- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-98-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Boleslovas Kalainis
- Kaltinamasis
- V.
- Advokatai
- Snežana Raižienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Ričardo Bendiko apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-29 nuosprendžio, kuriuo:
V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), administracijos vadovu - direktoriumi, remiantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2003 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, išmokėdamas bendrovės darbuotojams 9 652,50 Lt darbo užmokesčio, neįformino jo apskaitos dokumentais, t. y. neišrašė atlyginimų mokėjimo žiniaraščių bei kasos išlaidų orderių ir neužfiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:
2003 m. rugsėjo mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo darbo užmokesčio: A. Š. - 500 litų, A. Š. - 380 litų, D. S. - 330 litų, G. M. - 300 litų, J. N. - 300 litų, F. V. - 200 litų, A. J. - 200 litų, R. S. - 290 litų, A. B. - 110 litų, V. B. - 320 litų, E. E. - 250 litų, J. A. - 162,50 litų, A. B. - 195 litus, Ž. S. - 265 litus, V. P. - 265 litus, P. U. - 180 litų, E. P. - 220 litų, A. O. - 30 litų, S. M. - 110 litų, V. B. - 20 litų, J. B. -170 litų, L. N. - 170 litų,
2003 m. spalio mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo darbo užmokesčio: A. Š. -280 litų, A. Š. - 815 litų, D. S. - 360 litų, Š. S. - 150 litų, J. N. - 200 litų, F. V. - 150 litų, A. J. - 150 litų, R. S. - 60 litų, V. B. - 50 litų, E. E. - 160 litų, A. B. - 25 litus, Ž. S. - 450 litų, V. P. - 450 litų, E. P. - 235 litus, A. O. - 350 litų, S. M. - 245 litus, V. B. - 160 litų, A. K. - 300 litų, R. A. - 60 litų, P. P. - 35 litus, tačiau šių finansinių operacijų nepagrindė dokumentais - neišrašė atlyginimų mokėjimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių bei neperdavė šio dokumento bendrovei apskaitos paslaugas teikiančiai A. V. įmonei (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje finansinės operacijos nebuvo užfiksuotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu 2003 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 punktą - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ir 16 straipsnį - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo už 2003 metus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Ričardas Bendikas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-29 nuosprendį dėl V. N. išteisinimo pagal LR BK 222 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: V. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. ir nuteisti jį areštu 52 paroms. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. straipsnio redakcija), bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Skunde nurodo, jog V. N. išteisintas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-29 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat nurodo, kad iš teismo nuosprendžio motyvų galima spręsti, jog teismas nevertino dalies liudytojų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau teisme, neišsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, taip pat nesilaikė reikalavimo išanalizuoti bei įvertinti ne vien teisinančius, bet ir kaltinančius įrodymus, nes teismas dalies kaltinančių įrodymų iš viso neaptarė, o dalies jų prasmę iškraipė, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarydamas išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje konstatuojama, jog apklausti asmenys nurodo, kad 2003 metais gautas atlyginimas svyravo nuo 300 Lt iki 700 Lt, tuo tarpu, pasak prokuroro, iš bylos medžiagos aiškėja ne visiškai tokios faktinės bylos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu arba 2005 metais teisme apklausti liudytojai J. A., G. M., A. B., A. Š., V. B., D. S., V. P., Ž. S., P. U., E. E.. Š. S., J. N., A. B., A. J. parodė, kad gavo pinigus pagal 2003 metų rugsėjo ir spalio mėnesio lenteles, t. y. liudytojai daro ne prielaidą, o teigia gavę nurodytus lentelėse pinigus. Be to, liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gaudavo nuo 700 iki 1000 Lt darbo užmokesčio į rankas, liudytojas G. M.
- nuo 700 iki 800 Lt darbo užmokesčio į rankas, 2005 metais nagrinėjant bylą teisme liudytojas A. Š. parodė, kad per mėnesį gavo nuo 400 iki 1500 Lt darbo užmokesčio į rankas, liudytojas D. S. - apie 1000 Lt darbo užmokesčio į rankas, liudytojas G. M.
