinigais, teismas privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovautis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymi, jog pagal LR CK 1.5 str. nustatytus teises aiškinimo ir taikymo principus, teismas privalo atsižvelgti i bylai reikšmingu aplinkybiu visuma, išlaikyti skirtingu interesu pusiausvyra.
Nors nuosprendyje nurodyta, kad nustatant neturtines žalos dydi, atsižvelgiama i tai, jog L. S. buvo sunkiai sužalotas, autoivykio metu patirtos traumos sukele dideles problemas, sužalojimus turejo ilgai gydytis ir kt. Taciau vadovaudamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturtines žalos dydi sumažino iki 20 000 Lt.
Apelianto manymu, teismas turejo teisingiau kompensuoti jo patirtus dvasinius išgyvenimus ir nustatyti teisinga pinigine kompensacija už patirta skriauda, t.y. 40 000 Lt. L. S. teigimu, ši suma nera per didele : pagal teismo medicinos specialisto išvada, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – difuzinis aksoninis galvos smegenu pažeidimas, galvos smegenu kamieno sumušimas, smegenu koma, stuburo kaklines dalies 5-o slankstelio lužimas, kairiuju VII-VIII šonkauliu lužis, išsivystes plauciu uždegimas. Tesiant gydyma VŠI Vilniaus universitetines ligonines Santariškiu klinikose diagnozuotas ataksinis sindromas, dizartija, disfonija, pažintine disfunkcija, dalinis dubens organu funkcijos sutrikimas, C5 slanksteliu lužimas, bukle po abipuses pneumonijos ir šlapimo taku infekcijos. Be to, jis (L. S.) išbuvo komoje apie menesi laiko, šiuo metu nustatytas darbingumo lygis – tik 30 procentu. Apeliantas nurodo, kad ir dabar, praejus po avarijos daugiau nei metams, jis nera pasveikes: sutrikusi koordinacija, sunkiai paeina, nera tvirtumo rankose, užsikerta kalba (ji nerišli), susilpnejes vienos akies regejimas, sutrikusi kraujotaka. Akivaizdu, kad tai susije su galvos smegenu pažeidimu ir stuburo kaklines dalies 5-o slankstelio lužimu, pavojingais sveikatai sužeidimais. L. S. teigimu, jo sveikata niekada nebus tokia gera, kaip iki šio ivykio, taciau teismas neatsižvelge i prarasta sveikata.
Apeliantas atkreipe demesi i tai, kad K. Ž. nera jo draugas, kaltininko automobilyje jis atsidure atsitiktinai. Iki teismo nuteistasis neatsipraše, neatlygino žalos, be to, K. Ž. nusikalto budamas neblaivus.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis teismui pateike pakankamai irodymu ir del turtines žalos padarymo bei jos dydžio, todel turtine žala, pagal jo nuomone, turejo buti priteista. Iki autoivykio jis buvo neseniai pradejes dirbti UAB „V.“ darbininku, i darba priimtas 2008-03-26, nustatant atlyginimo minimuma – 800 Lt, o pasibaigus 3 menesiu bandomajam laikotarpiui, turejo buti mokamas 1 400 Lt atlyginimas per menesi. Po avarijos ligos pašalpa nebuvo išmoketa, nes išdirbo tik tris dienas. Apeliantui buvo suteiktos neapmokamos atostogos reabilitaciniam gydymui. Iš darbo buvo atleistas 2008-10-01, nes del sveikatos bukles negalejo dirbti. Pagal neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma nustatytas 30 procentu darbingumo lygis nuo 2008-07-10 iki 2009-07-09. Taigi, L. S. nurodo negaves ir negausiantis darbo atlygio del sužalojimo už 2008 m. balandžio, gegužes, birželio menesius – 2 400 Lt ( kai darbo menesinis užmokestis – 800 Lt ) ir už laikotarpi nuo 2008 m. liepos iki 2009 m. liepos menesiu – 16 800 Lt ( kai darbo menesinis užmokestis – 1 400 Lt ), iš viso – 19 200 Lt.
