Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. U., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. K., kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įteikiant jo šeimos nariui (mamai), atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. U. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pasikeitė dukters poreikiai, nes dukra paaugo, nori lankyti būrelius, pasikeitė kainos, todėl dukters išlaikymui reikalinga didesnė suma. Dukra lanko darželį, už kurį moka apie 95 Eur kas mėnesį, norėtų papildomai lankyti robotikos būrelį, kas papildomai kainuotų apie 30 Eur, šokius, karatė. Dukters maistui kas mėnesį reikalinga apie 300 Eur, taip pat dukra greitai auga, todėl į ketvirtį reikalinga apie 200-250 Eur drabužiams ir avalynei, apie 200 Eur žaislams ir ugdymo priemonėms. Dėl dukters sveikatos būklės būna, kad per mėnesį išleidžia apie 100 Eur vaistams ir papildams, nes dukrai nustatytos alergijos, reikalinga kontroliuoti maistą, yra (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl ko dukrai epizodiškai reikalingi vaistai, papildomi tyrimai, nuolat vartoja geležies papildus. Atsakovas teikė išlaikymą dukrai iki šių metų kovo mėnesio. Iki to su dukra visiškai nebendravo, nuo lapkričio iki kovo mėnesio lankė dukrą, o vėliau nebelankė ir nustojo teikti išlaikymą. Yra nupirkęs dukrai žaislų, kitaip prie išlaikymo neprisideda. Yra pateikusi vykdomąjį raštą antstoliui dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau išlaikymas neišieškomas, nes atsakovas dirba užsienyje. Šiuo metu uždirba apie 1000 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Turi butą, už buto komunalinius mokesčius moka apie 100 Eur, priklausomai nuo to ar gauna kompensacijas, automobilių, kito turto neturi. Atsakovas turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo 350 Eur suma, nes dukters ligos atveju, ji pati turi eiti į nedarbingumą arba samdyti auklę. Praėjusiais metais dėl nedarbingumų jos pajamos buvo mažos, todėl gavo paramą maisto produktais, padidintą valstybės išmoką už vaiką. Švedijoje duomenys apie gaunamas pajamas yra skelbiami viešai, todėl ji kreipėsi į instituciją ir gavo duomenis apie atsakovo per paskutinius trejus metus gautas pajamas, kuriuos pateikė teismui. Jos žiniomis atsakovo pajamos 2024 m. metais yra dar didesnės, apie tai jis pasisakė pats. Ar atsakovas turi kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, nežino.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, jog yra visi pagrindai pakeisti sutarto išlaikymo dydį, nes pasikeitė šalių dukters poreikiai, mergaitė turi sveikatos problemų, dėl kurių reikalingos papildomos išlaidos. Atsakovo gaunamos pajamos pakankamai didelės, sudaro apie 3200 Eur per mėnesį, ieškovė taip pat yra dirbanti, gauna apie 900 Eur darbo užmokestį, gauna apie 150 Eur išmoką už vaiką. Mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydį, o atsakovas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė D. U. ir atsakovas M. K. yra nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5866-1140/2020 patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad M. K. vaiko išlaikymui skirs po 200 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokamą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas teikė sutartą išlaikymą dukrai, paskutinį kartą sumokėjo indeksuotą 250 Eur išlaikymo sumą už 2024 m. vasario mėnesį. Nuo 2024 m. kovo mėnesio atsakovas išlaikymo nebeteikia, todėl ieškovės prašymu 2024 m. rugpjūčio 1 d. išduotas vykdomasis raštas dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo, tačiau išlaikymas privertinai neišieškomas, nes atsakovas dirba užsienyje. Padidėjus nepilnametės dukters A. K. būtiniesiems poreikiams, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio dukrai padidinimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

Iš Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-5866-1140/2020, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, matyti, kad M. K. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 200 Eur. Taikos sutarties patvirtinimo metu šalių dukra buvo 9 mėnesių amžiaus, o šiuo metu jai yra beveik 5 metai, todėl jos poreikiai natūraliai padidėjo dėl amžiaus.

Ieškovė išlaikymą prašė padidinti nuo 200 Eur iki 350 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukra lanko darželį, už kurį moka apie 95 Eur kas mėnesį, norėtų papildomai lankyti robotikos būrelį, kas papildomai kainuotų apie 30 Eur, šokius. Dukters maistui kas mėnesį reikalinga apie 300 Eur, taip pat dukra greitai auga, todėl į ketvirtį reikalinga apie 250 Eur drabužiams ir avalynei, dėl dukters sveikatos būklės būna, kad per mėnesį išleidžia apie 100 Eur vaistams ir papildams.

Iš bylos dokumentų matyti, kad šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokyklą. Šalių dukrai diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, alerginiai susirgimai, dėl ko mergaitė epizodiškai turi lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus darbo užmokestis sudaro 708,40 Eur, atskaičius mokesčius, nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus darbo užmokestis sudarys 777,39 Eur, atskaičius mokesčius, todėl ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka teismų praktikoje pripažintą orientacinį išlaikymo dydį. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas išlaikymo dukrai išlaidas, tačiau kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., be to, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių dukra turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių ieškovė patiria papildomas išlaidas vaistams, nedarbingumo laikotarpiu gauna mažesnes pajamas (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, sveikatos būklę, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, teismo vertinimu ieškovės nurodyta dukters išlaikymui reikalinga suma yra reali ir pagrįsta.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena su dukra. Kito nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto, kitų išlaikytinių ir kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jos vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 950-1000 Eur, atskaičius mokesčius.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto neturi. VSDFV duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Ieškovės teigimu atsakovas dirba Švedijoje, kur jo gaunamos metinės pajamos 2023 m. pagal viešai skelbiamus ir į bylą pateiktus duomenis sudarė 452100 Švedijos kronų, t. y. apie 39351 Eur per metus arba atitinkamai apie 3279 Eur per mėnesį. Viešai skelbiamais duomenimis Švedijoje minimalus darbo užmokestis nėra nustatytas, o vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 27000 – 29000 Švedijos kronų, atskaičius mokesčius, kas sudaro apie 2300-2500 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, atsakovo sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėtų dirbti, gauti pakankamas pajamas ir teikti išlaikymą dukrai, byloje nėra. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įrodymų teismui apie savo sveikatos būklę, turtinę padėtį neteikė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydį, sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti visiškai ir padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai A. K. iki 350 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

A. K. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė, su kuria gyvena nepilnametis vaikas (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė D. U. už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas 41 Eur ((350 Eur – 200 Eur) x 12 x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Pagal 2024 m. gruodžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą advokatės pagalbą sudaro 360,93 Eur. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 360,93 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5866-1140/2020 patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 360,93 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 93 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui M. K., jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Išaiškinti atsakovui M. K., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.