Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Sprendime, kuriuo jam atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, buvo nurodyta, jog pareiškėjas, norėdamas gauti nacionalinę vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl yra pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad sprendimus, taip pat ir atsisakymą išduoti vizą, kompetentinga institucija turi priimti remdamasi teisės aktuose nustatytais reikalavimais, t. y. teisės aktais, turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį.

Teigia, kad Europos Komisija 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtino Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkos vadovą, kuriame nurodyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant yra nustatomas migracijos pavojus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimu teigia, kad Europos komisijos sprendimu patvirtinta tvarka yra laikoma gairėmis, padedančiomis ambasadoje dirbantiems konsulams priimti sprendimą dėl vizų suteikimo.

Nurodo, kad 2020 m. liepos 10 d. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultetą nuolatinėms magistratūros studijoms laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Už pirmuosius studijų metus sumokėjo. Pirmųjų studijų metų svertinis vidurkis buvo – 7,82 balo. Vėliau, (duomenys neskelbtini) universitetas informavo, kad antraisiais studijų metais, studijos planuojamos nebe nuotoliniu, o kontaktiniu būdu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, tačiau pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas.

Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina mokytis, sąlygas. Remdamasis Direktyvos 14 straipsniu nurodo, kad atsisakymas priimti studijuoti trečiosios šalies pilietį turi būti grindžiamas „deramai pagrįstomis priežastimis“. Akcentuoja, kad Direktyvos 18 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jei trečiosios šalies piliečio pateiktą prašymą patvirtinanti informacija neatitinka reikalavimų, prašymo nagrinėjimas sustabdomas, o kompetentingos institucijos praneša pareiškėjui, kokios papildomos informacijos joms reikia.

Nurodo LVAT panašaus pobūdžio bylą, kurioje buvo nustatyta, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę vertinti faktus, ir teigdamas, jog pareiškėjas pateikė nepakankamai duomenų, reikalingų tam, kad jam (pareiškėjui) būtų išduota viza studijuoti, pareiškėjui nebuvo nurodęs, kokius papildomus duomenis ir dokumentus jis (pareiškėjas) turėtų pateikti. Teigia, kad pateikė visus dokumentus patvirtinančius studijas Lietuvoje, tai, kad už jas sumokėjo, kaip baigė pirmąjį kursą, draudimo dokumentus, dokumentus apie lėšas pragyvenimui, savo tikslus studijuoti doktorantūroje, todėl pareiškėjui nėra suprantama, kokiu pagrindu buvo galima spręsti apie neatitinkačius tikrovės dokumentus ar nelegalios migracijos grėsmę.

Teigia, kad atsakovė Sprendimo motyvas dėl nelegalios migracijos grėsmės nėra motyvuojamas nei Direktyvos nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat pareiškėjui nėra suprantama, kokiu būdu gali kilti negalios migracijos grėsmė, kai studentas pateikia visus reikiamus dokumentus, kurie patvirtinama, visas reikšmingas aplinkybes sprendžiant išdavimo klausimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovei kilus abejonių dėl pareiškėjo studijų, jis turėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) universitetą, kuris būtų arba patvirtinęs arba paneigęs šį faktą. Taip pat turėjo pareigą pagrįsti, kad pareiškėjas nesiekia studijuoti, kas šiuo atveju daugiau nei akivaizdu, nes pareiškėjo tikslas yra baigti studijas ir tęsti jas tame pačiame universitete bei gauti aukštesnį mokslo laipsnį.

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktika nurodo, kad grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas, nes būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, o užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia.

Pareiškėjas cituoja LVAT praktiką, susijusią su individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais bei ja remdamasis nurodo, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau jis negali būti grindžiamos vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi.

Teigia, kad vienintelė abejonė galėjo kilti dėl to, kad už pareiškėjo studijas sumokėjo N. R.. Tačiau paaiškina, kad jos paprašė sumokėti vien dėl to, kad sutaupytų mokėdamas už studijas, be to, iš atsakovės argumentų nėra aišku, kokias abejones ar grėsmes galėtų kelti minėta aplinkybė. Akcentuoja, jog vienintelis pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas yra studijuoti magistratūroje, o pabaigus šias studijas – doktorantūroje.

