Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios Policijos skyriaus Migracijos poskyrio atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios Policijos skyriaus Migracijos poskyrio dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iki 1993 m. liepos 1 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdyje, pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas gimęs 1952 m. lapkričio 2 d., (duomenys neskelbtini), Rusijoje. Artimieji giminaičiai mirę. Kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos bendrijoje, kaip asmeniui be pilietybės, tačiau prašymas gauti tokį leidimą buvo nepatenkintas. Tvirtina, kad Lietuvoje gyvena nuo 1984 metų ir niekur per tą laiką iš Lietuvos išvykęs nebuvo. 1984 m. atvyko dirbti į Lietuvą, pradžioje dirbo Klaipėdos miesto statybos montavimo įmonėje įvairius darbus, dokumentų apie darbą neišsaugojo. 1986 m. atvažiavo į Vilnių, dirbo atsitiktinius darbus. 1988 m. gegužės 4 d. įsidarbino Tresto „(duomenys neskelbtini)" antros kategorijos mūrininku. 1988-10-24 įsakymu buvo atleistas iš darbo. 1988-12-21 priimtas į antros kategorijos mūrininkus Vilniaus darbo bare ir dirbo iki 1991-09-19, buvo atleistas iš darbo pačiam prašant. Darbo knygelė išduota 1988-04-28. 1988 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto vidaus reikalų skyrius išdavė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos piliečio pasą, iki 1989 balandžio 29 d. buvo registruotas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (bendrabutyje). Nuo 1989 m. iki 1992 m. gyveno Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, tačiau registruotas nebuvo, po to iki nuteisimo gyveno su sugyventine (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste. 1998 metais buvo nuteistas pagal BK 111,116 str. 2000 metais grįžęs iš įkalinimo įstaigos metus dar gyveno Vilniuje, o po to persikėlė gyventi į Visagino miestą, kur ilgus metus prižiūrėjo neįgalų žmogų. Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo dokumentų nesitvarkė, nes nejautė poreikio. Neturėdamas dokumentų negalėjo oficialiai įsidarbinti, tačiau dirbo neoficialiai. Uždirbtus pinigus atiduodavo būsto šeimininkėms, kad jos galėtų mokėti mokesčius. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės nelegaliojo Migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus specialistas, jam pačiam atėjus į policiją, 2010 m. gegužės 2 d. patikrino jo dokumentus ir nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai ir būdamas be pilietybės pažeidžia Lietuvos Respublikos „2004-04-29 įstatymo Nr. 1X-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 6 str. 1 d. 23 str. 7 p. reikalavimus ir LR ATPK 206 str. Dėl to jam buvo paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Buvo sulaikytas ir patalpintas į Ignalinos rajono PK areštinę. Švenčionių rajono apylinkės teismas paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę - įspėjimą ir įpareigojo reguliariai atvykti į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą registruotis. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos kreipėsi į Rusijos Respublikos Federacinę migracijos tarnybą dėl V. P. R. Federacijos pilietybės patvirtinimo, tačiau pilietybė nebuvo patvirtinta, nes asmuo nebuvo Rusijos Federacijoje registruotas, neturėjo Rusijos Federacijos piliečio paso. Dėl to V. P. readmisijos paraiška nebuvo patenkinta. Pareiškėjas nurodė, kad jis visiškai pasikeitė, labai gailisi dėl savo ankstesnio gyvenimo klaidų, nori pradėti naują gyvenimą. Praeityje buvo teistas ir Rusijoje, ten kalėjo ilgus metus, dabar reabilitacijos įstaigoje (duomenys neskelbtini) gydosi nuo ydingų įpročių, dirba, už savo darbą gauna pastogę, maistą, lankosi cerkvėje. Nebegali toliau gyventi kaip nelegalas, be dokumentų, pats dėl savo padėties kreipėsi į pareigūnus, nori dirbti oficialiai. Jis ir toliau norėtų likti gyventi Lietuvoje, čia gyventi yra pripratęs, Lietuvoje gyvena jo draugai ir pažįstami. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti, kad galėtų gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos bendrijoje.

