Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-8171-451/2014 pagalantstolės R. S. prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskiruoju skundu (b.l. 15) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės R. S. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Kadangi iš skolininko O.K. buvo vykdomas išieškojimas administracinėje byloje paskirtos 40 Lt baudos, kuri remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, tai antstolė, 2010 m. liepos 8 d. gavusi 2010 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šančių – Panemunės policijos nuovados nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir nustačiusi, kad skolininkas O.K. mirė 2010 m. gegužės 31 d., privalėjo savo patvarkymu atsisakyti priimti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti jį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šančių – Panemunės policijos nuovadai nurodydama grąžinimo priežastis, o ne pradėti vykdymo veiksmus. Skolininkui paskirta bauda yra jo asmeninė prievolė valstybei, kuri neperduodama jo teisių perėmėjams skolininkui mirus, todėl tokios baudos bei su baudos išieškojimu susijusių vykdymo išlaidų išieškojimas negalimas.

Antstolė R. S.atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, patenkinus antstolės prašymą, buvo pakeistas skolininkas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, kadangi skolininką vykdymo procese pakeitė nesant tam pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. S. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0106/10/08829/1 pagal 2010 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Šančių – Panemunės policijos nuovados nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40 Lt baudos išieškojimo iš skolininko O.K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (b.l. 3, 6). Minėtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje antstolės kontoros skyriuje gautas 2010 m. liepos 8 d. (b.l. 6). Skolininkas O.K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2010 m. gegužės 31 d. (b.l. 5). Po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b.l. 4).

Remiantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai yra ir institucijų bei pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (CPK 587 str. 1 d. 6 p.).Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nustatęs, kad yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 str. 1 d.). Konkretūs duomenys, kurie tikrinami priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, detaliai reglamentuoti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti be kita ko antstolis turi patikrinti, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 651 str. 2 d. 7 p.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 307 straipsnyje numatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas tais atvejais, kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas. Nutrauktas vykdymo procesas negali būti pradėtas iš naujo. Taigi tais atvejais, kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu paskirta administracinė nuobauda, vykdymo procesas negali būti vykdomas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo O.K. paskirta 40 Lt bauda, priimtas 2010 m. balandžio 9 d., o asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, - O.K. mirė 2010 m. gegužės 31 d. Minėtas nutarimas antstolės R. S. kontoroje gautas 2010 m. liepos 8 d., t. y. jau mirus asmeniui, kuriam už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė neturėjo teisės priimti vykdomojo dokumento vykdyti, kadangi vykdymo procesas šiuo atveju nebuvo galimas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolė, spręsdama klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turėjo galimybę, o kartu ir pareigą patikrinti skolininko asmens duomenis ir tokiu būdu nustatyti jo mirties faktą. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu jau esant mirusiam asmeniui, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui nurodydama grąžinimo priežastis (CPK 651 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad priverstinio baudos iš O.K. išieškojimo procesas buvo pradėtas neteisėtai, be pagrindo priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, o tokiu atveju užbaigus vykdomąją bylą vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 78 p.). Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo išlaidas patyrė dėl savo netinkamo pareigų vykdymo, todėl jos neišieškotinos iš skolininko teisių perėmėjo.

Remiantis paveldėjimo teisės normomis, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 307 straipsniu, pripažįstama, kad pareiga sumokėti paskirtą administracinę baudą yra nepaveldima, todėl ji negali būti perkelta mirusiojo asmens, kuriam paskirta bauda, teisių perėmėjams. Už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus.

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Procesinis teisių perėmimas negalimas tais atvejais, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku)), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad palikimą, atsiradusį po skolininko O.K. mirties, priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau apeliantė nesutinka, kad jai yra perėjusi prievolė atsakyti pagal pirminio skolininko prievolę sumokėti valstybei paskirtą baudą, o kartu ir vykdymo išlaidas, susijusias su šios baudos priverstiniu išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais. Nustačius, kad prievolė sumokėti už administracinio teisės pažeidimo padarymą asmeniui paskirtą baudą valstybei yra nepaveldima, t. y. ji neįeina į palikimo sudėtį, taip pat pripažinus, kad antstolė neturi teisės šioje vykdomojoje byloje išsiieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vykdymo procese skolininką O.K. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismasneįvertinęs visų pareikšto prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgęs į tai, kad vykdymo procesas buvo pradėtas nesant tam pagrindo, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolės R. S. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolės R. S. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.