Pagal LR CK 6.294 str. žala yra ne tik asmens turto netekimas, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jei nebutu ivykdyti nusikalstami veiksmai. Negautos pajamos reiškia tai, kuo butu pagerejusi nukentejusiojo turtine padetis, jeigu nebutu neteisetu veiksmu. Taigi, aukšciau apskaiciuotos pajamos yra realios, nes tai – sutartas atlygis už darbine veikla pagal darbo sutarti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo po avarijos gulejes ligonines stacionare, gydesis, reguliariai pirkes vaistus, pagerinta maista, atsirado specialus poreikiai – tam buvo išleista 2 329,85 Lt. Be to, už advokato paslaugas ( konsultacijas, ieškinio parengima, atstovavima teisme ) sumokejo 1 000 Lt.
Teismo posedyje prokurore praše Traku rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda patenkinti, nukentejusiojo ir civilinio ieškovo L. S. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Nukentejusysis ir civilinis ieškovas L. S. bei jo atstovas praše L. S. apeliacini skunda patenkinti, klausima del Traku rajono apylinkes prokuraturos apeliacinio skundo paliko spresti kolegijos nuožiura.
Nuteistasis K. Ž. ir jo gynejas praše apeliacinius skundus atmesti.
Traku rajono apylinkes prokuraturos ir nukentejusiojo bei civilinio ieškovo L. S. apeliaciniai skundai, ju ribose, tenkinti iš dalies, Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo, ko pasekoje nuteistajam K. Ž. buvo paskirta neteisinga bausme, bei, neteisingai išspresto L. S. civilinio ieškinio neturtines žalos atlyginimo dydžio dalyje ( BPK 328 str. 1, 2, 4 p. p. ).
Motyvuojamoji dalis
Del netinkamo istatymo taikymo
LR BK 281 str. 6 d. pasakyta, kad tas, kas budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisves atemimu nuo treju iki dešimties metu. Taigi minimali bausme už šios nusikalstamos veikos padaryma straipsnio sankcijoje yra numatyta laisves atemimas trejiems metams.
Taciau, kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdestytiems bausmes skyrimo K. Ž. motyvams bei ju pagrindu padarytai išvadai, nuteistajam paskyre laisves atemimo bausme dvejiems metams ir šešiems menesiams, t. y. bausme, kurios dydžio nenumato K. Ž. inkriminuotas baudžiamasis istatymas ( BK 281 str. 6 d. ). Taigi, kadangi pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausme, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir to pasekoje paskyre neteisinga bausme, nuosprendis šioje dalyje keistinas ( BPK 328 str. 1, 2 p. p. ).
Skiriant nuteistajam bausme bei nustatant jos dydi atsižvelgiama, kad K. Ž. praeityje neteistas, dirba, yra jauno amžiaus, jo padaryta veika pagal istatyma priskiriama neatsargiu nusikaltimu kategorijai ( BK 281 str. 7 d. ). Taciau ivertinama ir tai, kad nusikaltimas padarytas grubiai pažeidus Keliu eismo taisykliu reikalavimus, ko pasekoje kilo itin sunkus padariniai – žuvo vienas žmogus, o kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, be to, už Keliu eismo taisykliu pažeidima, K. Ž. buvo baustas ir administracine tvarka ( 1 t. b. l. 157 ). Ivertinama ir teismo nustatyta K. Ž. atsakomybe lengvinanti aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., t. y. tai, jog šis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atsipraše nukentejusiuju. Taipogi pripažistama jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, jog nuteistasis, iki teismo nuosprendžio priemimo, savo noru atlygino 20 000 lt, žuvusiojo T. T. motinai, kuri byloje pripažinta nukentejusiaja, padaryta žala ( 1 t. b. l. 56, 2 t. b. l. 22, BK 59 str. 1 d. 3 p. ). Teismo nustatyta K. Ž. atsakomybe sunkinanti aplinkybe, t. y. tai, jog nusikaltima veika pastarasis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, iš nuosprendžio pašalinama, kadangi ši aplinkybe yra numatyta paciame istatyme, kaip K. Ž. inkriminuotos veikos sudeties požymis.