Apibendrindamas skunde išdėstytas aplinkybes pažymi, kad yra trečiosios šalies pilietis, kuris siekia, jog jam būtų išduota nacionalinė viza, tam kad galėtų studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete. Minėtas aplinkybes įrodo (duomenys neskelbtini) universiteto pažyma apie studijų rezultatus, iš kurios matyti, kad pareiškėjas įstojo 2020 metais, išlaikė ir studijavo 11 dalykų nuolatine studijų forma, (duomenys neskelbtini) universiteto tarpininkavimo raštas Nr. 20210818-095165, atliktas apmokėjimas už studijas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, jog pareiškėjo pateikti dokumentai yra suklastoti ar neatitinkantys tikrovės. Pažymi, kad siekia būti įleistas į Lietuvos Respubliką tam, kad galėtų studijuoti, o jo tikslas nėra nelegali migracija.

Iš viso buvo pateikti penki dokumentai, susiję su pareiškėjo lėšomis: 1) (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr.615/37, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2020 m. balandžio 30 d.) buvo 6 000 USD (toliau – ir Raštas l); 2) (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 10 d. raštas Nr.78, kuriame nurodomos pareiškėjo turimo santaupos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2020 m. balandžio 30 d.) - 6 914 USD (toliau - ir Raštas 2); 3) (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 13 d. raštas Nr.615/33, kuriame nurodoma, kad G. Z. einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2010 m. vasario 23 d.) yra 1 238 032 164 Rils, kas sudarė tai dienai 49 808 Eur (toliau - ir Raštas 3); 4) (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 11 d. raštas, kuriame nurodoma, kad M. R. einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2008 m. gruodžio 30) yra 696,804,666 Cr, kas sudaro 13 989,81 Eur (toliau – Raštas 4); 5) (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 10 d. raštas, kuriame nurodoma, kad M. Z. einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2012 m. birželio 12 d.) yra 400,566,330 Cr, kas sudaro 8 070,23 Eur (toliau - ir Raštas 5).

Pažymi, kad Raštas 1 (indėlio sąskaita, kuri buvo uždaryta, o joje buvusios lėšos pervestos į Rašte 2 minimą banko sąskaitą) buvo pateiktas dar 2020 metais. Rašte 1 ir Rašte 2 nurodytų banko sąskaitų numeriai yra skirtingi, taip pat vien tai, kad Rašte 1 nurodoma suma 6 000 USB, o Rašte 2 nurodoma suma – 6 914 Eur, patvirtina, jog tai iš indėlio uždirbti pinigai. Taigi, pareiškėjo nuomone, atsakovė neatkreipė dėmesio, kad Rašte 1 ir Rašte 2 yra nurodomos skirtingos banko sąskaitos, neįsigilino į jų turinį, todėl nepagrįstai nurodė, kad transakcijos skiriasi.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Rašto 1 atsakovei 2021 metais neteikė, kadangi lėšos buvo pervestos į kitą sąskaitą, tuo tarpu atsakovė, klaidindama teismą, nepagrįstai tapatina Raštą 1 ir Raštą 2, net nesigilindama į jų turinį.

Teigia, kad Rašte 3 nurodyta pareiškėjo tėvo einamoji banko sąskaita, Rašte 4 – pareiškėjo motinos banko sąskaita, Rašte 5 – informacija apie paties pareiškėjo einamąją sąskaitą ir joje esančias pinigines lėšas.

Nesutinka su atsakovės argumentu, kad tinkamai nepagrindė dėl kokių priežasčių pasirinko studijas būtent Lietuvoje. Teigia, kad interviu metu paaiškino, jog prieš stodamas atliko Baltijos šalių universitetų analizę ir atsižvelgdamas į studijų kokybę bei kainą, pasirinko studijas (duomenys neskelbtini) universitete.