- nuo 700 iki 800 Lt darbo užmokesčio į rankas, liudytojas J. A. - 800 Lt darbo užmokesčio į rankas. 2009 metais nagrinėjant bylą teisme liudytojas D. S. parodė, kad gaudavo apie 1000 Lt darbo užmokesčio į rankas, liudytojas E. P. - apie 800 Lt, liudytojas S. M. - iki 1000 Lt, liudytojas A. Š. - galėjo ir apie 900 Lt. Taigi apeliantas nurodo, kad visi minėti parodymai teismo išteisinamajame nuosprendyje neišanalizuoti ir neaptarti, dėl ko apeliantas mano, kad liudytojų parodymai nebuvo tinkamai išanalizuoti, ir toliau nuosprendyje padaroma nepagrįsta išvada, kad darbuotojams 2003 m. rugsėjo ir spalio mėn. oficialiai išmokėtas darbo užmokestis atitinka tuos dydžius, kuriuos jie nurodo savo parodymuose, kaip gautą darbo užmokestį per mėnesį, o jei daryti prielaidą, kad jiems buvo išmokėtos ir V. N. pareikštame kaltinime nurodytos sumos, tai susidarytų žymiai didesnės sumos, kurių teisme apklausti liudytojai nepripažino gavę. Prokuroras pateikia pavyzdžius, kad daugumoje atveju šios sumos yra liudytojų nurodytų gautų darbo užmokesčių ribose arba tik neženkliai jas viršija: - liudytojas A. Š. parodė, kad galėjo gauti iki 1500 Lt darbo užmokesčio į rankas, sudėjus oficialiai jam išmokėtą darbo užmokestį (pagrindinį atlyginimą, priedą, avansą) ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotą darbo užmokestį, 2003 metų rugsėjo mėnesį gauname 1471,22 Lt sumą, spalio mėnesį 1527,05 Lt sumą; - liudytojas D. S. parodė, kad galėjo gauti iki 1000 Lt darbo užmokesčio į rankas, sudėjus oficialiai jam išmokėtą darbo užmokestį ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotą darbo užmokestį, 2003 metų rugsėjo mėnesį gauname 1062.80 Lt sumą. spalio mėnesį 1053,43 Lt sumą; - liudytojas G. M. parodė, kad galėjo gauti iki 800 Lt darbo užmokesčio į rankas, sudėjus oficialiai jam išmokėtą darbo užmokestį ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotą darbo užmokestį, 2003 metų rugsėjo mėnesį gauname 701,36 Lt sumą; - liudytojas E. P. parodė, kad galėjo gauti iki 800 Lt darbo užmokesčio į rankas, sudėjus oficialiai jam išmokėtą darbo užmokestį ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotą darbo užmokestį, 2003 metų rugsėjo mėnesį gauname 520,16 Lt sumą, spalio mėnesį 735,42 Lt sumą; - liudytojas S. M. parodė, kad galėjo gauti iki 1000 Lt darbo užmokesčio į rankas, sudėjus oficialiai jam išmokėtą darbo užmokestį ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotą darbo užmokestį, 2003 metų rugsėjo mėnesį gauname 311,76 Lt sumą, spalio mėnesį 747,22 Lt sumą ir t. t..
Nurodo, kad toliau nuosprendyje nurodoma, kad sąrašuose nurodytos sumos, kaltinimo įvardijamos kaip neapskaitytas atlyginimas, yra panašaus dydžio, kaip oficialiai paskaičiuoti priedai, tačiau, pasak prokuroro, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš nuosprendyje pateiktų skaičių, kaltinime nurodytos kaip išmokėtos buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio sumos nuo priedų skiriasi gana ženkliai, štai 2003 metų rugsėjo mėnesį A. Š. neapskaitytas darbo užmokestis 500 Lt, o priedas 918 Lt, D. S. atitinkamai 330 Lt ir 538 Lt, J. A. atitinkamai 162,50 Lt ir 504 Lt, J. B. atitinkamai 170 Lt ir 400 Lt ir t. t. Todėl, prokuroro nuomone, sieti šiuos dydžius (neapskaitytus darbo užmokesčius ir priedus) tarpusavyje ar daryti prielaidą, kad kaltinime nurodytos buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio sumos yra tik atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiuose nurodyti priedai, nėra jokio pagrindo.