Suinteresuoto asmens - Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios Policijos skyriaus Migracijos poskyrio atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Pateiktame atsiliepime (b.l. 27-28) suinteresuotas asmuo nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, galėtų būti nustatytas, tik tuo atveju jei V. P. teismui pateiktų neginčijamus įrodymus, kad jis gyveno Lietuvoje iki 993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, prašoma bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Viktor P. J. yra gimęs 1952 m. lapkričio 2 d. Rusijoje, (duomenys neskelbtini) mieste (b.l. 6-7). 2012-06-28 KAVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus rašte pareiškėjui nurodyta, kad norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi LR jis turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 5). Iš 1988-04-28 pareiškėjui išduotos darbo knygelės matyti, kad pareiškėjas nuo 1988-05-04 iki 1988-08-08 dirbo Lietuvos TSRS ministerijos, Darbo raudonosios vėliavos ordino treste, (duomenys neskelbtini), nuo 1988-12-21 iki 1991-09-19 antros kategorijos mūrininku Vilniaus darbo bare (b.l. 8-10). 1988-03-10 pareiškėjui Vilniaus miesto Lenino mikrorajono vidaus reikalų skyrius išdavė Tarybų socialistinių respublikų sąjungos piliečio pasą XIV-OK Nr. 666193, kuriame yra įrašas, kad V. P. nuo 1989-04-29 iki 1989-05-25 buvo registruotas (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, Vilniuje (b.l. 11-14). Pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 15). Iš Valstybės sienos apsaugos prie LR VRM Ignalinos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus specialisto V. I. 2010-05-26 tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens, matyti, kad V. P. pažeidė LR 2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties„ 6 str. 1 d., 23 str. 7 p. reikalavimus ir LR ATPK 206 str., jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b.l. 17-18). 2011-03-01 Švenčionių rajono apylinkės teismas paskyrė pareiškėjui įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 13 iki 15 val. atvykti į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą (b.l. 19-20). 2010-06-09 Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro juridinės grupės vyresniosios specialistės tarnybinėje ataskaitoje Užsieniečių registracijos centrui nurodyta, kad V. P. nuo 1984 m. nuolat gyveno Lietuvoje, 1989-1992 m. gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pas S. P., 1992-2002 m. gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje pas K. V., nuo 2002 m. gyveno (duomenys neskelbtini), 211-212 (b.l. 21). 2010-08-05 Federalinės migracijos tarnybos pažymoje nurodyta, kad V. J. P. neturi Rusijos Federacijos pilietybės ir paso, V. J. P. readmisijos paraiška negali būti patenkinama (b.l. 22-23). Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2011-05 iki 2012-05 dalyvavo socialinės ir psichologinės reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ programoje, kurios trukmė vieneri metai, išmoko blaiviai gyventi, sėkmingai baigė programą (b.l. 24). Iš 2012-06-21 Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ prašymo matyti, kad V. P. nuo 2012-05-01 gyvena ir gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms (duomenys neskelbtini), kreipėsi savo noru (b.l. 16). Liudytoja I. G. L. patvirtino, kad jai žinoma pareiškėjo gyvenimo istorija, pareiškėjas jos neslepia. Jos žiniomis pareiškėjas atvyko gyventi į Lietuvą iki 1991 metų ir iš Lietuvos išvykęs niekur nebuvo, nurodė, jog gyvendamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ centre pareiškėjas gyvena blaiviai, yra patikimas, dirba pakankamai sudėtingus darbus, moka statybos remonto darbus, už savo dirbamą darbą centre gauna pastogę ir maistą, padeda ir kaimo gyventojams, kurie jį paremia, tarp kitų besigydančių turi autoritetą, jaunesni asmenys su juo bendrauja kaip su tėvu. Centro vadovybė norėtų pareiškėją įdarbinti oficialiai, kaip reabilitacijos darbo srityje darbuotoją.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojos parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjas V. P. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką 1984 metais iki šiol gyvena Lietuvoje. Jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, dirbo neoficialiai, savo gautomis pajamomis dalinosi su būstą jam suteikusiais šeimininkais, kurie mokėjo mokesčius, atliko laisvės atėmimo bausmę, savo noru atvyko į policijos įstaigą dėl savo gyvenimo LR legalizavimo, šiuo metu aktyviai siekia gydytis nuo ydingų įpročių, dalyvauja reabilitacijos programose, kuriose užsirekomendavo kaip patikimas asmuo, kuriam reabilitacijos įstaigos vadovybė nori siūlyti oficialų darbą centre. Vadovaujantis 2006-05-25 Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos dėl readmisijos (15/5-5 10K-20585, paskelbtas 2007-05-17) nuostatomis pareiškėjui neįmanoma taikyti readmisijos į Rusijos Federaciją, o pagal LR 2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties 6 str. 1 d., 23 str. 7 p. pareiškėjas Lietuvos Respublikoje taip pat yra nelegaliai. Tokia padėtis, kai asmuo negali būti jokioje valstybėje legaliai, traktuotina kaip neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų. Akivaizdu, kad pareiškėjas, negalėdamas legaliai gyventi Lietuvoje, taip pat negali turėti legalaus pajamų šaltinio, oficialiai mokėti mokesčių, įsidarbinti. Pareiškėjo nelegalus buvimas LR nustatytas tik 2010-05-02 Valstybės sienos apsaugos prie LR VRM Ignalinos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus specialistų. Iki tol niekas iš atsakingų pareigūnų nenustatė pareiškėjo nelegalaus buvimo LR teritorijoje, niekas pareiškėjui nepaaiškino nelegalaus buvimo LR teritorijoje pasekmių bei procedūrinės tvarkos dėl dokumentų sutvarkymo. Esant tokiai situacijai Lietuvos Respublikos valstybė, teismo manymu, turi prisiimti atsakomybę už tolesnį žmogaus likimą.

Teismas, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. iki 1993 m. liepos 1 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje (CPK 185 str., 444 str. 9 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo tikslu.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., gimęs 1952 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, iki 1993 m. liepos 1 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.