Pareiškėjas į teismo klausimus atsakė, kad šiuo metu studijuoja nuotoliniu būdu kaip ir pernai. Papildomai paaiškino, kad pernai pareiškėjo prašymas išduoti vizą taip pat buvo atmestas, jo dėl teisinių žinių stokos neskundė, dabar universitete išklausė teisės kursą, todėl sužinojo apie savo teises ir skundžia sprendimą.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Konsulo 2020 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą dėl nelegalios migracijos grėsmės ir abejonių dėl pateikto dokumento – banko sąskaitos išrašo – autentiškumo (nors pareiškėjas deklaravo, jog studijas finansuos jis pats, pateikė banko sąskaitos išrašą turintį klastojimo požymių ir nepateikė 3 mėn. banko sąskaitos išrašo).

Pažymi, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė naują prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad: yra nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra bedarbis, pagrindinis kelionės tikslas – studijos, numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. rugsėjo 4 d., numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2022 m. birželio 30 d., kviečiantis asmuo – (duomenys neskelbtini) universitetas, o kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs asmeninėmis lėšomis (iš anksto apmokėtas apgyvendinimas).

Nurodo, kad kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė ir dokumentus, tarp kurių: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, (duomenys neskelbtini) universiteto tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai gauti, priėmimo į studijas raštus, savo ir studijų rėmėjų banko sąskaitos išrašus, studijų įmokos kvitą, pažymą dėl teistumo ir gimimo liudijimą.

Atkreipia dėmesį, kad vertinant pareiškėjo prašymą ir pokalbio – interviu metu surinktą informaciją buvo nustatyta, jog : 1) pareiškėjo ir jo tėvų to paties banko ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų šriftai bei datų formatai skiriasi, kaip ir 2020 m. bei 2021 m. ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašuose matomo pastarųjų trijų mėnesių pinigų transakcijos; 2) nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas dirbo pardavimų vadybininku galvijų auginimo ir prekybos srityje; 3) interviu – pokalbio metu nepateikė įtikinančių priežasčių dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų, negalėjo atsakyti kodėl nesiekia magistro laipsnio kilmės ar kitose šalyse; 4) yra nevedęs, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, darbą kilmės šalyje ar šeimos narius, nepateikė, taigi pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi – (duomenys neskelbtini) yra silpni; 5) už pareiškėjo studijas įmoką sumokėjo kitas asmuo – (duomenys neskelbtini) pilietė N. R. (nuo 2019 m. gyvena Lietuvoje ir studijuoja Vilniaus universitete), tačiau interviu metu pareiškėjas akcentavo, kad jos nepažįsta; 6) pareiškėjui 2019 m. buvo atsisakyta išduoti Švedijos vizą, nes nepagrindė ketinimo ten mokytis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą, tačiau faktiškai į Europos Sąjungą ir deklaruojamo tikslo – studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete. Atsakovė neatmeta prielaidos, kad pareiškėjas prisidengdamas studijomis Lietuvoje siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Todėl 2021 m. spalio 1 d. priėmė Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjo pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo (studijų Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo, rėmėjo rėmimo) nėra patikima, taigi jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiai turi pagristi numatomo buvimo tikslą, sąlygas bei įrodyti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintu Vizų kodeksu teigia, kad viena svarbiausių vizų politikos sričių yra neteisėtos imigracijos sustabdymas. Akcentuoja, jog diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų, todėl prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų - ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją, atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje, prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui.

Nurodo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktuose įtvirtintus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindus. Taip pat Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.2, 73(1),78 punktų, kuriuose reglamentuojama vizų išdavimo ir dokumentų pagrindžiančių prašymą išduoti vizą, nuostatas bei Vizų kodekso nuostatas, nustatančias prie prašymo pridedamus dokumentus. Akcentuoja, kad remiantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, kilus abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė ištaiga vizos neišduoda.

Atsakovė cituoja Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo (priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas”) argumentus, susijusius su prašymo išduoti vizą pagrindimu, taip pat su tuo susijusio ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. priimto prejudicinio sprendimo byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką teiginius bei LVAT išaiškinimus panašaus pobūdžio bylose.

Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui vizą. Pažymi, kad atsakovės priimtas Sprendimas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos administracinis teisės aktas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Konsulinis pareigūnas atsako už sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai. Konsulinis pareigūnas yra atsakingas už vizų ar joms prilyginamų dokumentų išdavimo teisėtumą, o jo sprendimas atsisakyti išduoti vizą ar jai prilyginamą dokumentą negali būti skundžiamas administracine tvarka. Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi bei LVAT praktika, nurodo, kad administracinius sprendimus priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.

