Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 43⁶ str. 1 d., padarymą paskirta nuobauda - 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau - Vilniaus TLK) Kontrolės skyriaus Kontrolės ir ekspertizės poskyrio vedėja A. D. 2011-06-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1PN-1 D. J. pagal LR ATPK 43⁶ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „K“ (duomenys pakeisti) direktorius, 2011-06-20, Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikrinimo komisijai vykdant neplaninį patikrinimą, nepateikė patikrinimui būtinų dokumentų, tai yra banko išrašų ir kasos dokumentų už 2010-01-01 – 2010-12-31, kuriuose yra minimi UAB „K“ pacientai pagal įstaigai pateiktą sąrašą.

Vilniaus teritorinės kasos direktoriaus V. M. 2011-07-25 nutarimu Nr. 1 D. J. buvo pripažintas padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą LR ATPK 43⁶ str. 1 d., ir paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius V. M. 2012-05-08 priėmė nutarimą Nr. 1PN-1, kuriuo D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 43⁶ str. 1 d., padarymą paskirta 750 Lt bauda.

Anot apelianto, pažeidimo, numatyto LR ATPK 43⁶ str. 1 d., sudėtį galima išskirti į dvi dalis: 1) pažeidėjas turi nepateikti dokumentų ir kliudyti teritorinių ligonių kasų pareigūnams. Vilniaus TLK tikrinimus, susijusius su pacientų mokamomis sumomis, pradėjo 2011-01-13. Tikrinimas tęsėsi iki 2011 m. birželio mėnesio. UAB „K“ teikė Vilniaus TLK visus prašomus dokumentus, informaciją, reikalingą patikrinimams, todėl teigti, kad įmonė UAB „K“ sąmoningai kliudė Vilniaus TLK pareigūnams atlikti patikrinimus, negalima. Be to, UAB „K“, atsakydama į Vilniaus TLK 2011-06-07 įsakymą Nr. 1V-254 pateikti banko išrašus, oficialiai neatsisakė pateikti prašomų dokumentų, bet paprašė patikslinti atliekamo patikrinimo apimtis ir teisinį pagrindą.

2) teritorinių ligonių kasų pareigūnų prašomi pateikti dokumentai ir kliudymas jiems turi būti susijęs su pareigūnų kompetencija, kuri apibrėžta ATPK, t.y. kompetencija turi būti susijusi su privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų panaudojimu arba kitų teisėtų reikalavimų ar sprendimų nevykdymu. Vilniaus TLK 2011-06-07 direktoriaus V. M. įsakymu Nr. 1V-254 buvo prašoma pateikti banko išrašus ir kasos dokumentus už 2010 metus, kuriuose minimi UAB „K“ pacientai. Tikrinimo pagrindas – LR Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6 ir 7 punktai, 34 str. 5 punktas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-05-25 įsakymas Nr. 1K-101 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo pakeitimo“. Pareiškėjas vertina, kad pagal įsakyme Nr. 1V-254 nurodytą teisinį pagrindą, Vilniaus TLK neturi teisės prašyti dokumentų, nesusijusių su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis. Todėl UAB „K“ 2011-06-13 ir pakartotinai 2011-06-20 raštais kreipėsi į Vilniaus TLK direktorių, prašydama patikslinti 2011-06-07 Vilniaus TLK direktoriaus įsakymu Nr. 1V-254 paskirtos pakartotinės kontrolės tikslą, apimtį ir teisinį pagrindą, tai yra nurodyti teisinį pagrindą arba detaliau paaiškinti, ar privačios įmonės banko išrašų ir kasos kvitų, nesusijusių su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tikrinimas įeina į Vilniaus teritorinės ligonių kasos kompetenciją, tokiu būdu kvestionuodama Vilniaus TLK kompetencijos klausimą. Tačiau Vilniaus TLK atsisakė paaiškinti tikrinimo teisinį pagrindą, jo apimtis ir tikslus, o, nepaklusus jų reikalavimui, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas. Pabrėžė, kad tiek protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti ne už kliudymą pateikti dokumentus, bet už tai, kad UAB „K“ oficialiai paprašė patikslinti tikrinimo teisinį pagrindą ir apimtis.

Apeliantas pažymi, jog teismas neatsižvelgė į jo išsakytus argumentus ir nuorodas į byloje esančius dokumentus - Įsakyme nėra nurodytas kontrolės tikslas, jos apimtis ir teisinis pagrindas. Taigi tai reiškia, kad nėra aišku, ką VTLK nori patikrinti. Teigti, kad galimai VTLK norėjo tikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, negalima, tuo labiau, kad šiems asmenims teiktų paslaugų prieinamumas ir tinkamumas jau buvo tikrintas, ką įrodo 2011 m. balandžio 21 d. VTLK ekspertizės pažymos 3.1 punktas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog VTLK manipuliuoja įstatymų normomis ir piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, nenurodydamas nei kontrolės apimčių, nei tikslų, rašydamas Įsakymus, kuriuose nėra nurodyti nei teisiniai pagrindai, o ir jų forma neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas pateikti kasos dokumentus bei banko išrašus ir jų analizė nėra susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ar tinkamumo tikrinimu.

Pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 38 straipsniu, asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos iš skirtingų šaltinių - valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšų, savanoriškojo sveikatos draudimo lėšų, sveikatos fondų lėšų, lėšų už mokamas paslaugas, palūkanų, mokamų už bankuose saugomas asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų lėšas. Anot apelianto, Vilniaus TLK turi teisę tikrinti tik su privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimu susijusius dokumentus, o reikalavimas pateikti informaciją ir dokumentus apie iš kitų šaltinių finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, yra priešingas teisei elgesys ir piktnaudžiavimas teise.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl kasos dokumentų ir banko išrašų gavimo 2011 m. birželio 22 d. pažyma Nr.1VP-110/V Vilniaus TLK kreipėsi į Mokesčių inspekciją. Tai dar kartą įrodo, kad šių dokumentų Vilniaus TLK neturėjo teisės prašyti. Mokesčių inspekcija atliko patikrinimą pas apeliantą ir jokių pažeidimų nenustatė.

Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui buvo surašytas 2011 m. birželio 22 dieną, jo pagrindu nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas tik 2012 m. gegužės 8 d., t.y. praėjus daugiau nei metams po tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Mano, kad yra praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas Šiuo klausimu apylinkės teismas nepagrįstai nutartyje nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 43⁶ str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už dokumentų nepateikimą ir kliudymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją tikrinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kiekį, kokybę, atlikti kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolę bei atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų ir sprendimų nevykdymą. Kad pažeidimas būtų kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Lietuvos Respublikos ATPK 43 ⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas, taip pat Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnų sprendimų nevykdymas užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdymo organų vadovams, farmacine veikla besiverčiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir kitiems darbuotojams – nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. J., kaip UAB „K“ direktoriui, surašytas dėl to, kad jis 2011 m. birželio 20 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikrinimo komisijai vykdant neplaninį patikrinimą, nepateikė patikrinimui būtinų dokumentų, t.y. banko išrašų ir kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kuriuose yra minimi UAB „K“ pacientai pagal įstaigai pateiktą sąrašą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2012-05-08 nutarimu Nr. 1PN-1, UAB „K“ generaliniam direktoriui D. J. už ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 750 Lt bauda.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2011-06-07 Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1V-254 „ Dėl UAB „K“ neplaninio tikrinimo“, kuriuo pavedė patikrinti banko išrašus ir kasos dokumentus už 2010-01-01 – 2010-12-31, kuriuose yra minimi UAB „K“ pacientų apklausoje dalyvavę asmenys bei pridėjo UAB „K“ apklaustų asmenų sąraše sumokėtas sumas ir mokėjimo tikslą (b.l. 78).

Apeliaciniame skunde D. J. nurodo, jo Vilniaus teritorinė ligonių kasa neturi įgaliojimų kontroliuoti uždarosios akcinės bendrovės lėšų, nesusijusių su PSDF biudžetu ir todėl reikalavimas pateikti dokumentus yra viršijantis Vilniaus TLK įgaliojimus. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų vykdomą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, su kuriomis yra sudarytos sutartys teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kontrolę reglamentuoja LR Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 595 „Dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų kontrolės asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 57-1300). Minėtos tvarkos 4.2. punktas numato, kad vienas iš svarbiausių kontrolės uždavinių yra įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų, teikiamų draudžiamiems asmenims, prieinamumą, kiekį ir kokybę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. 372 „Dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo kontrolės" (Žin., 1997, Nr. 73-1879) nurodyta, kad Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnai bei ekspertai kontroliuoja ar prieinamos ir tinkamai teikiamos paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, t.y. vertina asmens sveikatos priežiūros prieinamumą bei tinkamumą. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumas – tai visuma priemonių, kurių dėka juridiniai bei fiziniai asmenys gali laiku ir tinkamai pasinaudoti asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis.

Teritorinės ligonių kasos be kitų funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme, kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą; kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą; savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę.

LR Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6 p. numatyta, kad teritorinės ligonių kasos turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, reikalingą minėtoms funkcijoms atlikti.

Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama savo funkcijas, t.y. kontroliuodama draudžiamiesiems asmenims UAB „K“ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, turėjo teisę reikalauti, kad UAB „K“ pateiktų prašomus dokumentus, reikalingus minėtai funkcijai atlikti. UAB „K“ turėjo teisę nustatyta tvarka apskųsti VTLK direktoriaus įsakymą, jei manė, kad institucijos reikalavimas yra neteisėtas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl šio įsakymo pagrindu išreikštą reikalavimą pateikti Vilniaus teritorinei ligonių kasai būtinus jos funkcijoms atlikti, dokumentus, kaip teisėtą, turėjo vykdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad D. J., būdamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovu, nevykdė Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir kliudė tikrinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumą bei atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, t.y. D. J. pagrįstai buvo pripažintas padaręs LR ATPK 43⁶ straipsnyje 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Dėl ATPK 35 str. taikymo

Apeliantas skunde nurodo, kad jis buvo nubaustas administracine nuobauda, praėjus daugiau nei metams po tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo, t.y. praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

ATPK 35 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus teritorinės kasos direktoriaus V. M. 2011-07-25 nutarimu Nr. 1 D. J. buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 43⁶ str. 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-01 nutartimi D. J. skundas dėl 2011-07-25 nutarimo, tenkintas iš dalies ir panaikintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2011-07-25 nutarimas, o byla grąžinta organui, įgaliotam surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, tirti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-12 nutartimi Vilniaus TLK direktoriaus V. M. apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-01 nutartis palikta nepakeista. Todėl laikytina, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-04-12. Tuo tarpu Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius V. M. nutarimą Nr. 1PN-1, kuriuo D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 43⁶ str. 1 d., padarymą paskyrė administracinę nuobaudą, priėmė 2012-05-08. Konstatuotina, kad terminas skirti D. J. administracinę nuobaudą nėra praleistas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06-04 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą, neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-04 nutartį palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.