Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui N. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto šeimos centras dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas atsakovui N. R. buvo siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta, tačiau grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. rugpjūčio 27 d. per EPP, o teismo šaukimas – 2022 m. lapkričio 16 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iki teismo posėdžio pradžios prašymų neteikė. Ieškovo prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo atstovo, trečiojo asmens ir paties nepilnamečio paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai – neterminuotai apribojama atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nepilnamečio gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Alytaus miesto šeimos centro Bendruomeninių vaikų globos namų padalinyje, pagal buveinės vietą, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisiamas išlaikymas, pavedama išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – paskirtam laikinam rūpintojui.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas neįgyvendina tėvų valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. N. R. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku O. R., nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų, be kita ko, pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų, nėra.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad nepilnamečio vaiko O. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra N. R., o motina – D. R., kuriai Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-157-835/2017, neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio O. R. atžvilgiu, jo gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu N. R.. Tarnyboje 2022 m. kovo 17 d. gautas nepilnamečio O. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jis su tėvu negyvena, o atsakovas tos pačios dienos paaiškinime nurodė, jog su sūnumi nesusitvarko, vaikas jo neklauso, negrįžta į namus nakvoti (2022-08-21, CBP-5182, Priedas Nr.1). Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. Al-803, 7.3 punktu, 2022 m. kovo 22 d. atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė vaiko apsaugos poreikį bei priėmė sprendimą paimti O. R. iš jo atstovo pagal įstatymą ir laikino apgyvendinimo 2022 m. kovo 22 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendintas Alytaus miesto šeimos Bendruomeninių vaikų globos namų padalinyje. Iš pateiktos į bylą 2022 m. kovo 22 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad socialinė darbuotoja, kuri lankėsi N. R. šeimoje nurodė, kad tėvas su sūnumi nesusitvarko, nori sūnaus atsisakyti, namuose mažametei dukrai nesaugu dėl neaiškios reputacijos O. draugų. Nepilnametis O. nurodė, kad tėvo tikslas yra jo atsisakyti, o jam tas pats kur gyventi, su tėvu gyventi nenori. Tėvas siūlomų paslaugų atsisako. Vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai: vaiko atstovų pagal įstatymą elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus ir galintis sukelti realų pavojų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei (30.4 papunktis). Skyriaus darbuotojų lankymosi šeimoje metu (2022-03-18), tėvas N. R. su sūnumi bendravo pakeltu tonu, agresyviai šaukė, neišklausė vaiko nuomonės, grasino, kad primuš vaiką. Nepilnametis O. nurodė, kad tėvas paėmė jo telefoną ir visus uždirbtus jo pinigus, kurių sakė negrąžins; vaikas išreiškė pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą (30.9 papunktis). Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. DV-511 nepilnamečiui O. R. nuo 2022 m. balandžio 26 d. nustatyta laikinoji globa Alytaus miesto šeimos Bendruomeninių vaikų globos namų padalinyje.

Atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu vyko O. R. laikinosios globos (rūpybos) peržiūros, organizuoti du kartus: 2022 m. birželio 8 d., ir 2022 m. birželio 22 d., tačiau nei atsakovas nei jo sugyventinė juose nedalyvavo. Atsakovas 2022 m. birželio 1 d. elektroniniu paštu pateikė nuomonę, kad sūnaus O. neketina susigrąžinti į šeimą, jis sutinka, kad sūnus toliau gyventų Alytaus miesto šeimos Bendruomeninių vaikų globos namų padalinyje. 2022 m. birželio 22 d. atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas išsakė nuomonę, kad yra apsisprendęs neauginti savo nepilnamečio sūnaus O.. Paaiškino, kad sūnui nuvežė jo daiktus, jaunuolis su juo nebendravo. Sūnus kiekvieną dieną praeina pro atsakovo namus, jam grasina, vadina necenzūriniais žodžiais. Pritaria, kad būtų kreipiamasi dėl tėvo valdžios apribojimo.

Atvejo vertinimo metu buvo nustatyta, kad tėvas N. R. nevykdo savo tėviškų pareigų, nebendradarbiauja su specialistais, nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nekeičia gyvenimo būdo, trūksta socialinių įgūdžių ir motyvacijos auginti sūnų, vaikui negali užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų.

