Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-22 · Administracinė byla Nr. I-4806-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-22
Bylos Nr.
I-4806-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05502-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4806-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-05502-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2013-03-13 iki 2013-05-22 ir nuo 2014-02-28 iki 2014-03-07 buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus palatose, o nuo 2015-06-03 iki 2015-06-10 – Chirurginio skyriaus palatoje. Palatose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, jis neteisėtai buvo laikomas kamerų tipo palatoje, ventiliacija palatose nebuvo tinkama, o pasivaikščiojimams skiriama tik viena valanda per parą.

LAVL, kuri atstovauja atsakovei Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

LAVL nurodo, kad pareiškėjas nuo 2013-05-13 iki 2013-05-22 buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus 8 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2014-02-28 iki 2014-03-07 Psichiatrijos skyriaus 9 (15,51 m²,6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-06-03 iki 2015-06-10 Chirurgijos skyriaus 20 (7,19 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje.

Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, nedaroma. LAVL vykdydama savo funkcijas vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 76:2010, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

Nurodo, kad LAVL yra teikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele ir atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Nurodo, kad kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta bei langai ir taip užtikrinama tinkama oro ventiliacija.

Pareiškėjas, atvykęs į LAVL, po budinčio gydytojo apžiūros, įvertinus jo būklę, buvo nukreiptas į režiminio korpuso Psichiatrijos ir Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui gydantis LAVL.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 13) matyti, kad per visas 26 pareiškėjo LAVL praleistas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo ir gydymo sąlygas.

Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo būti laikomas kamerų tipo palatoje. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad LAVL atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato jokių kitų išimčių nuteistiesiems dėl laikymo LAVL sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo laikas kiemelyje buvo per trumpas. Pagal HN 76:2010 11 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudaryta galimybė ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems leidžiama pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad suteikus vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, ir ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas nurodo, kad LAVL kamerose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 22–30) – matyti, kad kamerų tipo palatose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, higienos normų pažeidimų nenustatyta. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą, kuris rodo, kad patalpos atitinka ir Lietuvos Respublikos higienos normos 76:2010 24 p. reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti. Minėta Lietuvos higienos norma nustato, kad vėdinimas yra tinkamas ir per langus, ir per ventiliacinę vėdinimo šachtą.

Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, konstatuotina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančią, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nėra duomenų, kad taip atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų.

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl minimalaus gyvenamo ploto neužtikrinimo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas, atsižvelgdamas į pažeistos vertybės svarbą (teisės į orumą, teisės į privatumą ir teisės į saugią sveikatai aplinką), pažeidimų mastą (3 laikotarpiai) ir trukmę (pažeidimai truko 26 dienas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 3 000 Eur suma, kadangi jo nurodyti pažeidimai pasitvirtino tik dėl ploto stokos, todėl dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma, teismo nuomone, yra 312 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pareiškėjui A. L. 312 Eur (tris šimtus dvylika eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė