Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. S. gynėjo advokato K. G. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutarties, kuria M. S. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi M. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nepakaltinamo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygoms. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ ir paskutinį kartą pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi.

2. Skundžiama 2025 m. vasario 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir M. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.

4. Teismo posėdyje asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmestinas.

6. Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartimi M. S. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Svarstant priverčiamos medicinos priemonės pratęsimo klausimą, teismas vertina ar asmens psichikos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi ir atsižvelgiant į asmens psichikos būklės dinamiką, nusprendžia dėl asmens socialinio pavojingumo. Psichikos sveikatos gerėjanti dinamika ir socialinio pavojingumo įvertinimas sudaro pagrindą keisti gydymo režimą.

8. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs M. S. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Skundu M. S. gynėjas prašo taikyti švelnesnį gydymosi režimą, manant kad jo socialinis pavojingumas yra sumažėjęs, tačiau bylos įrodymai tokius skundo argumentus paneigia.

9.Iš Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados matyti (b. l. 3-4), kad M. S. psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu buvo nepakankamai stabili, išlieka skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, manipuliatyvus elgesys, somatinių nusiskundimų agravacija kiek retesnė. Klinikiniame vaizde stebimi įgimtai silpnaprotystei būdinga simptomatika, lieka nekritiškas psichikos sutrikimui ir elgesiui. Bendrauja gana noriai, palaiko akių kontaktą, teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, nerimo, įtampos nestebima. Į užduotus klausimus ne visada atsako pagal prasmę, reikia perklausti, išlieka manipuliatyvus elgesys, linkęs pateikti išgalvotus faktus. Nuotaika lėkšta, emocijos nebrandžios, stokoja adekvatumo, linkusios dirgti. Mąstymas vidutinio tempo, konkretus, nenuoseklus, daugiaplanis, intelekto defektas netolygus. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių nekonstatuota, save žalojančio elgesio nestebėta. Elgesys skyriuje be ryškesnių konfliktų, agresijos nestebėta, tačiau išlieka vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai. Su kitais pacientais bendrauja ribotai, užimtumo veiklų vengia, jas praleidinėja, kita kryptinga veika neužsiima. Med. personalo nurodymus vykdo nenoriai, vaistus vartoja prižiūrimas. Asmenybė nebrandi, egocentriška, siaurų interesų, sutrikusios socialinės adaptacijos. Psichikos sutrikimui ir elgesiui nekritiškas. Atsižvelgiant į tai, komisija rekomenduoja priverstinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis pratęsti. Gydytojų komisijos išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad M. S. tai yra antras priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Pirmą kartą jis taikytas 2021 m gruodžio 23 d – 2023 m. sausio 4 d. dėl verbalinės ir fizinės agresijos prieš vaikų socialinės globos namų darbuotoją. Kol buvo taikytas ambulatorinis priverstinis gydymas, pacientas vaistus vartojo nereguliariai, konfliktuodavo su socialinės globos namų darbuotojais, elgėsi agresyviai, žalojo save, išsakė mintis negyventi. Dėl pablogėjusios psichikos būsenos keletą kartų buvo gydytas psichiatrinio profilio stacionaruose. Paskutinė hospitalizacija 2023 m. gegužės -birželio mėn. FSMU KL PK Marių sektoriuje. Priverstiniam ambulatoriniam gydymui neduodant pakankamo efekto, nesilaikant gydymo režimo, rekomenduota priverstinį ambulatorinį stebėjimą keisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Stebimuoju laikotarpiu išlieka manipuliatyvus elgesys, skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimai, melagingi skambučiai kitiems asmenims, institucijoms, pateikiant melagingus, išgalvotus faktus, siekiant asmeninės naudos. Somatinių simptomų agravacija kiek retesnė. Paskutiniu laikotarpiu impulsų kontrolė kiek pagerėjusi, skyriuje ryškesnių konfliktų su kitais pacientais, agresyvaus elgesio nestebėta. Didžiąją laiko dalį praleidžia palatoje, užimtumo veiklas dažnai praleidžia. Klinikiniame vaizde vyrauja įgimtai silpnaprotystei būdinga simptomatika, pretenzinga nuotaika, nebrandžios, stokojančios adekvatumo emocijos. Išlieka nekritiškas susirgimui, elgesiui, būtinumui gydytis, reikalinga struktūruota aplinka ir nuolatinė priežiūra. Artimųjų kurie galėtų pasirūpinti pacientu nėra. Į klausimus atsako pagal prasmę, neišsamiai, pokalbį nuolat bando pakreipti sau rūpimomis temomis, siekdamas įvairių socialinių naudų, linkęs į manipuliacijas. Dėmesys akcentuotas į asmeninius interesus, atmintis nesutrikusi. Asmenybė nebrandi, egocentriška, stokoja empatijos. Užimtumo veiklų vengia, jų stengiasi nelankyti. Psichikos sutrikimui ir elgesiui nekritiškas, skirtus vaistus vartoja priežiūroje.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, skundžiamos nutarties argumentus, kitus byloje esančius duomenis, visiškai pritaria skundžiamos nutarties argumentams, kad M. S. psichinė sveikata išlieka nepakankamai stabili, išlieka manipuliatyvus elgesys, jis nekritiškas savo ligai ir elgesiui, jo emocijos nebrandžios, stokoja adekvatumo, linkusios sudirgti, jo elgesyje išlieka vidaus taisyklių pažeidimai, jis vengia užimtumo veiklų, jas praleidinėja, kryptingai neužsiima, med. personalo nurodymus vykdo nenoriai, vaistus vartoja tik prižiūrimas personalo, yra nekritiškas psichikos sutrikimui ir elgesiui. Esant tokios komisijos išvadoms ir konstatavus nepakankamai nestabilią M. S. psichikos būklę skundą nagrinėjančiam teismui nėra abejonių, kad M. S. psichinė sveikata nėra pagerėjusi, todėl vis dar išlieka jo socialinis pavojingumas. Sutiktina, kad galimybė užtikrinti M. S. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą šiuo metu galima tik stacionare arba struktūruotoje aplinkoje, o esant tokiai jo psichikos ligos dinamikai ir elgesiui, jo psichinės ligos gydymas ambulatorinėmis sąlygomis nebūtų pakankamas ir efektyvus.

11. Remdamasis išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartis, kuria M. S. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti M. S. gynėjo advokato K. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.