Taigi, ivertinus aukšciau išdestytu aplinkybiu viseta, nuteistajam K. Ž. skiriama laisves atemimo bausme, kaip kad ir prašo prokuroras, artima straipsnio sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes minimumui, LR BK 75 str. pagrindu atidedant jos vykdyma.
Kitoje dalyje prokuroro apeliacinis skundas, susijes su prašymu pusei metu prailginti pirmosios instancijos teismo paskirta K. Ž. bausmes vykdymo atidejimo trukme, atmetamas, kadangi apeliantas nepateike jokiu pagrindžianciu ši prašyma argumentu, iš kuriu butu akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas K. Ž. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo terminas butu aiškiai per trumpas.
Del nukentejusiojo ir civilinio ieškovo L. S. ieškinio
Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo L. S. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas spresdamas civilinio ieškinio del neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima, ivertino ne visas bylos aplinkybes, ir ypac jo patirtus, po autoivykio dvasinius išgyvenimus, žalos pasekmes, iš dalies yra pagristas.
Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje itvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtine žala atlyginama vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuriame nurodyta, kad del nusikaltimo asmens sveikatai padaryta neturtine žala atlyginama visais atvejais. Taciau, neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta fizini skausma, kuno sužalojima, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybiu sumažejima ir kt. Neturtines žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtines žalos dydi atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrecioje situacijoje butu užtikrinta protinga priešingu interesu – nukentejusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima del neturtines žalos atlyginimo dydžio, ivertino, ir tai nepakankamai isigilines, nukentejusiojo patirtas neigiamas pasekmes, t. y. tai, jog autoivykio pasekoje L. S. buvo sunkiai sužalotas del ko turejo ilgai gydytis, kad gydymas nera baigtas, patirtos traumos sukelia dideliu problemu bei, kad pastarasis prarado pajamas, kurias dirbdamas butu gaves. Taipogi atsižvelge i kaltininko pozicija del priteistinos neturtines žalos dydžio bei padaryta turtine žala, kurios dydis dar tik bus sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Taciau, kaip jau aukšciau buvo mineta, sprendžiant neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima reikia atsižvelgti i visus reikšmingus šios žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai : neturtines žalos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos neturtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes.
Kaip matyti iš teismo nustatytu aplinkybiu K. Ž. padare nusikaltima, kuris pagal istatyma priskiriamas neatsargiems. Taciau, šis nusikaltimas visgi padarytas šiurkšciai pažeidus Keliu eismo taisykles, kuriu pasekoje kilo itin sunkus bei nepataisomi padariniai – vienas žmogus žuvo, kitam, t. y. L. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – difuzinis aksominis galvos smegenu pažeidimas, galvos kamieno sumušimas, smegenu koma 3 balu, stuburo kaklines dalies 5 – slankstelio lanko ir kuno lužis, kairiuju VII-VIII –o šonkauliu lužis. Atlikto L. S. kuno specialaus medicininio tyrimo metu nukentejusiajam nustatyta galvos smegenu trauma, buvo pavojinga gyvybei ( 1 t. b. l. 63-65 ). Iš bylos dokumentu, matyti ir tai, kad L. S. del patirtu autoivykio metu traumu buvo gana ilgai, t. y. nuo 2008-04-01 iki 2008-05-13, gydomas ligonineje, o po to, nuo 2008-05-13 iki 2008-07-11, jam buvo taikomas reabilitacinis atstatomasis gydymas ( 1 t. b. l. 106-107, 90-91 ). Del patirtu sužalojimu L. S. tapo neigaliu, t. y. prarado 70 procentu darbingumo ( 1 t. b. l. 86-89 ). Akivaizdu, jog pastarasis patyre ne tik fizini skausma, gydymosi nepatogumus, bendravimo galimybiu sumažejima, bet ir budamas gana jauno amžiaus, išgyvena del liekamuju šio sužalojimo padariniu, galimybes gyventi visaverti gyvenima apribojimo.