Iš VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. birželio 30 d. rašo Nr. SD-2031 pridedamo motyvuoto siūlymo matyti, kad atsakovui N. R. nuo 2018 m. liepos 27 inicijuotas ir organizuojamas atvejo vadybos procesas. Atsakovui trūksta tėvystės įgūdžių auginant vaiką, jis šios problemos nepripažįsta ir nepriima specialistų pagalbos. Nuo 2020 metų N. R. bendrą ūkį veda su V. B., socialinės paslaugos teikiamos ir sugyventinei, tačiau atsakovo šeimoje problemos neišsisprendė. 2021 m. kovo 26 d. sužinota, kad nepilnametis O. susipjaustė rankas. Vaikas keturis kartus atvejo vadybininkės buvo vežtas į psichologo konsultacijas, tėvas atsisakė vykti į psichologo konsultaciją. Berniukas pokalbių metu teigė, kad namuose palaikymo neturi

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaiku. Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovės atstovės paaiškinimus, į nepilnamečio vaiko nuomonę, kuris Tarnybos specialistų buvo išklausytas, darytina išvada, kad atsakovas N. R. vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui, negyvena kartu su juo, nesirūpina jo priežiūra, sveikata, auklėjimu. Atsakovas N. R., gavęs procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad jis yra abejingas savo nepilnamečio vaiko likimui. Tėvas savo vaikui išlaikymo neteikia, sūnaus gyvenime visiškai nedalyvauja, juo nesirūpina, todėl darytina išvada, kad atsakovas neatlieka savo, kaip tėvo pareigų vaiko atžvilgiu. Pats atsakovas Tarnybos darbuotojams yra raštiškai pateikęs savo nuomonę bei išreiškęs ją žodžiu, kad jis su sūnumi bendrauti nenori, jis apsisprendęs jo neauginti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovo N. R. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas N. R. jau ilgą laiką sūnumi nesirūpina, jo neprižiūri, neaugina, neteikia jam išlaikymo, nesimato ir jo nelanko.

Nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovo veiksmų (neveikimo), sprendžiama, koks iš CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikomas, t. y. atsakovo tėvo valdžia vaikui apribojama laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kai nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas jau ilgą laiką vaiku nesirūpina ir juo nesidomi, atsisako su juo bendrauti, jo nelanko, neteikia išlaikymo ir nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad atsakovui N. R. neterminuotai apribojama tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus elgesį, rūpinantis savo sūnumi, domintis jo poreikiais, ugdymu ir sveikata, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovui išaiškinama, kad tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rengti jį savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.251 straipsnis numato, kad globa yra nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o vaikams sulaukusiems 14 metų nustatoma rūpyba (CK 3.251 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad neterminuotai apribojus N. R. valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, teismo iniciatyva pradedama civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiui O. R. nustatymo ir rūpintojo jam paskyrimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis O. R. šiuo metu gyvena Alytaus miesto šeimos Bendruomeninių vaikų globos namų padalinyje. Ieškovas prašo nepilnamečio O. R. laikinuoju rūpintoju skirti Alytaus miesto šeimos Bendruomeninių vaikų globos namų padalinį, kuris sutinka būti paskirtas laikinu rūpintoju. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečiui O. A. miesto šeimos Bendruomeninių vaikų globos namų padalinyje yra užtikrintos gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nepilnametis su šeimynos vaikais ir auklėtojomis sutaria gerai, sutinka būti globojamas Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią, nepilnamečio O. R. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatoma Alytaus miesto šeimos Bendruomeninių vaikų globos namų padalinyje, pagal jo buveinės vietą.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Ieškovas poreikių paskaičiavimo ir jų detalizavimo ieškinio reikalavimams pagrįsti nepateikė, atsakovas jų neginčijo, klausimo dėl pagrįstumo nekėlė. Neabejotina, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiam vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo N. R. nepilnamečio vaiko O. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Registruojamo kilnojamojo turto (transporto priemonių) atsakovas neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, Užimtumo tarnybos duomenimis yra registruotas šioje tarnyboje, kaip asmuo, kuris ieškosi darbo. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovo N. R. nepilnamečiam vaikui O. R. po 200 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priteistas išlaikymui pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise paskirtas rūpintojas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą (200 eurų x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,96 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą Alytaus miesto šeimos centro Bendruomeninių vaikų globos namų padalinyje, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (dviejų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – paskirtam rūpintojui.

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 62,96 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.