- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- 1S-944-485/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01097-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. LK-110 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014-03-11, bausmės pabaiga – 2017-08-31.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-05-12 nutarimu Nr. LK-110 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016-06-15 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-05-12 nutarimą Nr. LK-110 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016-05-12 nutarimą Nr. LK-110 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino nuteistojo noro keistis, pastangų reabilituotis. Teigia, kad pataisos namų darbuotojai ir Komisija pastebėjo teigiamus nuteistojo pokyčius ir nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu buvo du kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos namų renginiuose ir taip bando integruotis į visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. S. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nutartyje. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka.
Iš A. S. asmens bylos duomenų matyti, jog jis turi priteistus civilinius ieškinius (apie 9250 Eur), tačiau pataisos namuose nedirba ir civilinių ieškiniu nedengia. Nuteistasis teigia, kad pataisos namuose nedirbtų. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Nors kalba apie realistinius ilgalaikius tikslus, tačiau nėra konkretumo. Nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros požiūrių. Be to, A. S. nustatyta net 10 kriminogeninių veiksnių (ankstesni nusikalstami veiksniai; darbo įgūdžių stoka, profesinės kvalifikacijos neturėjimas; finansiniai sunkumai; kriminalinių kompanionų įtaka; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir pasekmių suvokimo sunkumai, prognostinių įgūdžių stoka; nelankstus požiūris; smurtavimas susierzinus; vertybinės nuostatos; formalus intervencijos priėmimas).
Aukštesnysis teismas taip pat pastebi ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis nebuvo, o skatintas buvo 2 kartus už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, sportiniuose renginiuose. Tačiau A. S. nusikalstamo elgesio rizika vis tiek įvertinta kaip vidutinė (99 balai pagal OASys vertinimo sistemą). Pažymima, jog toks nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra artimas aukštai nusikalstamo elgesio rizikai.
Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nepaisant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto įtvirtinimo, teismų praktikoje preziumuojama, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manant, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu bus efektyviausia siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl komentuojamo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu.
Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, kad nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (99 balai pagal OASys vertinimo sistemą), o aukščiau aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis padarė pakankamą pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl konstatuojama, kad A. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai yra jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo, todėl tenkinti nuteistojo A. S. skundą ir panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.