Todel daroma išvada, kad K. Ž. veika, nors ir padaryta del neatsargumo, taciau visgi yra labai pavojinga ir kaip jau aukšciau mineta, nukentejusiajam sukele sunkias fizinio ir dvasinio pobudžio neturtines žalos pasekmes.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad ir paties nukentejusiojo didelis neatsargumas, ignoruojant paprasciausias, kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo taisykles – važiuoti automobiliu, kuri vairuoja žinomai neblaivus asmuo, tam tikra dalimi prisidejo prie tokiu sunkiu pasekmiu kilimo, kas taipogi turi buti ivertinta nustatinejant padarytos neturtines žalos dydi.
Kitas, gana svarbus, taciau ne lemiamas kriterijus, nustatant neturtines žalos dydi, yra žala padariusio asmens turtine padetis. Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. Ž. dar iki teismo nuosprendžio priemimo nukentejusiajai J. L. atlygino žala, t. y. 20 000 lt (1 t. b. l. 56, 2 t. b. l. 22 ). Be to, skundžiamu teismo nuosprendžiu iš jo yra priteista 26 782,10 lt nusikaltimu padaryta žala Valstybinei ligoniu kasai, tuo tarpu nukentejusiajam L. S. del turtines žalos atlyginimo pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o jo dydžio klausimas perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka. Taciau sprendžiant neturtines žalos dydžio klausima reikia vertinti ne tik žala padariusio asmens turtine padeti, esama bylos nagrinejimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali tureti itakos nuteistojo turtinei padeciai ateityje. Nuteistasis K. Ž. yra jaunas, sveikas, pagal bylos duomenis, gali dirbti, mokytis, todel ir laisvai pasirinkti toki darba ar versla, kuris suteiktu galimybe jam ivykdyti pareiga ir atlyginti nukentejusiajam L. S. padaryta neturtine žala.
Taigi ivertinus aukšciau aptartu aplinkybiu viseta, teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje keistinas, padidinant iš nuteistojo K. Ž. priteistos L. S. neturtines žalos dydi iki 35 000 lt.
Taciau apelianto argumentas, kad jis pirmosios instancijos teismui pateike pakankamai irodymu del turtines žalos padarymo bei jos dydžio, del ko teismui buvo pagrindas ja priteisti, yra nepagristas ir atmetamas.
LR BPK 115 str. 2 d. pasakyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, gali pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.
Šia baudžiamojo proceso istatymo nuostata, nors ir ne visai tiksliai nuosprendyje suformuluota, pirmosios instancijos teismas pasinaudojo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, kaip turtines žalos atlyginima, iš nuteistojo prašo priteisti turetas išlaidas del gydymosi stacionare, perkant vaistus, pagerinta maista, išlaidas, kurios atsirado del specialiu poreikiu, taipogi prašo priteisti negautas pajamas. Tam reikalingi atitinkami dokumentai : gydymosi ligos istorijos, duomenys iš SODROS, butina buvusio L. S. darbdavio bei paties nukentejusiojo išsami apklausa ir pan. Be šiu papildomu duomenu nebuvo galima priimti teisingo ir pagristo sprendimo del turtines žalos atlyginimo dydžio.
Pažymetina ir tai, kad del tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliantui procesines teises nera suvaržytos, kadangi procesa del turtines žalos nukentejusiajam atlyginimo dydžio pirmosios instancijos teismas, pareikalaves iš ieškovo reikalingos medžiagos arba pats savo iniciatyva išreikalaves tokia medžiaga, toliau tes pagal CPK taisykles.
Apelianto prašymas priteisti iš nuteistojo 1 000 lt., kaip proceso išlaidas, kurias jis patyre sumokedamas advokatui už konsultacijas, procesiniu dokumentu rengima bei atstovavima teisme, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. numatyta nuostata, tenkintinas, prašymas yra pagristas byloje esanciu pinigu priemimo kvitu ( 1 t. b. l. 92 ).
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendi pakeisti : K. Ž. pripažintam kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 6 d. paskirti laisves atemimo bausme trejiems metams ir šešiems menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmes vykdyma atideti dvejiems metams, ipareigojant nuteistaji per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš K. Ž. priteisti 35 000 lt L. S. neturtines žalos atlyginima bei 1 000 lt turetu proceso išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.
Teismo sprendima del turtines žalos L. S. priteisimo patikslinti : pripažinti L. S. teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.