Taipogi nurodo, kad dauguma liudytojų teisme parodė, kad nežino 2003 m. rugsėjo ir spalio mėn. sąrašų reikšmės, kad negaudavo „juodų" pinigų arba kad nebuvo kalbos apie „juodus" pinigus. Teismas tai įvertino kaip kaltinamąjį V. N. teisinančius įrodymus, tačiau apeliantas mano, kad darbuotojai pasirašydami 2003 m. rugsėjo ir spalio mėnesio sąrašuose, kuriuose nurodytos tokios grafos kaip „Pagr. atlyg", „Priedas", „Komandir.", suvokė, jog gauna atlyginimą, priedus, komandiruotpinigius, o ar šie išmokami pinigai įtraukti į buhalterinę apskaitą, nesant tokių duomenų sąrašuose, jie paprasčiausiai nežinojo. Todėl, pasak prokuroro, įvertinti ar tai buvo „juodi" pinigai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir negalėjo, o be to, pati pinigų išmokėjimo procedūra buvo analogiška kaip ir išmokant oficialų atlyginimą, t. y. pasirašomas žiniaraštis ir kasininkė E. B. išmoka pinigus. Taigi, apeliantas daro išvadą, kad jei UAB (duomenys neskelbtini) vadovybė nesakė darbuotojams, kad tai „juodi" pinigai, tai kalbos apie „juodus" pinigus ir nebuvo.
Nurodo, jog nuosprendyje pažymima, kad liudytojai parodė, jog darbo užmokestis buvo mokamas du kartus, trečiojo karto nei vienas neprisiminė. Tačiau, pasak apelianto, ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pagal 2003 m. rugsėjo ir spalio mėn. sąrašus gaudavo neapskaitytą darbo užmokestį, nes šie sąrašai jiems galėjo būti pateikiami pasirašyti, pavyzdžiui, kartu su oficialiais atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiais kartu išmokant ir pinigus.
Taip pat nurodo, kad išteisindamas kaltinamąjį V. N., teismas taip pat rėmėsi jo parodymais pažymėdamas, kad tai buvo jo pasirinktas būdas supažindinti darbuotojus su galimu uždirbti atlyginimu, tokius jo parodymus patvirtino liudytoja E. B., kuri parodė pati sudariusi šiuos sąrašus ir pagal juos pinigai nebuvo mokami. Teismas teisingai nurodė, kad tokius kaltinamojo V. N. parodymus patvirtino tik vienas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas - E. B., tačiau jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Štai 2005 metais apklausiama teisme ji parodė, kad „apie tai, jog bendrovėje buvo sudaromi išankstiniai žiniaraščiai, kuriuose buvo nurodomas galimas uždirbti atlyginimas, priedai, komandiruotpinigiai, atlikus ateityje visus numatytus darbus, kuriuose pasirašydavo įmonės darbuotojai ir kuriuos savo parašu patvirtindavo įmonės vadovas V. N., ji nieko paaiškinti negali, nes jų nebūdavo". Tačiau 2009 metais teisme liudytoja E. B. jau parodo, kad „2003 m. rugsėjo ir spalio sąrašus atspausdino ji, tai paskyrų dalis, kaip numatomas atlyginimas, parašai surinkti pateikus susipažinimui. Kad reikia tokių sąrašų, sugalvojo direktorius, kad būtų galima žmonėms parodyti, kiek jie gali uždirbti". Taigi teigia, kad teismas šių aplinkybių neanalizavo, o įvertino tik kaltinamąjį V. N. teisinančius įrodymus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroras daro išvadą, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog V. N. šioje byloje pareikštas kaltinimas grindžiamas tik prielaida, kad 2003 m. rugsėjo ir spalio mėn. sąrašuose nurodytos sumos buvo išmokėtos ir nebuvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nes kaltinimas buvo grindžiamas apklaustų liudytojų parodymais, kurie yra iš esmės nuoseklūs, patvirtina vieni kitus, kurie nevienkartinai parodė, kad jiems buvo išmokėti atlyginimai pagal 2003 m. rugsėjo ir spalio mėn. sąrašus, šie parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir juos patvirtina rašytiniai įrodymai. Todėl, išsamiai ištyrus esmines bylos aplinkybes, tinkamai išanalizavus bei įvertinus tiek kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus - kaltinamojo, liudytojų parodymus, iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtus dokumentus, atlyginimų paskaičiavimo žiniaraščius, 2007-05-23 buhalterinės ekspertizės aktą, darytina pagrįsta išvada, kad V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., t.y. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėdamas darbo užmokestį, neįformino jo apskaitos dokumentais, dėl ko kilo šiame straipsnyje numatytos pasekmės.
