- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-880-343/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Salvijos medicinos centras“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-7150-921/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Salvijos medicinos centras“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, valstybinės nuomos žemės sutarties nutraukimo pripažinimo netesėtu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto teritorinio skyriaus vedėjo 2017 11 21 įsakymą Nr. 8VĮ-1339-(14.8.2) vienašališkai prieš terminą nutraukti 1994 04 20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 11-1848 neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, nukreiptus į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo teisę, turto saugotoja paskiriant ieškovę. Nurodė, kad šis žemės sklypas patikėjimo teise priklauso atsakovei, kuri turi visas įstatyme numatytas turto patikėtinio teises ir pareigas, iš jų ir teisę disponuoti ginčo žemės sklypu, t. y. turi galimybę žemės sklypą išnuomoti ar kitu būdu jį perleisti kitiems asmenims, vykdyti statybas. Ieškovės vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, nukreiptus į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo teisę.Teismas pagal ieškinyje nurodytus argumentus ir pridėtus įrodymus sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl ieškinį vertino preliminariai pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi atsakovė galimai neteisėtai vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį, o ieškovė, kaip nurodė ieškinyje, vykdė ginčo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, mokėjo mokesčius, pradėjo organizuoti mokomosios vaistinės statybos darbus, jau yra patyrusi išlaidų už planų ir projektų parengimo darbus, pasirengė specialiosios paskirties pastato statyboms, teismas vertino, kad kyla reali grėsmė žalos atsiradimui, todėl pripažino, kad yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai nustatė apribojimus viešojo administravimo subjekto teritoriniam skyriui, kuris savarankiško subjektiškumo neturi.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Ieškovės reikalavimai ir su jais siejamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju viešojo intereso negali paneigti ar sumenkinti, nes grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimas. Ginčo žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Tarnybos, sudarant sandorius dėl šio žemės sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nevertino, atsakovės, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos, teisinio statuso. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo ieškiniui užtikrinti, teismų vertinama kaip aplinkybė, mažinanti grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo:
Apeliantė, teigdama, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamas viešasis interesas, šio savo argumento niekaip nepagrindžia, t. y. nenurodo, kuo šioje situacijoje pasireiškia viešojo intereso pažeidimas, nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie konkrečią žalą visuomenei ar valstybei, kuri bus padaryta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantės, kaip valstybės institucijos, teisinis statusas negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškinio (pareiškimo) padavimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais, kurių taikymas yra realiai įmanomas ir kurių netaikius yra reali grėsmė, kad būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, iš kurio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė siekia, jog būtų nenutraukta ir toliau vykdoma valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis. Teismui priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą ir pripažinus, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su visais jos pakeitimais buvo nutraukta neteisėtai, sutartiniai santykiai tarp sutarties šalių atsinaujintų, o iš sutarties kilusios teisės ir pareigos liktų galioti. Todėl šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei dalyvauti tam tikrose sandoriuose, skundžiama nutartimi uždraudė atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, nukreiptus į ginčo žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisę.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį ir juos pagrindžiančias aplinkybes, atsakovės atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinti nepagrįsta.
Atsižvelgiant į šioje byloje galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, skundžiama nutartimi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali tapti neįvykdomas, nes nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, apeliantei išliktų galimybė turtą, kurį ieškovė siekia valdyti ir naudotis juo nuomos sutarties pagrindu, perleisti kitiems asmenims. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, apeliantė turėtų galimybę ginčo sklypą išnuomoti kitiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti, kas nulemtų sudėtingesnės teisinės situacijos susidarymą ir ilgesnę bylos nagrinėjimo proceso trukmę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog ginčo objektas, kurį palankaus ieškovei sprendimo atveju ieškovė valdytų ir naudotų nuomos teise, o apeliantė turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Ši aplinkybė teismų praktikoje taip pat pripažįstama patvirtinančia sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1205/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2056/2011).
Apeliantė skunde teigia, jog jos teisinis statusas, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos, eliminuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Apeliantė civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais šio santykio subjektais dalyvauja lygiais pagrindais. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl valstybinės žemės naudojimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas ir, kad apeliantės statusas paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą.
Vertinant apeliantės skundo argumentus dėl viešojo intereso pažeidimo, pažymėtina, kad apeliantė nenurodo kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonėmis pažeidžia viešąjį interesą, nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie konkrečią žalą visuomenei ar valstybei (CPK 178, 185 straipsniai). Šie atsakovės skundo teiginiai vertinti deklaratyviais ir todėl atmetami kaip nepagrįsti. Tai, kad apeliantė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą, kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešojo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.