Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei S. B., jos atstovui advokatui Jaroslavui Los, nedalyvaujant atsakovui N. K., institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Martynui Kapčiui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui N. K., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad su atsakovu susipažino 2004 m. Ispanijoje. Kartu apsigyveno, nuomavosi butą ir vedė bendrą ūkį. Besilaukiant vaiko atsirado šeimyninių problemų, atsakovas pradėjo vartoti narkotikus ir ją paliko. 2005 07 14 susilaukė sūnaus. Po kelių mėnesių gavo iš atsakovo laišką ir sužinojo, kad jis yra suimtas. Iš laiškų buvo aišku, kad jis žino apie gimusį sūnų ir jį pripažįsta. Atsakovas žadėjo, kad atlikęs bausmę pasirūpins vaiku, jo išlaikymu, tačiau iki šiol to nepadarė. Su juo jokių ryšių nepalaiko, nežino kur jis yra. Atsakovo tėvai teigia, kad nieko apie jį taip pat nežino. Prašo priteisti sūnui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos bei įsiskolinimą.

Atsakovas į posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo negauta.

Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje pateikto Kauno rajono civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo AA Nr. 436984 matyti, kad G. M. B. gim. 2005 07 14 motina yra ieškovė S. B., tėvystės nenustatyta (b.l. 7). Tėvystei , sutinkamai su LR CK 3.148 str. 1d., pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi net ir paskelbus atsakovo paiešką jo gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. Tačiau be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir dėka kitų įrodomųjų faktų: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, išlaikymas ir kt. Bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas turėtų pasižymėti būdingais šeimos santykiams bruožais – santykių artumu, viešumu ir pan., Tai gyvenimas viename būste, bendras turtas, maitinimasis kartu, materialioji ir moralinė parama vienas kitam. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Ieškovės paaiškinimus, kad ji su atsakovu iki vaiko gimimo kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir pan. patvirtino byloje pateikti įrodymai ( CPK 178, 186 str.). L. S. B. yra ieškovės mama. Iš jos parodymų nustatyta, kad ji bendravo su atsakovu, kaip su dukters draugu, jis buvo pas ją atvažiavęs, džiaugėsi dėl vaiko gimimo. Pateiktos foto nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad šalys kartu gyveno kaip šeima. Rašytiniai įrodymai – iš kalėjimo ieškovei rašyti laiškai ( b.l.17-20) suponuoja išvadą, kad atsakovas tėvystę pripažino, todėl įvertinus pateiktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus G. M. B. tėvas yra atsakovas (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. .

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi. Nuo 2008 11 20 atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį ( b.l.101). Dėl objektyvių priežasčių (nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta) nėra galimybių išsiaiškinti ar atsakovas turi turto užsienyje, kokias gauna pajamas.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą nepilnamečiui sūnui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į ugdymą, sveiką mitybą, augančiam organizmui reikalingą reguliarų vitaminų vartojimą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punkto nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, šiuo metu suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio G. M. B. įstatyminė atstovė S. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti mažametį sūnų tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2006 11 30 iki 2009 11 30 skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį priteisimo (CPK 185, CK 3.200 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) yra G. M. B. gimusio 2005 07 14 a.k. (duomenys neskelbtini) , tėvas.

Priteisti iš atsakovo N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui G. M. B. gimusiam 2005 07 14 išlaikymą nuo kreipimosi į teismą` dienos 2009 11 27 po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 14 400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 11 30 iki 2009 11 30, nustatant ieškovei S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo N. K. a.k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei -144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.