Apeliacinio proceso metu išteisintasis ir jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė pašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. N. atžvilgiu, pagrįstai nuosprendį pagrindė išteisintojo V. N. parodymais ir kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad V. N. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Dėl įrodymų vertinimo ir kitų prokuratūros skundo argumentų.
Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Konstatuoti, kad nagrinėjamojoje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, t. y. kad įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jog teismo sprendimas grindžiamas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų, kad išvados padarytos neišanalizavus kiekvieno įrodymo atskirai ir neįvertinus jų visumos, nėra pagrindo.
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino dalies liudytojų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau teisme, neišsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, taip pat nesilaikė reikalavimo išanalizuoti bei įvertinti ne vien teisinančius, bet ir kaltinančius įrodymus, nes teismas dalies kaltinančių įrodymų iš viso neaptarė, o dalies jų prasmę iškraipė, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarydamas išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Paminėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokurorės prašymu, minėtų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti (1 t., b. l. 22-24, 159-168, 158).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė minėtų liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Sutinkamai su BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Prokuroro skunde nurodytas teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu arba 2005 metais teisme apklausti liudytojai J. A., G. M., A. B., A. Š., V. B., D. S., V. P., Ž. S., P. U., E. E.. Š. S., J. N., A. B., A. J. parodė, kad gavo pinigus pagal 2003 metų rugsėjo ir spalio mėnesio lenteles, t. y. liudytojai daro ne prielaidą, o teigia gavę nurodytus lentelėse pinigus, atmestinas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai parodė, kad išmokant jiems atlyginimą pasirašydavo žiniaraščiuose, tačiau liudytojų apklausų protokoluose nenurodyta, kokios lentelės jiems buvo pateiktos (nenurodyti bylos tomai, bylos lapai), todėl laikyti kad jiems buvo pateiktos būtent byloje esančios lentelės - gali kilti abejonių, o to negalima laikyti kaip neginčijamu įrodymu. Be to nei vienas liudytojas neparodė, kad jiems buvo išmokomi pinigai tuo pačiu metu kai jie pasirašė pateiktose lentelėse. Jie tik daro prielaidas, kad jei yra jų parašai, tai reiškia, kad jiems ir buvo išmokėti pinigai. Liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepaneigia išteisintojo V. N. parodymų, kad darbuotojai mėnesio pradžioje pasirašydavo lentelėse tuo tikslu, kad jie žinotų kokį gaus atlyginimą, jei bus atlikti nurodyti darbai, ką patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. Š., A. L., G. M., A. Š., E. E., A. Š., S. M., L. N., kurie parodė, jog atlyginimas keisdavosi, tai priklausydavo nuo atlikto darbo (6 t. b. l. 59, 98-100, 113, 138-139, 141).
Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu nei vienas liudytojas nenurodė, jog jam būti mokomi pinigai už kurių gavimą jie nepasirašydavo žiniaraščiuose. Įrodyti, jog buvo vedama apgaulinga apskaita, kai darbuotojams išmokomi pinigai nenurodyti žiniaraščiuose, galima tik liudytojų parodymais, kurie neginčijamai patvirtintų, jog tokius pinigus jie gavo, ko šiuo atveju nėra.
Kolegija iš dalies sutinka su apelianto skunde nurodytu teiginiu, kad jei UAB (duomenys neskelbtini) vadovybė nesakė darbuotojams, kad tai „juodi" pinigai, tai kalbos apie „juodus" pinigus ir nebuvo, tačiau pažymi tai, jog nei vienas liudytojas neparodė, kad atlyginimai buvo mokami tris kartus per mėnesį, o parodė, jog buvo mokama arba vieną arba du kartus, priklausomai nuo to imdavo žmogus avansą ar ne. Be to, nei vienas liudytojas nenurodė, jog jam būtų mokomi pinigai už kurių gavimą jie nepasirašydavo žiniaraščiuose. Taigi, net remiantis prokuroro skunde nurodyta prielaida, kad darbuotojai nežinojo, kad jiems mokami „juodi“ pinigai, tampa neaišku, kokiose žiniaraščiuose jie pasirašinėdavo, kas vėlgi kelia abejones.
