Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2098-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-18
Bylos Nr.
1-2098-929/2013
Teisminio proceso Nr.
10-9-00438-13
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2098-929/2013Teisminio proceso Nr. 10-9-00438-13Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Valdo Uždanavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamą vietą ten pat, išsilavinimas aukštasis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ankščiau teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 227 straipsnio 2 dalį, skirta 42 MGL (5460 litų) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. Š., 2007-05-18 vienintelio akcininko sprendimu paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2007-05-21 iki 2010-11-19 eidamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ( toliau UAB „(duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, ir todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas: 12 str. 1 d. numatantį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 12 str. 4 d., numatantį, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. numatantį, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, 17 str. numatantį, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 19 str. 1 d. numatantį, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus; 7 str. reikalavimus, kad įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos; 15 str. 1 d., 9 d., 12 d. reikalavimus, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 21996 m. vasario 22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, 2008 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veždamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus iš ofiso adresu (duomenys neskelbtini), į namus, adresu (duomenys neskelbtini), minėtų dokumentų neišsaugojo, juos sunaikino, išmesdamas į šiukšlių konteinerį, esantį prie parduotuvės „Cento“, Vaduvos gatvė Nr. 4A, Vilniuje, po ko, norėdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų praradimą, tyčia, melagingai 2008-12-23 surašė ir pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu neva bendrovės buhalterinius dokumentus perdavė O. R., tokiu būdu neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų: ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, visų sąskaitų suvestinių registrų, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų registrų, nesudarė ir neteikė VĮ Registrų centras 2008 metų, 2009 metų finansinės ataskaitos, dėl ko negalima iš dalies nustatyti, laikotarpiu nuo 2007-05-21 iki 2010-11-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis 2006 metais nusprendė užsiimti nekilnojamojo turto pardavimu, todėl įsteigė naują uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Jis tuo metu buvo kitos įmonės - uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, todėl savo vardu nenorėjo įkurti dar vienos bendrovės, todėl paprašė žmonos J. Š. įsteigti ir būti naujos bendrovės akcininke. Įsteigus bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai įmonei vadovavo jis. Jo nurodymu vienintelė akcininkė J. Š. nuo 2006-06-19 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskyrė J. J., o nuo 2007-05-21, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas jis. Bendrovės ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdis buvo nekilnojamojo turto pirkimas pardavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų nevykdė, todėl statybinės įrangos, taip pat ir betono maišyklių neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 4 – 5 darbuotojus. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė J. J.. Bendrovės buhalteriniai dokumentai iki 2008 metų rudens buvo laikomi ofise adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos buvo įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sudarant lizingo sutartis Danske lizinge. Atėjus ekonominei krizei už patalpas Danske lizingui nemokėjo, todėl iš ofiso buvo priversti išsikraustyti. Kraustėsi į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų buvo nedaug, apie 3 – 4 segtuvus. 2008 metų gruodžio mėnesį, konkretaus laiko negali pasakyti, jis pervežė iš ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), kelių įmonių buhalterinius dokumentus, tame tarpe, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Buhalteriniai dokumentai buvo susegti į segtuvus, o segtuvai sudėti į dėžes. Dėžes su buhalteriniais dokumentais jis pervežė savo automobiliu BMW X5, į namus adresu (duomenys neskelbtini). Dėžes su dokumentais sudėjo į automobilio bagažinę, į automobilio saloną, ir ant automobilio galinės sėdynės. Tarp pervežamų bendrovių buhalterinių dokumentų buvo ir kelios dėžės su juodraščiais, kuriuos reikėjo išmesti, nes buvo nereikalingi. Grįždamas iš (duomenys neskelbtini), sustojo Paneriuose, Vaduvos gatvėje, netoli parduotuvės „Cento“ ir ten į šiukšlių konteinerius išmetė dvi dėžes su juodraščiais. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), dėžes su dokumentais iškrovė. Parvežtus dokumentus po kelių dienų nutariau sutvarkyti. Išimdamas dokumentus iš dėžių ir juos peržiūrėdamas pamatė, kad trūksta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, o dėžės su juodraščiais liko. Taip suprato, kad iš išmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Tą pačią dieną nuvažiavo prie parduotuvės „Cento“, apžiūrėjo konteinerį, tačiau jame išmestų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų neberado. Supratęs, kad bendrovės dokumentus pervežant išmetė, 2008 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, jis įdėjo skelbimą į laikraštį „Alio reklama“, kad parduoda bendrovės akcijas. Jam paskambino vyriškis, kuris kalbėjo lietuviškai ir pasakė, kad domina parduodamos bendrovės akcijos. Su juo susitarė susitikti Vilniuje, konkrečios vietos neprisimena. Vyriškis su kuriuo susitiko atrodė sekančiai: apie 180 cm ūgio, apie 35-38 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, labai trumpai kirptais plaukais, kokiu vardu prisistatė, jis neprisimena. Pamatęs vyriškį jis pažino, kad tai iš matymo jo pažįstamas vardu A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo A. B.. Jis A. pasakė, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai neišsaugoti. Į tai A. atsakė, kad jam buhalterinių dokumentų nereikia. Jis sakė, kad užtenka bendrovės antspaudo ir bendrovės registracijos pažymėjimo. A. jam padavė asmens vardu O. R. paso kopiją, kad pagal šio asmens vardo paso kopiją jis paruoštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Jis pažadėjo paruošti „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų priėmimo perdavimo aktą. Akte nurodė, kad kartu su dokumentais perduodamas ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo surašyta jo žmonos J. Š. vardu, o dokumentų priėmimo perdavimo aktas buvo surašytas jo vardu. Kuomet buvo paruošti dokumentai, tai jis paskambino A. B. ir jis atvyko į sutartą vietą, tai buvo 2008 metų gruodžio mėnesio pabaiga. Su A. kartu atvyko ir kitas vyriškis, kuris prisistatė O. R., pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų priėmimo perdavimo aktą. Vyras, kuris prisistatė O. R., paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą, bei bendrovės įstatus. Daugiau neprisimena, kad būtų perdavęs jiems kokius nors dokumentus. Tai buvo vyriškis, kuris vizualiai buvo labai panašus asmenį, kurio fotonuotrauka buvo paso kopijoje. Vyriškis, prisistatęs O. R., prie jo pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų priėmimo perdavimo aktą. Kam O. R. buvo reikalingos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, jis negali pasakyti (tomas 3, b.l. 18-20, 22-23, 26-27)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. parodė, kad 2006 metais įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vienintele akcininke buvau ji. Bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė vyro S. Š. prašymu, kadangi jis norėjo užsiimti statybų verslu. Jis pats tuo metu buvo kitos įmonės - uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, todėl savo vardu nenorėjo kurti dar vienos bendrovės. Ji neprisimena, kokiu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota, tačiau ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Visus reikalus, dokumentus, susijusius su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė jos vyras S. Š.. Kaip jai liepė S. Š., iš pradžių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskyrė J. J., kurią pažinojo, nes pastaroji dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere. Po kiek laiko, vietoj J. J., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrė savo vyrą S. Š.. Ji nežino, ar vėliau J. J. buvo priimta dirbti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kaip buhalterė, tačiau bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji. Kaip jau minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta norint užsiimti statybomis, remonto darbais, todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įgytas sklypas su namu (duomenys neskelbtini), E. P. gatvėje, kurį rekonstravome į butus, o vėliau kelis butus pardavė. Ji į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir valdymą nesikišo, ir tik iš S. Š. žodžių žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi skolų, buvo sustabdyti statybos darbai, reikėjo už statybines medžiagas mokėti tiekėjams, įmonė tapo nemoki. Kartą, tai galėjo būti 2008 metų gruodžio mėnuo, konkrečios dienos negali nurodyti, jai S. Š. pasakė, kad yra žmonių, kurie perka įmones su skolomis, todėl reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti. Netrukus S. Š. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvežė parašytą 2008-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties ne mažiau kaip tris egzempliorius, kuriuos jai padavė pasirašyti. Ji perskaitė akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perka Rusijos pilietis O. R.. Kiek atsimena, kad O. R. parašas sutartyje jau buvo, tačiau tuo nėra įsitikinusi šimtu procentu. Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties buvo pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjo O. R. paso kopija. Ji turi 2008-12-23 akcijų pirkimo pardavimo sutarties originalą. Kitus pasirašytus 2008-12-23 akcijų pirkimo pardavimo sutarties egzempliorius atidavė S. Š.. S. Š. jai nesakė, kaip ir kur susipažino su O. R.. Ji niekada nematė O. R.. Kaip jau minėjo, visus reikalus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė S. Š., pas jį buvo ir bendrovės antspaudas. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nežino, kas ir kada perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, bendrovės antspaudą O. R.. Taip pat nežino, ar buvo surašytas dokumentų priėmimo perdavimo aktas. Ji bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, antspaudo O. R. neperdavė ( b.l. 42, t. 1).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad 2006 metų birželio mėnesį, konkrečios dienos negali nurodyti, S. Š., kurį pažinojo nuo 2003 metų ( su juo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ), pasiūlė eiti direktorės pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Taip 2006-06-20 ji buvo paskirta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, direktore. Visos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklausė S. Š. žmonai J. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdis – nekilnojamojo turto pirkimas, juo disponavimas, pardavimas. Kol ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pastatytas gyvenamasis namas, šešių butų, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrovė pradėjo pardavinėti jame buvusius butus. Minėtą objektą adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu, statė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo viena, o nuo 2006 metų gruodžio mėnesio su ja buhalteriu pradėjo dirbti S. P.. Tuo metu S. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. 2007-05-18 J. Š., kaip vienintelė akcininkė ją atleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, ir direktoriumi paskyrė S. Š.. Tuo tarpu ją paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. S. P. buvo atleistas iš buhalterio pareigų, kadangi netiko jo darbas. Ji pati paprašė S. Š., kad atleistų iš direktorės pareigų, kadangi buvo nemažai gyventojų, įsigijusių butus (duomenys neskelbtini), skundų, kurie atimdavo daug laiko. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ji dirbo iki 2008-06-28. Nuo 2007 metų gegužės mėnesio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ be jos ir S. Š. dirbo J. Š., kokiose pareigose, negali pasakyti. J. Š. padėjo suvedinėti PVM sąskaitas faktūras į kompiuterį, atliko kitus pagalbinius buhalterinius darbus. Dar bendrovėje dirbo S. C. ir J. N., kaip statybos vykdytojai. Paprastai jie prižiūrėjo statybos darbus, vykstančius adresu (duomenys neskelbtini). Ji nepažįsta asmens vardu ir pavarde - O. R. ir neprisimena, kad tokie asmenys būtų dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 30-31, t. 1).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. C. parodė, kad nuo 2007 metų pavasario jis dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, darbų vykdytoju. Į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė šios bendrovės direktorius S. Š.. 2008 metų pavasarį S. Š. pasiūlė dirbti kitoje jo bendrovėje - „(duomenys neskelbtini)“, taip pat darbų vykdytoju. Kadangi buvo pažadėtas didesnis atlyginimas, jis sutiko ir nuo 2008-05-08 iki 2008-07-01 dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo S. Š., kadangi pastarasis priėmė jį į darbą, su juo tarėsi visais rūpimais klausimais. Taip pat atlyginimas jam buvo mokamas grynaisiais pinigais ir jį mokėjo S. Š.. Dar bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytoju dirbo J. N.. J. J. dirbo buhaltere. Kaip darbų vykdytojas jis ieškojo darbuotojų, prižiūrėjo jų darbą. 2008 metų vasarą jam bendrovėje nustojo mokėti atlyginimą ir S. Š. pasakė, jog neturi pinigų, todėl jis 2008 metų liepos mėnesį, parašė pareiškimą, prašydamas atleisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojo pareigų. Vėliau S. Š. atlyginimą jam sumokėjo( t. 1, b.l. 34-35).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. N. parodė, kad S. Š. pasiūlė jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2008-05-08. Ir dirbo iki 2008-07-01. Darbas šioje bendrovėje jam buvo antraeilis. Be to, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar dirbo statybos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ taip pat darbų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo S. Š.. Kiek atsimena, jam dirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi buvo taip pat S. Š.. J. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere (t.1, b.l. 32-33).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad jis nepažįsta S. Š., M. A., A. N., tačiau S. Š. pavardė ir vardas jam yra girdėti. Su S. Š. jis jokių reikalų nėra turėjęs. Jis nieko nei iš S. Š., nei iš M. A., nei iš A. N. nepirko, tame tarpe ir bendrovių akcijų. Jis nežino bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, niekada nebuvo šios bendrovės akcininku ar darbuotoju. Jis nepažįsta asmens vardu O. R.. Jis neturi draugų ar pažįstamų, gyvenančių Kaliningrade, Rusijos Federacijoje. Apie jam parodytą Rusijos Federacijos piliečio O. R. paso kopiją Nr. 595662 gali pasakyti tiek, kad mato paso kopiją pirmą kartą. Niekada šios paso kopijos nėra turėjęs. Jis niekada neužsiėmė nei statybų verslu, nei betonavimo darbais. Jis nežino bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 38-39 ).