Pažymi, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės normas ir LVAT išaiškinimus. Atkreipia dėmesį, kad galiojančiame VAĮ nėra pareiškėjo skunde aptariamos 8 straipsnio redakcijos, taigi pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT nutartimis, priimtomis iki 2020 m. lapkričio 1 d. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas be pagrindo skundo reikalavimus grindžia Europos Komisijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimu patvirtinu Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkos vadovu, nes Europos Komisija 2019 m. gegužės 15 priėmė Sprendimą C(2019) 3464, kuriuo buvo pakeistas Europos Komisijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. K(2010) 1620 patvirtintas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurio datą, laiką ir nagrinėjimo būdą buvo informuotas tinkamai, nedalyvavo, todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2021 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. TR-2021-380 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. Z.“, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; nevedęs; profesija – neturi; pagrindinis kelionės tikslas – studijos; per pastaruosius trejus metus jam nebuvo išduotos Šengeno ar nacionalinės vizos; pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; numatomo atvykimo į Lietuvą data - 2021 m. rugsėjo 4 d.; numatomo išvykimo iš Lietuvos data - 2022 m. birželio 30 d.; kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas ir juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini) universitetas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos adresas, telefonas ir elektroninis paštas – Lietuva, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus, (duomenys neskelbtini); kontaktinis asmuo kviečiančioje įstaigoje – D. M.; pragyvenimo lėšos – grynieji pinigai bei iš anksto apmokėtas apgyvendinimas.

Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė: 1) gimimo liudijimo kopiją; 2) (duomenys neskelbtini) Respublikos paso kopiją; 3) tarpininkavimo raštą dėl vizos išdavimo Nr. 20210818-095165; 4) (duomenys neskelbtini) universiteto 2021 m. liepos 2 d. pažymą Nr. 55636 apie studijų rezultatus; 5) 2020 m. liepos 10 d. priėmimo į (duomenys neskelbtini) universitetą laišką; 6) kelionės bilietus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (2021 m. rugsėjo 4 d.) ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 30 d.); 7) 2021 m. liepos 26 d. pažymą apie teistumą Nr. 1400220131911189; 8) pramoninės elektrotechnikos ir elektros technikos inžinerijos (jėgos sistemų) bakalauro diplomą; 9) dokumentus, patvirtinančius prašymo teikimo metu turimas pinigines lėšas (apie 8 000 Eur ir apie 6 950 USD); 8) 2021 m. liepos 7 d. tarp pareiškėjo ir jo tėvų sudarytą paramos sutartį; 10) savo bei tėvų banko sąskaitos išrašus; 11) šeimos turto išrašą; 12) dokumentą, patvirtinantį, jog jo tėvas dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.; 13) draudimo poliso kopiją; 14) 2020 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimo kopiją už studijas (duomenys neskelbtini) universitete.

Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. TR-2021-380 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. Z.“, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktų pagrindu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizų suteikimu susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra seniausias valstybinis bankas, kuriame technologijos nėra tokios pažengusios, kaip privačiuose bankuose, todėl visi (duomenys neskelbtini) išduodami raštai yra spausdinami ranka, naudojant programą Mocrosoft Office Word. Kadangi (duomenys neskelbtini) darbuotojams nėra įprasta naudoti anglų kalbą, gali skirtis ir išrašų šriftai ar formatavimas. Pažymėjo, kad skirtingą sąskaitų numerių skaičių gali lemti tai, jog jos priskiriamos skirtingiems segmentams (pvz., viena iš sąskaitų yra depozitinė, kita – taupomoji). Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog nei interviu metu, nei po pareiškėjo interviu, nebuvo prašoma patikslinti duomenis, pateikti papildomus paaiškinimus ar dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei įstatyme yra nustatyta pareiga visapusiškai ištirti visas prašymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tačiau atsakovė nesistengė pašalinti kilusių abejonių ir net nebandė išsiaiškinti, ar banko išrašuose pasirašę asmenys iš tiesų dirba tame banke.