Prokuroro skunde nurodytas teiginys, jog nuosprendyje nurodoma, kad sąrašuose nurodytos sumos, kaltinimo įvardijamos kaip neapskaitytas atlyginimas, yra panašaus dydžio, kaip oficialiai paskaičiuoti priedai, tačiau, pasak prokuroro, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš nuosprendyje pateiktų skaičių, kaltinime nurodytos kaip išmokėtos buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio sumos nuo priedų skiriasi gana ženkliai, atmestinas. Kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad kai kurios kaltinime nurodytos kaip išmokėtos buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio sumos nuo priedų skiriasi, tačiau pažymi, kad tai nepaneigia liudytojų parodymų, jog pagrindinis atlyginimas keisdavosi priklausomai nuo atliktų darbų, kas atitinka ir kaltinamojo V. N. parodymus, jog suplanuoti priedai, kurie nurodyti spalio ir rugsėjo sąrašuose, ir galutinai paskaičiuoti bei išmokėti priedai - ir sutapdavo, ir skirdavosi, ir galutinai būdavo apskaičiuojami mėnesio gale priklausomai nuo atliktų darbų (6 t. b. l. 59), kas ir paaiškina, kodėl skiriasi minėtos sumos.
Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad E. B. parodymai prieštaringi, kadangi 2005 metais apklausiama teisme ji parodė, kad „apie tai, jog bendrovėje buvo sudaromi išankstiniai žiniaraščiai, kuriuose buvo nurodomas galimas uždirbti atlyginimas, priedai, komandiruotpinigiai, atlikus ateityje visus numatytus darbus, kuriuose pasirašydavo įmonės darbuotojai ir kuriuos savo parašu patvirtindavo įmonės vadovas V. N., ji nieko paaiškinti negali, nes jų nebūdavo", atmestinas. Pirmiausia, atkreiptinas prokuroro dėmesys, kad liudytoja E. B. 2005 metais apklausiama teisme parodė, kad „apie tai, jog bendrovėje buvo sudaromi išankstiniai žiniaraščiai, kuriuose buvo nurodomas galimas uždirbti atlyginimas, priedai, komandiruotpinigiai, atlikus ateityje visus numatytus darbus, kuriuose pasirašydavo įmonės darbuotojai ir kuriuos savo parašu patvirtindavo įmonės vadovas V. N., ji nieko paaiškinti negali, nes jos nebūdavo" (5 t. b. l. 121). Taigi, prokuroras iškreipia E. B. parodymus, ir vietoj liudytojos parodymų, kad tuo metu jos nebūdavo nurodo, kad nebūdavo tokių žiniaraščių, kuriuose buvo nurodomas galimas uždirbti atlyginimas, priedai, komandiruotpinigiai, atlikus ateityje visus numatytus darbus, kas rodo kryptingą ir šališką prokuroro poziciją šios bylos atžvilgiu. O dėl E. B. dalinio parodymų neatitiko paminėtina tai, jog kaip matyti iš jos parodymų, ji neneigė, kaip teigia prokuroras, apie žiniaraščius, kuriuose buvo nurodomas galimas uždirbti atlyginimas, priedai, komandiruotpinigiai, atlikus ateityje visus numatytus darbus, o tiesiog nurodė, kad jos tuo metu nebūdavo, dėl ko toks parodymų neatitikimas nelaikytinas esminiu.
Pažymėtina ir tai, kad vieno ar kito apeliacinio skundo argumento svarba išryškėja įvertinus visą pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinį, o ne atskirus jo fragmentus. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo išteisinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį argumentavo ir tuo, kad kaltinimas turi būti grindžiamas įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje buvo atlikta ekspertizė (5 t., b. l.), tačiau ir jos išvados pagrįstos prielaidomis (5 t., b. l. 321).
Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, darytina išvada, kad apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, o keisti ar naikinti pirmosios instancijos nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro R. Bendiko apeliacinį skundą atmesti.