Iš dokumentų gautų pagal teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos federacijos teisėsaugos institucijų matyti, kad liudytoju buvo apklaustas R. O. G. paaiškino, kad 2008 – 2009 m. laikotarpiu į Lietuvos Respubliką jis nebuvo atvykęs, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jis niekada nepirko ir asmenų kaip J. Š., S. Š., nepažįsta (t.2, b.l. 90-95).

Iš 2011-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. Š. pateikė 2008-12-23 tarp jos (pardavėjo) ir R. O. G. (pirkėjos) sudarytą ir pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo, kurios pagrindu pirkėjui buvo parduotos visos bendrovės akcijos. Sutartyje duomenų apie bendrovės dokumentų perdavimą nėra (t. 3, b.l. 43-45).

Iš VĮ Registrų centras raštais pateiktų dokumentų (kopijų) ir 2009-09-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2007-05-18 buvo paskirtas S. Š. (t. 1, b.l. 69-157).

Iš bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus - UAB „Bankroto administravimas“ 2012-11-16 rašto Nr.10-28 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. Š. bankroto administratoriui nepateikė jokių įmonės dokumentų ir turto (t. 2, b.l. 39).

Iš 2013-04-17 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei V. L. buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, iš VĮ „Registrų centras“, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir bankų ir apžiūros metu nustatyta bei specialistės konstatuota, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 16 straipsnio reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraščių, inventorizacijos dokumentų, sutarčių, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2007-05-21 iki 2010-11-19 buvo tvarkoma laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinės finansinės ataskaitos VĮ „Registrų centras“ pateiktos už 2007 m. Ataskaitose nurodytų duomenų tikrumo ir teisingumo nėra galimybės patikrinti, nes nepateikti šio laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai.

Apžiūrėjus VĮ Registrų centrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovė neteikė 2008 m., 2009 m. finansinių ataskaitų. Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nesudarius ir nepateikus VĮ “Registrų centras” 2008 m., 2009 m. finansinių ataskaitų buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 ir 9 ir 12 dalių reikalavimų.

Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1d., kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas.“ Dėl to, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai, visų sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos tyrimui nepateikti, nesudarytos ir nepateiktos VĮ „Registrų centras“ 2008 m., 2009 m. finansinės ataskaitos, iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2007-05-21 iki 2010-11-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1, b.l. 40- 44).

Esant išdėstytų bei įvertintų įrodymų visumai, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad S. Š. kaltė apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrodyta pilnai. Pats kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. S. Š. netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neužtikrino, kad būtų išsaugoti visi reikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, visų sąskaitų suvestinių registrų, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų registrų, nesudarė ir neteikė VĮ Registrų centras 2008 metų, 2009 metų finansinės ataskaitos, dėl ko negalima iš dalies nustatyti, laikotarpiu nuo 2007-05-21 iki 2010-11-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsižvelgiant į tai, S. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, todėl baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūlomos baudos dydžiu sutinka, tačiau prašo leisti ją sumokėti per dvyliką mėnesių (T. 3, b. l. 71).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę - jis dirba, vedęs, administracine tvarka baustas (T.3, b.l. 47-52), teistas (T.3, b. l. 38-42), į tai, kad nustatyta viena S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant S. Š. baudą, kuriai sumokėti, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas.

S. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,-

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 42 MGL (5460) Lt dydžio bauda.

Kardomąją priemonę iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Pagal kaltinamojo pateiktą prašymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis). Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikrasTeisėja Rasa Paužaitė2013-06-18