Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., 2016 m. sausio 23 d., 18.44 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi konfliktavo su sugyventiniu savo mažamečio sūnaus E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, ko pasekoje, siekiant išvengti konflikto mažametis su tėvu S. P. buvo nuvežtas kitu adresu, taip ji nevykdė pareigos auklėti ir prižiūrėti savo mažamečio sūnaus.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta E. K. nedalyvaujant, nes ji, būdama pasirašytinai informuota apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą, į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

ATPK 181³ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 8 str. 1 d. 1 p. nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169/2014).

E. K. neigia savo kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą, byloje esančiame jos 2016 m. sausio 27 d. paaiškinime nurodoma, kad ji nustebo, kad atvyko policija, vyras iškvietė, vaikas supykęs buvo, kad nedavė žaisti kompiuteriu, jos vyras buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 11). Tačiau šias jos aplinkybes paneigia ir jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ str. 1 d., patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. S. 2016 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. sausio 23 d. buvo gautas pranešimas apie smurtą, pareigūnus pasitiko pranešėjas S. P., kuris paaiškino, kad jo žmona E. K. smurto prieš jį ir vaiką E. P. nenaudojo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, E. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi agresyviai, šūkavo ir svirduliavo, S. P. buvo ramus, neblaivumo požymių nesimatė (b. l. 3). Be to, E. K. kaltė padarius pažeidimą įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 4), S. P. 2016 m. sausio 27 d. paaiškinimu (b. l. 10). Iš šių duomenų, matyti, kad E. K. konfliktavo su sugyventiniu, buvo neblaivi, šūkavo, elgėsi agresyviai, kai namie buvo jos mažametis vaikas. Aplinkybės, jog vaikas buvo namie neneigė ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama E. K.. Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad E. K., būdama neblaivi, konfliktavo su sugyventiniu savo mažamečio sūnaus E. P. akivaizdoje, taip ji pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl tokie jos veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 181³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į E. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus švelniausią ATPK 181³ str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23, 30 str., 181³ str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

E. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.